Avietės – vienos mėgstamiausių uogų, kurias vertiname dėl skonio, aromato ir naudingų savybių. Nors aviečių auginimas gali atrodyti paprastas, norint sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus aviečių sodinimo etapus, pradedant tinkamos vietos ir dirvožemio parinkimu, baigiant priežiūra ir derliaus nuėmimu.
Vietos parinkimas avietėms
Avietės mėgsta saulėtas vietas, apsaugotas nuo stiprių vėjų. Geriausiai jos auga pietinėje, pietvakarinėje ar pietrytinėje sklypo pusėje. Svarbu, kad vieta nebūtų užuovėjoje, kur kaupiasi šaltas oras, nes tai gali pakenkti augalams, ypač pavasarinių šalnų metu. Taip pat reikėtų vengti žemų vietų, kur linkęs kauptis vanduo – avietės nepakenčia užmirkimo.
Prieš sodinant avietes, reikėtų atkreipti dėmesį į priešsėlius. Nerekomenduojama sodinti aviečių po bulvių, pomidorų, braškių ar kitų aviečių, nes šie augalai gali turėti bendrų ligų ir kenkėjų. Geriausi priešsėliai avietėms yra ankštiniai augalai, garstyčios, dobilai ar javai.
Dirvožemio paruošimas
Avietės geriausiai auga lengvame, puriame, derlingame ir gerai drenuotame dirvožemyje. Optimalus dirvožemio pH yra 5,5-6,5. Jei dirvožemis sunkus, molingas, jį reikėtų pagerinti įterpiant organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto, perpuvusio mėšlo ar durpių. Smėlingą dirvožemį taip pat reikėtų pagerinti organinėmis medžiagomis, kad jis geriau sulaikytų drėgmę ir maisto medžiagas.
Rudenį, prieš sodinant avietes, dirvą reikėtų giliai sukasti (25-30 cm) ir išrinkti piktžolių šaknis. Jei dirvožemis rūgštus, jį reikėtų pakalkinti. Pavasarį, prieš pat sodinimą, dirvą dar kartą reikia supurenti ir išlyginti.
Aviečių sodinukų pasirinkimas
Sodinukus geriausia pirkti iš patikimų medelynų ar specializuotų parduotuvių. Rinkitės sveikus, stiprius, gerai išsivysčiusius sodinukus. Atkreipkite dėmesį į šaknų sistemą – ji turi būti gerai išvystyta, be pažeidimų ar puvimo požymių. Sodinukų stiebai turėtų būti tvirti, nepažeisti ligų ar kenkėjų.
Yra dvi pagrindinės aviečių rūšys: vasarinės ir remontantinės. Vasarinės avietės derlių veda ant antramečių stiebų, o remontantinės – ant vienamečių ir antramečių. Remontantinės avietės yra pranašesnės, nes derlių galima skinti du kartus per metus – vasarą ant antramečių stiebų ir rudenį ant vienamečių.
Populiarios vasarinių aviečių veislės: ‘Glen Ample’, ‘Tulameen’, ‘Polka’. Populiarios remontantinių aviečių veislės: ‘Polana’, ‘Pokusa’, ‘Heritage’.
Aviečių sodinimo laikas
Avietes galima sodinti pavasarį arba rudenį. Rudeninis sodinimas (rugsėjo pabaiga – spalio mėnuo) yra tinkamesnis, nes augalai turi daugiau laiko įsišaknyti ir pasiruošti žiemai. Pavasarinis sodinimas turėtų būti atliekamas kuo anksčiau, kol dar neprasidėjusi vegetacija.
Sodinimo procesas
Prieš sodinimą sodinukų šaknis reikėtų pamirkyti vandenyje arba molio ir mėšlo mišinyje. Tai padės joms geriau prigyti.
Avietes galima sodinti eilėmis arba atskirais krūmais. Sodinant eilėmis, atstumas tarp eilių turėtų būti 2-2,5 m, o tarp augalų eilėje – 0,5-0,7 m. Sodinant atskirais krūmais, atstumas tarp jų turėtų būti 1-1,5 m.
Duobės avietėms turėtų būti pakankamai gilios ir plačios, kad tilptų visas šaknų gumulas. Sodinuko šaknies kaklelis (vieta, kur stiebas pereina į šaknis) turėtų būti dirvos lygyje. Pasodinus augalus, dirvą aplink juos reikia gerai apspausti ir gausiai palieti.
Aviečių priežiūra
Aviečių priežiūra apima laistymą, tręšimą, genėjimą, ravėjimą, purenimą ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų.
Laistymas: Avietėms reikia reguliaraus laistymo, ypač sausringu laikotarpiu. Laistyti reikėtų gausiai, bet retai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvožemio sluoksnius. Svarbu neperlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvimą.
Tręšimas: Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, avietes reikėtų patręšti azoto turinčiomis trąšomis (pvz., amonio salietra). Vasaros pradžioje, prieš žydėjimą, galima patręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra azoto, fosforo ir kalio. Rudenį, po derliaus nuėmimo, avietes reikėtų patręšti kalio ir fosforo trąšomis (pvz., kalio sulfatu, superfosfatu). Taip pat naudinga kas 2-3 metus įterpti organinių trąšų (komposto, perpuvusio mėšlo).
Genėjimas: Vasarinių aviečių genėjimas atliekamas po derliaus nuėmimo. Išpjaunami visi nudžiūvę, silpni ir ligoti stiebai. Paliekami tik stipriausi jauni stiebai, kurie derės kitais metais. Remontantinių aviečių genėjimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Rudenį, po derliaus nuėmimo, galima išpjauti visus stiebus iki pat žemės. Taip skatinamas gausus vienamečių stiebų augimas ir gausesnis rudens derlius. Arba galima palikti stipriausius vienamečius stiebus, kurie derės kitų metų vasarą, o nudžiūvusius antramečius stiebus išpjauti.
Ravėjimas ir purenimas: Piktžolės konkuruoja su avietėmis dėl maisto medžiagų ir drėgmės, todėl jas reikia reguliariai ravėti. Dirvą aplink aviečių krūmus reikėtų reguliariai purenti, kad pagerėtų oro ir vandens patekimas prie šaknų.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų: Avietes gali pažeisti įvairios ligos (pvz., pilkasis puvinys, aviečių degligė, miltligė) ir kenkėjai (pvz., avietiniai žiedgraužiai, avietinės erkės, amarai). Norint išvengti ligų ir kenkėjų plitimo, reikia laikytis agrotechninių reikalavimų (tinkamai parinkti vietą, sodinti sveikus sodinukus, reguliariai genėti, ravėti, purenti dirvą). Pastebėjus ligų ar kenkėjų požymius, reikėtų naudoti atitinkamas apsaugos priemones (fungicidus, insekticidus). Geriausia rinktis biologinius preparatus, kurie yra mažiau kenksmingi aplinkai ir žmogui.
Derliaus nuėmimas
Aviečių derlius pradedamas skinti, kai uogos įgauna veislei būdingą spalvą ir lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. Uogas geriausia skinti ryte, kai jos yra sausos. Nuskintas uogas reikia atsargiai dėti į nedidelius indus, kad jos nesusitrintų. Avietės yra labai jautrios, todėl jas reikia greitai suvartoti arba perdirbti.
Tinkamai prižiūrimos avietės gali duoti gausų derlių 10-15 metų. Laikantis šių rekomendacijų, galėsite mėgautis skaniomis ir sveikomis uogomis iš savo sodo.