Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, darbo vietų kūrimas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir socialinės gerovės veiksnių. Todėl tiek valstybė, tiek Europos Sąjunga skiria nemažai dėmesio ir paramos priemonėms, skatinančioms verslą kurti naujas darbo vietas. Ši parama gali būti įvairių formų – nuo tiesioginių subsidijų iki lengvatinių paskolų ar mokesčių lengvatų. Panagrinėkime detaliau, kokios paramos galimybės egzistuoja, kokie yra jų privalumai ir trūkumai, bei su kokiais iššūkiais susiduriama siekiant efektyviai panaudoti šias lėšas.
Paramos formos ir priemonės
Parama darbo vietų kūrimui Lietuvoje teikiama keliais pagrindiniais būdais. Kiekvienas iš jų turi savų ypatumų, todėl verslininkams svarbu įsivertinti, kuri priemonė geriausiai atitinka jų poreikius.
- Subsidijos darbo užmokesčiui. Tai viena populiariausių paramos formų, kai valstybė ar savivaldybė dalinai kompensuoja naujai įdarbinto asmens darbo užmokestį. Subsidijos dydis ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, įdarbinamo asmens statuso (bedarbis, neįgalusis, asmuo iš socialiai remtinos grupės), įmonės dydžio ar veiklos pobūdžio.
- Investicinės subsidijos. Šios subsidijos skirtos įmonėms, kurios investuoja į naujų darbo vietų kūrimą, pavyzdžiui, plečia gamybą, stato naujus pastatus ar įsigyja įrangą. Investicinės subsidijos gali būti teikiamos tiek iš nacionalinių, tiek iš ES struktūrinių fondų lėšų.
- Lengvatinės paskolos. Valstybė, per įvairias finansų institucijas (pvz., „Invega”), gali teikti lengvatines paskolas verslui, kuris įsipareigoja sukurti tam tikrą skaičių naujų darbo vietų. Šios paskolos dažnai būna su mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniu grąžinimo terminu nei komercinės paskolos.
- Mokesčių lengvatos. Kai kuriais atvejais įmonėms, kuriančioms naujas darbo vietas, gali būti taikomos pelno mokesčio, socialinio draudimo įmokų ar kitų mokesčių lengvatos.
- Parama mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. Darbuotojų mokymai – svarbus faktorius didinant darbo našumą.Valstybė kartais remia darbdavius, kurie kelia savo darbuotojų kvalifikaciją arba moko naujus darbuotojus reikalingų įgudžių.
- Parama socialiniam verslui. Socialinis verslas, kurio pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas, o socialinių problemų sprendimas, gali tikėtis papildomos paramos, nes dažnai įdarbina asmenis iš pažeidžiamų grupių.
Regioninės paramos ypatumai
Svarbu paminėti, kad paramos darbo vietų kūrimui sąlygos ir dydis gali skirtis priklausomai nuo regiono. Paprastai didesnė parama skiriama regionams, kuriuose yra didesnis nedarbo lygis arba mažesnės investicijos. Taip siekiama mažinti regioninius skirtumus ir skatinti tolygesnę ekonomikos plėtrą visoje šalyje. Pavyzdžiui, regionuose, kurie priskiriami prie mažiau išsivysčiusių, gali būti taikomos didesnės subsidijos ar palankesnės paskolų sąlygos.
Paramos gavimo procesas
Norint gauti paramą darbo vietų kūrimui, įmonė paprastai turi pateikti paraišką atitinkamai institucijai (pvz., Užimtumo tarnybai, „Invegai”, savivaldybei). Paraiškoje reikia detaliai aprašyti planuojamą projektą, nurodyti kuriamų darbo vietų skaičių, planuojamas investicijas, numatomą poveikį regiono ekonomikai ir kitiems svarbiems aspektams. Kartu su paraiška dažnai reikia pateikti verslo planą, finansines ataskaitas ir kitus dokumentus.
Paraiškos vertinimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Vertinimo metu atsižvelgiama į įvairius kriterijus, tokius kaip projekto ekonominis pagrįstumas, kuriamų darbo vietų tvarumas, įmonės finansinė padėtis, projekto atitiktis regioninės plėtros prioritetams ir kt.
Iššūkiai ir problemos
Nors parama darbo vietų kūrimui yra svarbi priemonė, skatinanti ekonomikos augimą, ji susiduria su tam tikrais iššūkiais ir problemomis.
- Administracinė našta. Paraiškų teikimo ir ataskaitų rengimo procesas kartais gali būti sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko bei pastangų, ypač mažoms įmonėms.
- Lėšų panaudojimo efektyvumas. Svarbu užtikrinti, kad paramos lėšos būtų panaudojamos efektyviai ir pasiektų norimus rezultatus. Kartais pasitaiko atvejų, kai parama pasinaudoja įmonės, kurios būtų sukūrusios darbo vietas ir be paramos, arba kai sukurtos darbo vietos yra trumpalaikės.
- Kontrolės mechanizmai. Reikalingi griežti kontrolės mechanizmai, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo parama ir užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas.
- Informacijos trūkumas. Kai kurios įmonės, ypač mažos ir veikiančios regionuose, gali nežinoti apie visas paramos galimybes arba neturėti pakankamai informacijos, kaip jomis pasinaudoti.
- Regioniniai skirtumai. Reikia didesnių pastangų siekiant sumažinti darbo vietų kūrimo skirtumus tarp didmiesčių ir atokesnių rajonų. Dažnai didesnė parama skiriama regionams, bet verslai vis tiek labiau linkę kurtis didmiesčiuose.
- Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Kai kuriuose sektoriuose ir regionuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, todėl net ir esant paramai, įmonėms gali būti sunku rasti tinkamų kandidatų.
Ateities perspektyvos
Ateityje parama darbo vietų kūrimui turėtų būti dar labiau orientuota į inovacijas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką. Taip pat svarbu toliau tobulinti paramos administravimo procesus, mažinti biurokratinę naštą ir didinti informacijos prieinamumą. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, ypač skaitmeninių įgūdžių srityje, nes tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių įmonių konkurencingumą ir darbo vietų kokybę.
Be tiesioginių subsidijų ar lengvatų, svarbu kurti palankią verslo aplinką apskritai – mažinti biurokratinius reikalavimus, užtikrinti teisinį stabilumą, skatinti verslumo kultūrą. Tai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti net didesnį poveikį darbo vietų kūrimui nei vienkartinės paramos priemonės.
Svarbu ir regioninė plėtra, kad darbo vietos kurtūsi ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei kaimo vietovėse. Tai galima pasiekti investuojant į infrastruktūrą, gerinant susisiekimą, skatinant vietos verslumą.
Socialinio verslo plėtra taip pat gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ypač pažeidžiamoms grupėms. Todėl svarbu teikti paramą ir socialinėms įmonėms, kurios dažnai sprendžia opias socialines problemas ir įdarbina tuos, kuriems sunkiausia įsidarbinti įprastoje darbo rinkoje.