Kasdien atliekant įvairius pirkimus ar gaunant paslaugas, susiduriame su skirtingais dokumentais, patvirtinančiais įvykusį sandorį. Dažniausiai tai būna kasos aparato kvitas, tačiau kartais gauname ir tai, kas vadinama nefiskaliniu kvitu. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti panašūs, jų teisinė galia, paskirtis ir reikšmė tiek verslui, tiek vartotojui – kardinaliai skiriasi. Kas yra tas paslaptingasis nefiskalinis kvitas, kuo jis skiriasi nuo įprasto, fiskalinio kvito, ir kodėl šiuos skirtumus privalu žinoti kiekvienam? Šiame straipsnyje pasistengsime išsamiai atsakyti į šiuos klausimus.
Kas yra nefiskalinis kvitas?
Nefiskalinis kvitas – tai dokumentas, kuris išduodamas pirkėjui ar paslaugos gavėjui, tačiau nėra registruojamas fiskaliniame kasos aparate ar kitoje Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patvirtintoje sistemoje. Tai reiškia, kad informacija apie šį sandorį nėra automatiškai perduodama mokesčių administratoriui. Toks kvitas gali turėti įvairias formas: tai gali būti paprastas kasos aparato spausdintuvo išspausdintas lapelis be specialių rekvizitų, ranka išrašytas dokumentas, užsakymo patvirtinimas, išankstinio apmokėjimo kvitas, prekių ar paslaugų rezervacijos lapelis ir panašiai.
Svarbiausias bruožas, apibūdinantis nefiskalinį kvitą, yra jo „nefiskališkumas” – tai yra, jis neatlieka fiskalinės apskaitos funkcijos pagal mokesčių įstatymų reikalavimus. Nors jame gali būti nurodyta tam tikra informacija apie prekę, paslaugą, sumą ar net pardavėjo rekvizitai, jis neturi tos pačios teisinės galios kaip fiskalinis kasos aparato kvitas, ypač kai kalbama apie mokesčių apskaičiavimą (pavyzdžiui, PVM atskaitą) ar pirkimo fakto įrodymą tam tikrose specifinėse situacijose.
Esminiai skirtumai: fiskalinis vs. nefiskalinis kvitas
Norint geriau suprasti nefiskalinio kvito esmę, pravartu jį palyginti su fiskaliniu kasos aparato kvitu. Pagrindiniai skirtumai yra šie:
- Registracija VMI: Fiskaliniai kvitai spausdinami naudojant kasos aparatus ar kitas sistemas, kurių duomenys yra kaupiami fiskaliniame bloke ir (arba) perduodami VMI. Tai užtikrina, kad informacija apie pajamas yra oficialiai registruojama. Nefiskaliniai kvitai nėra registruojami tokiu būdu, todėl informacija apie sandorį nepasiekia mokesčių administratoriaus automatiškai.
- Teisinė galia mokesčių tikslais: Fiskalinis kvitas yra oficialus dokumentas, kuriuo remiantis galima, pavyzdžiui, įtraukti išlaidas į įmonės sąnaudas ar fiziniam asmeniui pagrįsti tam tikras išlaidas. Juridiniams asmenims ir PVM mokėtojams fiskalinis kvitas (kartu su PVM sąskaita faktūra arba kai kvitas atitinka PVM sąskaitai faktūrai keliamus reikalavimus) yra būtinas norint atskaityti pirkimo PVM. Nefiskalinis kvitas tokios galios neturi – juo remiantis negalima atskaityti PVM ar oficialiai pagrįsti sąnaudų mokesčių tikslais.
- Privalomi rekvizitai: Fiskaliniams kvitams keliami griežti reikalavimai dėl turinio. Juose privalo būti nurodytas unikalus kvito numeris, kasos aparato fiskalinis numeris, pardavėjo rekvizitai (pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas, jei taikoma), prekės ar paslaugos pavadinimas, kiekis, kaina, PVM tarifas ir suma (jei pardavėjas yra PVM mokėtojas), bendra mokėtina suma, data ir laikas. Nefiskaliniuose kvituose tokios griežtos informacijos struktūros dažniausiai nėra, nors dalis šių duomenų gali būti pateikiama. Dažnai ant fiskalinio kvito būna specialus žymėjimas, pavyzdžiui, raidės „LTF” (Lietuvos fiskalinis) ar panašus simbolis.
- Paskirtis: Fiskalinio kvito pagrindinė paskirtis – oficialiai registruoti pardavimo pajamas mokesčių apskaitos tikslais ir patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį. Nefiskalinio kvito paskirtis gali būti įvairi: informuoti klientą apie užsakymo būseną, patvirtinti avanso gavimą, rezervuoti prekę ar paslaugą, naudoti kaip vidinį įmonės dokumentą ir pan.
Kodėl ir kada išduodami nefiskaliniai kvitai?
Nors nefiskaliniai kvitai neturi mokestinės galios, jų naudojimas tam tikrose situacijose yra visiškai legalus ir netgi reikalingas. Verslas gali juos išduoti įvairiais tikslais:
- Išankstinis apmokėjimas ar avansas: Kai klientas sumoka avansą už prekę ar paslaugą, kuri bus suteikta ateityje, jam gali būti išduodamas nefiskalinis kvitas kaip pinigų gavimo patvirtinimas. Galutinis atsiskaitymas ir prekės perdavimas ar paslaugos suteikimas turėtų būti įforminamas fiskaliniu kvitu (jei pardavėjas privalo naudoti kasos aparatą).
- Užsakymo patvirtinimas: Internetinėje prekyboje ar teikiant individualius užsakymus, klientui dažnai siunčiamas ar išduodamas užsakymo patvirtinimas, kuriame nurodomos prekės, kainos ir kita informacija. Tai nėra fiskalinis dokumentas, o tik informacinis pranešimas apie priimtą užsakymą.
- Rezervacija: Rezervuojant staliuką restorane, kambarį viešbutyje ar bilietus į renginį, gali būti išduodamas rezervacijos patvirtinimas, kuris taip pat yra nefiskalinis dokumentas.
- Informaciniai spaudiniai: Kartais kasos aparatai gali spausdinti įvairius informacinius lapelius, pavyzdžiui, apie lojalumo taškus, akcijas ar tiesiog techninę informaciją. Tai taip pat nėra fiskaliniai kvitai.
- Tarpinės operacijos: Kai kuriose prekybos ar paslaugų teikimo sistemose gali būti generuojami tarpiniai dokumentai prieš išmušant galutinį fiskalinį kvitą.
- Veiklos, kurioms nereikia kasos aparato: Tam tikrų veiklų vykdytojai pagal teisės aktus neprivalo naudoti kasos aparato (pvz., tam tikros individualios veiklos formos, prekyba turgavietėse iš kioskų, paviljonų ir pan., jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais). Tokiais atvejais jie pirkėjo pageidavimu privalo išduoti kitokį apskaitos dokumentą (pvz., prekių pirkimo-pardavimo kvitą), kuris taip pat nebus fiskalinis kasos aparato kvitas.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos teisės aktai, visų pirma Mokesčių administravimo įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai aktai bei VMI nurodymai, griežtai reglamentuoja atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir kasos aparatų naudojimo tvarką. Pagrindinė taisyklė – jei ūkio subjektas parduoda prekes ar teikia paslaugas ir už tai gauna atlygį grynaisiais pinigais (arba atsiskaitoma kortele per susietą skaitytuvą), jis privalo naudoti VMI reikalavimus atitinkantį kasos aparatą ir pirkėjui išduoti fiskalinį kasos aparato kvitą. Yra tam tikrų išimčių, kada kasos aparato naudoti nereikia, tačiau tokiu atveju privaloma išduoti kitą teisės aktų reikalavimus atitinkantį apskaitos dokumentą.
Nefiskalinio kvito, kaip atskiro dokumento tipo, teisės aktai specifiškai neapibrėžia. Tačiau bet koks dokumentas, kuris išduodamas pirkėjui, bet nėra registruotas fiskalinėje sistemoje, laikomas nefiskaliniu. Svarbu pabrėžti, kad sąmoningas fiskalinio kvito neišdavimas, kai tai privaloma, ir jo pakeitimas nefiskaliniu kvitu yra laikomas mokestiniu pažeidimu, už kurį numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.
Nefiskalinio kvito reikšmė verslui
Verslui yra kritiškai svarbu suprasti, kada galima ir kada privaloma išduoti fiskalinį kvitą, o kada pakanka ar yra tikslinga naudoti nefiskalinį dokumentą. Teisingas šių dokumentų naudojimas padeda:
- Užtikrinti skaidrią apskaitą: Nors nefiskaliniai kvitai nėra tiesiogiai susiję su mokesčių apskaita, jie gali būti naudingi vidinei įmonės apyvartos kontrolei, užsakymų valdymui, avansų registravimui.
- Išvengti baudų: Klaidingas nefiskalinių kvitų naudojimas vietoj fiskalinių gali užtraukti rimtas VMI sankcijas, įskaitant baudas ir veiklos apribojimus.
- Gerinti klientų aptarnavimą: Informaciniai nefiskaliniai dokumentai (užsakymų patvirtinimai, rezervacijos) padeda aiškiai komunikuoti su klientu.
Tačiau piktnaudžiavimas, kai sąmoningai neišmušamas fiskalinis kvitas siekiant nuslėpti pajamas, yra ne tik neteisėtas, bet ir kenkia sąžiningai konkurencijai bei valstybės biudžetui. Tokia praktika anksčiau ar vėliau išaiškėja ir sukelia kur kas daugiau problemų nei duoda naudos.
Ką turėtų žinoti vartotojas?
Vartotojams taip pat labai svarbu mokėti atpažinti nefiskalinį kvitą ir suprasti jo reikšmę. Kaip atpažinti? Dažniausiai ant jo nebūna fiskalinio logotipo (pvz., LTF), unikalaus fiskalinio numerio, kasos aparato modelio ar kitų privalomų rekvizitų. Jei kyla abejonių, visada galima paprašyti pardavėjo paaiškinti, kokį dokumentą gavote.
Kada nefiskalinio kvito pakanka?
- Kai gaunate užsakymo patvirtinimą internetu ar el. paštu.
- Kai sumokate avansą ir gaunate tai patvirtinantį dokumentą (bet galutinai atsiskaitant turėtumėte gauti fiskalinį kvitą).
- Kai gaunate informacinį lapelį apie akcijas ar lojalumo programą.
Kada privalote reikalauti fiskalinio kvito?
- Atsiskaitant už prekes ar paslaugas galutinai (ypač grynaisiais pinigais ar kortele per kasos aparatą).
- Norint turėti oficialų pirkimo įrodymą garantiniam remontui ar prekių grąžinimui (nors kartais pakanka ir mokėjimo kortelės išrašo ar PVM sąskaitos faktūros, fiskalinis kvitas yra patikimiausias įrodymas).
- Jei perkate prekes ar paslaugas įmonės vardu ir norėsite įtraukti išlaidas į sąnaudas ar atskaityti PVM (kartu su PVM sąskaita faktūra).
- Dalyvaujant VMI organizuojamose kvitų loterijose (jose dalyvauja tik fiskaliniai kvitai).
Jei manote, kad jums privalėjo išduoti fiskalinį kvitą, bet gavote tik nefiskalinį arba išvis jokio dokumento, turite teisę jo reikalauti. Jei pardavėjas atsisako tai padaryti, galite apie tai informuoti VMI.
Dažniausi klaidingi įsitikinimai
Aplink nefiskalinius kvitus sklando keletas mitų, kuriuos verta paneigti:
- „Nefiskalinis kvitas yra tas pats, kas paprastas kasos kvitas.” Netiesa. Fiskalinis kasos kvitas yra registruotas VMI sistemoje ir turi teisinę galią mokesčių tikslais, o nefiskalinis – ne.
- „Jei gavau bet kokį kvitą, tai jau įrodymas.” Nefiskalinis kvitas gali būti tik pagalbinis įrodymas. Ginčo atveju ar norint pasinaudoti garantija, fiskalinis kvitas yra kur kas svaresnis argumentas.
- „Nefiskalinių kvitų išdavimas visada yra nelegalus.” Netiesa. Kaip minėta, yra situacijų (avansai, rezervacijos, informaciniai pranešimai), kai nefiskaliniai dokumentai yra naudojami pagrįstai. Problema kyla tada, kai jais bandoma pakeisti privalomus fiskalinius kvitus.
Technologijos ir nefiskaliniai kvitai
Skaitmenizacija keičia ir atsiskaitymo procesus. Vis dažniau gauname elektroninius kvitus el. paštu ar į mobiliąsias programėles. Svarbu suprasti, kad elektroninis kvito formatas dar nenulemia jo fiskališkumo. Elektroninis kvitas gali būti tiek fiskalinis (jei jis sugeneruotas VMI reikalavimus atitinkančioje sistemoje ir turi visus privalomus rekvizitus), tiek nefiskalinis (pvz., paprastas užsakymo patvirtinimas el. paštu).
Atsirandant naujoms atsiskaitymo platformoms, virtualiems kasos aparatams (EKA), svarbu atkreipti dėmesį, ar gaunamas dokumentas atitinka fiskalinio kvito reikalavimus, jei toks privalo būti išduotas.
Galimos problemos ir rizikos
Tiek verslui, tiek vartotojams neteisingas ar nesąžiningas nefiskalinių kvitų naudojimas gali sukelti problemų:
- Verslui: Baudos už kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimus, nesumokėti mokesčiai, sugadinta reputacija.
- Vartotojams: Sunkumai grąžinant nekokybišką prekę ar reikalaujant garantinio aptarnavimo, negalėjimas pagrįsti patirtų išlaidų, rizika prisidėti prie šešėlinės ekonomikos (nesąmoningai).
Rekomendacijos
Verslui:
- Atidžiai išstudijuokite kasos aparatų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus ir VMI rekomendacijas.
- Užtikrinkite, kad darbuotojai būtų apmokyti ir suprastų skirtumą tarp fiskalinių ir nefiskalinių dokumentų bei žinotų, kada kurį naudoti.
- Jei naudojate nefiskalinius dokumentus (pvz., išankstinio apmokėjimo kvitus), aiškiai informuokite klientą apie jo paskirtį ir kada bus išduotas galutinis fiskalinis kvitas.
- Nevengti naudoti kasos aparato ten, kur tai privaloma.
Vartotojams:
- Visada atkreipkite dėmesį į gaunamą dokumentą. Jei kyla abejonių, paklauskite pardavėjo, ar tai fiskalinis kvitas.
- Reikalaukite fiskalinio kvito visada, kai atsiskaitote už prekes ar paslaugas galutinai ir kai manote, kad jis jums gali būti reikalingas ateityje (garantija, grąžinimas).
- Saugokite svarbius pirkimo dokumentus, ypač fiskalinius kvitus.
- Jei įtariate pažeidimą (neišduodamas privalomas fiskalinis kvitas), praneškite VMI.
Apibendrinimas
Nefiskalinis kvitas yra dokumentas, kuris, nors ir patvirtina tam tikrą įvykį (užsakymą, avanso gavimą, rezervaciją), nėra registruojamas mokesčių administratoriaus sistemoje ir neturi tokios teisinės galios kaip fiskalinis kasos aparato kvitas. Suprasti šį skirtumą yra būtina tiek verslui, siekiant išvengti pažeidimų ir užtikrinti skaidrią veiklą, tiek vartotojams, norint apsaugoti savo teises ir neprisidėti prie šešėlinės ekonomikos. Atsakingas požiūris į atsiskaitymo dokumentus, reiklumas ir žinojimas, kokį dokumentą turite gauti konkrečioje situacijoje, yra svarbus kiekvieno sąmoningo rinkos dalyvio bruožas.