Grambuolio lerva: nuo kiaušinėlio iki suaugėlio

Grambuolio lerva: paslaptingas sodų gyventojas

Daugeliui sodininkų ir daržininkų žodis „grambuolys” kelia ne pačias maloniausias asociacijas. Suaugę grambuoliai, ypač paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha), gali apgraužti medžių lapus, tačiau tikroji žala dažniausiai slypi po žeme. Ten vystosi grambuolio lervos – stambios, baltos, C raidės formos kirmėlės, kurios minta augalų šaknimis ir gali padaryti didžiulę žalą pasėliams, vejoms ir dekoratyviniams augalams. Šiame straipsnyje panagrinėsime grambuolio lervos gyvenimo ciklą, ypatybes, daromą žalą ir kovos su ja būdus.

Gyvenimo ciklas: nuo kiaušinėlio iki vabalų

Grambuolio gyvenimo ciklas yra gana ilgas ir trunka nuo trejų iki penkerių metų, priklausomai nuo rūšies ir klimato sąlygų. Lietuvoje dažniausiai pasitaiko trejų metų ciklas.

• Kiaušinėliai. Viskas prasideda pavasarį, kai suaugę grambuoliai skraido ir poruojasi. Patelės kiaušinėlius deda į žemę, dažniausiai 10-20 cm gylyje, rinkdamosi purią, gerai įdirbtą dirvą. Kiaušinėliai yra ovalūs, balti, apie 2-3 mm ilgio.
• Lervos (I stadija). Maždaug po 4-6 savaičių iš kiaušinėlių išsirita mažos lervutės. Pirmaisiais metais jos minta smulkiomis augalų šaknimis ir humusu, todėl žala paprastai būna nedidelė ir nepastebima. Šiuo metu lervos yra labai jautrios sausrai ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams.
• Lervos (II stadija). Antraisiais metais lervos gerokai paauga ir tampa vis ėdresnės. Jos pradeda graužti storesnes šaknis, todėl žala augalams tampa akivaizdi. Vejoje gali atsirasti pageltusių, nudžiūvusių plotų, o daržovės ir kiti augalai gali pradėti vysti ir žūti.
• Lervos (III stadija). Trečiaisiais (arba ketvirtaisiais, penktaisiais) metais lervos pasiekia didžiausią savo dydį – iki 4-5 cm ilgio. Jos ir toliau intensyviai maitinasi, sukeldamos didžiausią žalą. Šiuo laikotarpiu lervos yra atspariausios įvairiems kontrolės metodams.
• Lėliukė. Vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, trečiųjų (arba vėlesnių) metų lerva nustoja maitintis ir įsirausia giliau į žemę (iki 50-60 cm), kur virsta lėliuke. Lėliukės stadija trunka kelias savaites.
• Suaugėlis. Iš lėliukės išsirita suaugęs grambuolys, kuris lieka žemėje per žiemą. Pavasarį, kai dirva pakankamai įšyla, vabalai išlipa į paviršių ir ciklas prasideda iš naujo.

Grambuolio lervos atpažinimas

Grambuolio lervą nesunku atpažinti iš jos išvaizdos:

• Forma: C raidės formos, riesta.
• Spalva: Balkšva, kreminė, kartais su gelsvu atspalviu. Galva ruda, su stipriais žandais.
• Dydis: Priklauso nuo amžiaus, gali siekti iki 4-5 cm.
• Kojos: Trys poros krūtinės kojų.
• Judėjimas: Juda lėtai, rangydamasi.

Svarbu atskirti grambuolio lervą nuo kitų dirvoje gyvenančių kirmėlių, pavyzdžiui, spragšių lervų (vielagraužių), kurios yra ilgos, plonos, kietos ir geltonos arba rusvos spalvos.

Daroma žala

Grambuolio lervos gali padaryti didelę žalą įvairiems augalams:

• Vejoms: Lervos graužia žolių šaknis, todėl veja gelsta, retėja, atsiranda nudžiūvusių plotų. Stipriai pažeista veja gali lengvai atsiskirti nuo dirvos.
• Daržovėms: Ypač kenkia bulvėms, morkoms, burokėliams, braškėms, salotoms ir kitiems šakniavaisiams bei daigams. Lervos graužia šaknis ir gumbus, dėl to augalai vysta, blogai auga, derlius būna mažas ir prastos kokybės.
• Vaismedžiams ir vaiskrūmiams: Nors suaugę grambuoliai gali apgraužti lapus, didesnę žalą daro lervos, kurios graužia jaunų medelių ir krūmų šaknis. Dėl to augalai gali nusilpti, blogiau augti, o kartais net žūti.
• Dekoratyviniams augalams: Lervos gali pažeisti įvairių gėlių, krūmų ir medžių šaknis, ypač jei dirva yra puri ir drėgna.

Kovos su grambuolio lervomis būdai

Kova su grambuolio lervomis yra sudėtinga ir reikalauja kantrybės bei kompleksinių priemonių. Nėra vieno stebuklingo būdo, kuris visiškai išnaikintų šiuos kenkėjus, tačiau yra keletas efektyvių metodų, kurie gali padėti sumažinti jų populiaciją ir daromą žalą.

• Agrotechninės priemonės:
  • Dirvos purenimas. Reguliarus dirvos purenimas, ypač rudenį ir pavasarį, padeda sunaikinti lervas ir lėliukes, esančias dirvos paviršiuje.
  • Sėjomaina. Augalų rotacija gali padėti sumažinti grambuolio lervų populiaciją, nes skirtingi augalai yra skirtingai jautrūs šių kenkėjų daromai žalai.
  • Tinkamas laistymas. Sausra yra natūralus grambuolio lervų priešas, todėl sausringu laikotarpiu reikėtų vengti perteklinio laistymo, ypač tose vietose, kur yra pastebėta kenkėjų.
  • Piktžolių naikinimas: Grambuolio patelės dažnai deda kiaušinėlius į piktžolėtas vietas, todėl svarbu reguliariai naikinti piktžoles.
• Biologinės priemonės:
  • Nematodai. Tai mikroskopinės kirmėlės, kurios parazituoja grambuolio lervas. Yra specialių preparatų, kurių sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų, pavyzdžiui, *Heterorhabditis bacteriophora* ir *Steinernema feltiae*. Šie nematodai įsiskverbia į lervų kūną ir jas užmuša.
  • Paukščiai ir kiti gyvūnai. Paukščiai, kurmiai, ežiai ir kiti gyvūnai minta grambuolio lervomis, todėl svarbu sudaryti jiems palankias sąlygas gyventi sode.
  • Grybeliniai preparatai. Kai kurie grybeliai, pavyzdžiui, *Beauveria bassiana* ir *Metarhizium anisopliae*, taip pat gali būti naudojami kovai su grambuolio lervomis. Jie sukelia lervų ligas ir jas sunaikina.
• Cheminės priemonės:
  • Insekticidai. Cheminiai insekticidai yra efektyvūs prieš grambuolio lervas, tačiau juos reikia naudoti atsargiai, nes jie gali pakenkti naudingiems vabzdžiams ir kitiems gyvūnams. Insekticidus geriausia naudoti, kai lervos yra jaunos (I-II stadijos), nes vėlesnėse stadijose jos yra atsparesnės. Prieš naudojant insekticidus, būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir laikytis visų saugos reikalavimų. Naudoti reiktu tik Lietuvoje registruotus preparatus.
• Mechaninės priemonės:
  • Rankinis rinkimas. Jei grambuolio lervų nėra daug, jas galima surinkti rankomis. Tai ypač efektyvu perkasinėjant dirvą arba purenant žemę aplink augalus.
  • Gaudyklės. Suaugusiems grambuoliams gaudyti galima naudoti specialias feromonines arba šviesos gaudykles. Tai padeda sumažinti populiaciją ir kiaušinėlių dėjimą.

Prevencija

Geriausias būdas apsaugoti savo sodą ar daržą, užkirsti kelią grambuolių plitimui:

• Rudenį giliai suarti arba perkasti dirvą.
• Reguliariai purenti žemę aplink augalus.
• Laikytis sėjomainos.
• Naikinti piktžoles.
• Sodinti augalus, kurie atbaido grambuolius, pavyzdžiui, česnakus, svogūnus, serenčius.
• Sudaryti palankias sąlygas gyventi paukščiams, kurmiams, ir kitiems gyvūnams.

Grambuolio lerva – rimtas kenkėjas, galintis padaryti didelę žalą sodui ir daržui. Kova su ja reikalauja kantrybės, pastangų ir kompleksinių priemonių. Tačiau, taikant įvairius metodus ir prevencines priemones, galima sėkmingai sumažinti grambuolio lervų populiaciją ir apsaugoti savo augalus.