Pačiame Lietuvos viduryje, prie vingiuojančios Šventosios upės krantų, jaukiai įsikūrusi Ukmergė – miestas, turtingas ne tik šimtmečius menančia istorija, bet ir žavintis savo gamtos grožiu bei savita dvasia. Tai vieta, kur praeities aidai darniai susipina su šiuolaikiniu gyvenimo ritmu, o kiekvienas kampelis gali papasakoti unikalią istoriją. Ukmergė nėra tik taškas žemėlapyje; tai gyvas organizmas, kuriame telpa legendos, kovos, kūryba ir nuoširdus žmonių bendruomeniškumas.
Prisilietimas prie Šimtmečių Istorijos
Ukmergės ištakos siekia gilią senovę. Nors tiksli įkūrimo data skendi legendų migloje, manoma, kad gyvenvietė čia galėjo egzistuoti jau XIII amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose Ukmergė (tuomet vadinta Vilkenberge) pirmą kartą patikimai paminėta Vygando Marburgiečio kronikoje 1333 metais, aprašant kryžiuočių puolimus. Šis paminėjimas liudija apie strategiškai svarbią vietovę ir čia stovėjusią gynybinę pilį ant aukšto Šventosios kranto – dabartinio Ukmergės piliakalnio.
Piliakalnis, dažnai vadinamas miesto širdimi, iki šių dienų išlieka vienu ryškiausių Ukmergės simbolių. Pasak legendos, čia kadaise medžiojęs kunigaikštis Dausprungas sutikęs vilkę (arba vilkmergę), maitinančią savo vaikus. Šis įvykis neva ir davęs vardą Vilkmergės upeliui bei pačiam miestui. Nors kalbininkai siūlo ir kitas vardo kilmės versijas, legenda gyva iki šiol, suteikdama vietovei paslaptingumo ir romantikos.
Per savo ilgą istoriją Ukmergė matė ir klestėjimo, ir nuosmukio laikotarpių. Manoma, kad Magdeburgo teisės miestui buvo suteiktos dar XV amžiuje, valdant Žygimantui Kęstutaičiui, nors oficialiai patvirtintos vėliau. Tai skatino amatų ir prekybos plėtrą. Miestas buvo svarbus administracinis ir prekybos centras, ypač po 1435 metais netoliese įvykusio Pabaisko mūšio, kuriame Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sutriuškino Švitrigailos pajėgas ir galutinai įtvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stabilumą.
XVII–XVIII amžiai miestui buvo sudėtingi – karai su Švedija ir Rusija, maro epidemijos smarkiai nuniokojo Ukmergę ir praretino jos gyventojų gretas. Vėliau, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, miestas atiteko Rusijos imperijai ir tapo Vilkmergės apskrities centru Vilniaus gubernijoje. XIX amžius atnešė naujų iššūkių – 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, kuriuose aktyviai dalyvavo ir Ukmergės krašto gyventojai. Nepaisant carinės valdžios represijų ir rusifikacijos politikos, mieste ruseno lietuviška dvasia, veikė slaptos mokyklos, buvo platinama draudžiama spauda.
Tarpukario Lietuvoje (1918–1940 m.) Ukmergė vėl atgavo savo reikšmę kaip svarbus apskrities centras. Mieste kūrėsi įvairios įstaigos, mokyklos, draugijos, vyko aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Čia klestėjo amatai, prekyba, kūrėsi pramonės įmonės. Deja, šį klestėjimo laikotarpį brutaliai nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekusi sovietinė okupacija. Ukmergė neteko didelės dalies savo gyventojų – žydų bendruomenė buvo sunaikinta Holokausto metu, daugelis lietuvių ištremti į Sibirą ar žuvo partizaniniame kare.
Sovietmečiu miestas buvo industrializuojamas, statomi nauji gyvenamieji rajonai, tačiau kartu naikinamas istorinis paveldas, varžoma tautinė saviraiška. Nepaisant to, ukmergiškiai išsaugojo savo tapatybę ir aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Miestas Prie Šventosios Vingių
Ukmergės žavesys neatsiejamas nuo ją supančios gamtos. Miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje, Aukštaičių aukštumos pakraštyje. Pagrindinė gamtinė ašis – Šventosios upė, kuri čia daro keletą gražių vingių, o jos statūs šlaitai ir slėnis formuoja miesto panoramą. Per patį miestą teka ir mažesnis Vilkmergėlės (arba Vilkmergės) upelis, įtekantis į Šventąją netoli piliakalnio.
Pasivaikščiojimas Šventosios pakrantėmis – puikus būdas pajusti miesto ir gamtos dermę. Įrengti takai, poilsio zonos kviečia stabtelėti, pasigrožėti tekančiu vandeniu, paklausyti paukščių čiulbėjimo. Netoli miesto plyti Pivonijos šilas – didelis ir vertingas miškų masyvas, mėgstama ukmergiškių ir miesto svečių poilsio bei grybavimo vieta. Šile įrengti pažintiniai takai, galima rasti retų augalų rūšių.
Miesto apylinkės taip pat turtingos gamtos objektais – ežerais, miškais, kalvotu reljefu, kuris ypač išryškėja keliaujant link Molėtų ar Utenos. Gamtos mylėtojai čia atranda puikias sąlygas žygiams pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis Šventosios upe.
Lankytinos Vietos ir Savitumas
Ukmergė gali pasigirti ne tik gražia gamta, bet ir įdomiais architektūros bei kultūros paveldo objektais.
- Ukmergės Piliakalnis: Kaip minėta, tai istorinė miesto širdis. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria puiki panorama į Šventosios slėnį ir miesto senamiestį. Čia rengiamos šventės, minėjimai, tai populiari pasivaikščiojimų vieta.
- Senamiestis: Nors ir nukentėjęs per karus, Ukmergės senamiestis išlaikė dalį savo istorinio žavesio. Akmenimis grįstos gatvelės, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios mūriniai pastatai, buvę pirklių namai kuria savitą atmosferą. Verta pasivaikščioti Kęstučio aikšte, Vilniaus, Kauno gatvėmis.
- Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Bažnyčia: Dominuojantis miesto architektūrinis akcentas. Dabartinė bažnyčia statyta XIX a. pirmoje pusėje, joje susipina vėlyvojo baroko ir klasicizmo bruožai. Įspūdingas jos dydis ir puošnus interjeras.
- Švč. Trejybės Stačiatikių Cerkvė: Pastatyta XIX a. antroje pusėje, tipiškas rusiškojo bizantinio stiliaus pavyzdys, liudijantis apie buvusią gausią stačiatikių bendruomenę mieste.
- Ukmergės Kraštotyros Muziejus: Įsikūręs buvusio banko pastate, muziejus kviečia susipažinti su miesto ir krašto istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, etnografija, archeologiniais radiniais. Čia nuolat rengiamos įdomios parodos.
- Paminklai: Mieste gausu paminklų, įamžinančių svarbius istorinius įvykius ir asmenybes. Vienas žymiausių – paminklas Lietuvos Nepriklausomybei „Lituania Restituta” (atstatytas po sovietmečio), taip pat paminklas Vytautui Didžiajam.
- „Dainuojantys Balandžiai”: Unikali ir šiuolaikiška miesto puošmena – ant Vienuolyno gatvės pastato nutūpusių balandžių skulptūrėlės, kurios tam tikru laiku „užgieda”. Tai netikėtas ir nuotaikingas akcentas, traukiantis turistus.
- Ugnagesių Stoginė: Senasis gaisrinės pastatas su bokštu – įdomus technikos paveldo objektas.
Be šių pagrindinių objektų, Ukmergėje galima atrasti ir daugiau įdomių detalių: senąsias žydų kapines, buvusios Didžiosios sinagogos vietą, įvairias skulptūras ir meno instaliacijas viešosiose erdvėse.
Kultūra, Bendruomenė ir Šiandiena
Ukmergė šiandien – gyvas ir besivystantis miestas. Čia veikia kelios bendrojo lavinimo mokyklos, gimnazijos, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, meno, muzikos, sporto mokyklos. Aktyviai veikia Ukmergės kultūros centras, organizuojantis įvairius renginius, festivalius, koncertus, parodas. Bene žymiausias kasmetinis renginys – Ukmergės miesto šventė, sutraukianti gausų būrį miestiečių ir svečių.
Veikia biblioteka, turinti kelis filialus, puoselėjamos krašto tradicijos, veikia meno kolektyvai. Ukmergiškiai didžiuojasi savo miestu ir jo istorija, aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje. Sporto entuziastai gali džiaugtis atnaujintu stadionu, baseinu, sporto salėmis.
Ekonomikos srityje Ukmergė stengiasi išnaudoti savo geografinę padėtį tarp Vilniaus ir Panevėžio. Mieste veikia medienos apdirbimo, baldų gamybos, maisto pramonės, metalo apdirbimo įmonės. Plėtojamas paslaugų sektorius, logistika. Nors, kaip ir daugelis regionų centrų, Ukmergė susiduria su demografiniais iššūkiais, miestas ieško naujų plėtros galimybių, stengiasi pritraukti investicijas ir kurti patrauklią aplinką gyventi bei dirbti.
Ukmergė – Kviečianti Atrasti
Ukmergė galbūt nėra tas miestas, kuris pirmiausia ateina į galvą planuojant kelionę po Lietuvą. Tačiau tie, kas čia atvyksta, dažnai lieka maloniai nustebinti. Tai miestas su gilia istorija, kurią galima pajusti vaikštinėjant senamiesčio gatvelėmis ar kopiant į piliakalnį. Tai miestas, apsuptas gražios gamtos, kviečiančios atsikvėpti nuo kasdienybės skubos. Tai miestas su savita dvasia, kurioje dera praeities paveldas ir dabarties pulsas.
Čia galima ne tik aplankyti muziejus ar bažnyčias, bet ir tiesiog ramiai pasivaikščioti Šventosios pakrante, pasiklausyti „dainuojančių balandžių”, atrasti netikėtų architektūrinių detalių ar užsukti į jaukią kavinukę. Ukmergė – tai vieta, kurią verta atrasti neskubant, leidžiant sau pasinerti į jos atmosferą ir istorijas.
Nesvarbu, ar esate istorijos entuziastas, gamtos mylėtojas, ar tiesiog ieškote naujų įspūdžių Lietuvoje, Ukmergė gali pasiūlyti kažką įdomaus. Atvykite ir įsitikinkite patys – šis miestas prie Šventosios tikrai turi kuo nustebinti ir sužavėti.