Muito Mokestis: Kas Tai Yra Ir Ką Reikia Žinoti Kiekvienam?

Tarptautinė prekyba ir kelionės yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis. Siunčiamės prekes iš užsienio internetinių parduotuvių, verslai importuoja žaliavas ar eksportuoja pagamintą produkciją, o keliaudami parsivežame lauktuvių. Visuose šiuose procesuose, kai prekės kerta valstybių sienas, susiduriame su sąvoka – muito mokestis. Nors dažnai girdimas, šis terminas ne visiems yra iki galo aiškus. Kas tai per mokestis? Kodėl jis renkamas? Kaip jis apskaičiuojamas ir kokiais atvejais taikomas? Šiame straipsnyje pasistengsime išsamiai ir suprantamai atsakyti į šiuos klausimus, ypatingą dėmesį skirdami situacijai Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos narei.

Kas yra Muito Mokestis?

Paprastai tariant, muito mokestis (arba muitas) yra netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos prekės, kai jos yra importuojamos į tam tikrą muitų teritoriją (pvz., į Europos Sąjungą) arba, kai kuriais retais atvejais, eksportuojamos iš jos. Tai vienas seniausių mokesčių tipų, istoriškai naudotas valstybių iždui papildyti ir vietos gamintojams apsaugoti nuo užsienio konkurencijos.

Pagrindiniai muito mokesčio tikslai šiais laikais yra keli:

• Fiskalinis tikslas: Surinkti pajamas į valstybės ar, kaip Lietuvos atveju, Europos Sąjungos biudžetą. Nors daugelyje išsivysčiusių šalių muitų pajamos sudaro santykinai nedidelę biudžeto dalį, jos vis tiek yra svarbios.
• Ekonominis (protekcinis) tikslas: Apsaugoti vidaus rinką ir vietos gamintojus nuo pigesnių importuojamų prekių konkurencijos. Taikant muitą importuojamoms prekėms, dirbtinai padidinama jų kaina, todėl vietinės prekės tampa konkurencingesnės.
• Reguliavimo tikslas: Kontroliuoti tam tikrų prekių (pvz., ginklų, narkotinių medžiagų, strateginės reikšmės prekių) judėjimą per sieną.
• Užsienio prekybos politikos įgyvendinimo priemonė: Muitai gali būti naudojami kaip atsakas į kitų šalių prekybos apribojimus (antidempingo muitai, kompensaciniai muitai) arba kaip priemonė skatinti prekybą su tam tikromis šalimis (lengvatiniai muitų tarifai).

Svarbu atskirti muito mokestį nuo kitų mokesčių, kurie gali būti taikomi importuojamoms prekėms, ypač nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų. Muitas yra mokamas už pačią prekių įvežimo per muitų sieną procedūrą, o PVM ir akcizai yra vartojimo mokesčiai, taikomi tiek importuojamoms, tiek vietinėms prekėms (nors jų surinkimo tvarka importo atveju skiriasi).

Muitai Lietuvoje ir Europos Sąjungos Muitų Sąjunga

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare 2004 metais, ji tapo ir ES muitų sąjungos dalimi. Tai reiškia keletą esminių dalykų:

1. Nėra muitų tarp ES šalių narių: Prekės, laisvai cirkuliuojančios vienoje ES šalyje, gali be jokių muitų mokesčių judėti į kitas ES šalis. Tai yra vienas iš kertinių bendrosios rinkos principų.
2. Bendras išorinis muitas: Visos ES šalys taiko vienodus muitų tarifus prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių (ne ES narių). Šie tarifai yra nustatyti Bendrajame muitų tarife (BMT).
3. Bendros muitinės taisyklės: Visoje ES galioja vienodos muitinės procedūros ir teisės aktai, reglamentuojantys prekių importą, eksportą ir tranzitą.

Lietuvoje už muitų politikos įgyvendinimą, muitų mokesčių apskaičiavimą, surinkimą ir muitinės kontrolės vykdymą yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė. Ji veikia pagal ES muitinės kodeksą ir nacionalinius teisės aktus.

ES muitų sąjunga yra viena didžiausių pasaulio prekybos blokų, todėl jos bendra muitų politika turi didelę įtaką tarptautinei prekybai. Muitų pajamos, surinktos visose ES šalyse narėse (įskaitant Lietuvą), patenka į bendrą ES biudžetą, o dalis jų grįžta šalims narėms administravimo išlaidoms padengti.

Kaip Apskaičiuojamas Muito Mokestis?

Muito mokesčio dydis priklauso nuo trijų pagrindinių elementų: prekės muitinės vertės, jos tarifinio klasifikavimo ir kilmės šalies.

1. Prekės Muitinė Vertė

Tai yra pagrindas, nuo kurio skaičiuojamas muitas (jei taikomas procentinis tarifas). Dažniausiai muitinė vertė nustatoma pagal sandorio vertę – tai kaina, kuri buvo faktiškai sumokėta arba turi būti sumokėta už prekes, parduotas eksportui į ES muitų teritoriją, pakoreguota tam tikromis išlaidomis. Prie prekės kainos paprastai pridedamos šios išlaidos (jei jos nebuvo įtrauktos į kainą):

• Transportavimo ir draudimo išlaidos iki ES sienos.
• Pakavimo išlaidos.
• Komisiniai mokesčiai (išskyrus pirkimo komisinius).
• Licenciniai mokesčiai, susiję su vertinamomis prekėmis.

Jei sandorio vertės metodo taikyti negalima (pvz., prekės nėra parduodamos, nėra aiškios kainos), naudojami alternatyvūs muitinio įvertinimo metodai pagal ES muitinės kodekse nustatytą hierarchiją (pvz., tapačių ar panašių prekių sandorio vertė, vieneto kainos metodas, apskaičiuotosios vertės metodas).

Labai svarbu teisingai nurodyti prekės muitinę vertę deklaracijoje, nes nuo jos priklauso ne tik muito, bet dažnai ir importo PVM dydis.

2. Tarifinis Klasifikavimas

Kiekvienai prekei, importuojamai į ES ar eksportuojamai iš jos, turi būti priskirtas unikalus kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN). Ši sistema remiasi Pasaulio muitinių organizacijos sukurta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (SS), kurią papildo ES specifiniai subpozicijų kodai.

KN yra suskirstyta į skyrius, skirsnius, pozicijas ir subpozicijas, apimančias praktiškai visas įmanomas prekes. Kiekvienai subpozicijai yra priskirtas specifinis muito tarifas (procentinis, specifinis arba mišrus). Teisingas prekės klasifikavimas yra esminis žingsnis nustatant taikytiną muito normą.

Pavyzdžiui, skirtingų tipų avalynei, drabužiams ar elektronikos prietaisams bus taikomi skirtingi KN kodai ir atitinkamai skirtingi muitų tarifai. Klaidingas klasifikavimas gali lemti neteisingą mokesčių apskaičiavimą, baudas ir prekių sulaikymą muitinėje.

Verslui, nuolat importuojančiam ar eksportuojančiam prekes, gali būti naudinga gauti Muitinės departamento išduodamą privalomąją tarifinę informaciją (PTI), kuri užtikrina teisingą prekės klasifikavimą visoje ES.

3. Prekių Kilmė

Prekių kilmės šalis yra dar vienas veiksnys, lemiantis muito mokesčio dydį. ES taiko skirtingus muitų tarifus priklausomai nuo to, iš kurios šalies prekės yra importuojamos. Skiriama:

• Nelengvatinė kilmė: Tai yra „ekonominė tautybė” prekės, nustatoma pagal tai, kur prekė buvo visiškai gauta arba pagaminta, arba kur buvo atliktas paskutinis esminis jos perdirbimas. Nelengvatinė kilmė svarbi taikant bendruosius muitų tarifus, prekybos apsaugos priemones (pvz., antidempingo muitus), renkant statistiką.
• Lengvatinė kilmė: Prekės, atitinkančios tam tikrus kriterijus, nustatytus ES sudarytose prekybos sutartyse (pvz., laisvosios prekybos susitarimuose) ar vienašališkai taikomose lengvatų schemose (pvz., Bendroji preferencijų sistema – BPS, skirta besivystančioms šalims), gali būti importuojamos taikant sumažintus arba nulinius muitų tarifus.

Norint pasinaudoti lengvatiniu muitų tarifu, importuotojas muitinei turi pateikti kilmę patvirtinantį dokumentą (pvz., EUR.1 sertifikatą, kilmės deklaraciją sąskaitoje faktūroje, registruotojo eksporterio (REX) sistemos patvirtinimą). Taisyklės, kaip nustatoma lengvatinė kilmė, yra specifinės kiekvienam susitarimui.

Muito Apskaičiavimo Pavyzdys

Tarkime, įmonė iš JAV (su kuria ES neturi visapusės laisvosios prekybos sutarties, taikančios nulinius muitus visoms prekėms) importuoja prekes, kurių:

• Muitinė vertė (kaina + transportas iki ES sienos) = $10\ 000$ EUR
• Tarifinis kodas pagal KN lemia standartinį (erga omnes) muito tarifą = $5\%$
• Prekės kilmė – JAV (nelengvatinė)

Muito mokestis būtų: $10\ 000$ EUR * $5\% = 500$ EUR.

Papildomai nuo sumos ($10\ 000$ EUR + $500$ EUR = $10\ 500$ EUR) reikėtų apskaičiuoti ir importo PVM (Lietuvoje standartinis tarifas $21\%$).

Praktiniai Importo Aspektai

Prekės iš ES šalių

Kaip minėta, importuojant prekes iš kitų ES šalių narių, muito mokesčiai nėra taikomi. Tačiau verslui svarbu atkreipti dėmesį į PVM ir akcizų (jei taikoma) mokėjimo tvarką. Paprastai PVM sumokamas pirkėjo šalyje pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą.

Prekės iš Trečiųjų Šalių (Ne ES)

Situacija sudėtingesnė importuojant prekes iš šalių, nepriklausančių ES.

• Komercinis importas: Įmonės, importuojančios prekes komerciniais tikslais, turi pateikti muitinei importo deklaraciją (dažniausiai Bendrąjį administracinį dokumentą – BAD, pildomą elektroniniu būdu per Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą – MDAS). Tam reikalingas EORI numeris (Ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo numeris). Deklaravimą galima atlikti patiems arba per muitinės tarpininką. Apskaičiuoti muito mokesčiai ir importo PVM turi būti sumokėti prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą.
• Privatus importas (pašto siuntos, internetiniai pirkiniai): Fiziniams asmenims, gaunantiems prekes iš ne ES šalių, taip pat taikomos muitinės procedūros.
  • Muitų lengvatos: Šiuo metu ES yra nustatyta, kad muito mokesčiu neapmokestinamos siuntos, kurių vertė (be transporto ir draudimo išlaidų) neviršija $150$ EUR. Tačiau ši lengvata netaikoma alkoholiniams gėrimams, kvepalams, tualetiniam vandeniui, tabakui ir tabako gaminiams. Svarbu pažymėti, kad PVM lengvata siuntoms iki $22$ EUR buvo panaikinta 2021 m. liepos 1 d., todėl importo PVM ($21\%$) mokamas nuo pirmo euro cento vertės (išskyrus atvejus, kai pardavėjas taiko specialią IOSS schemą ir PVM surenka pardavimo metu siuntoms iki $150$ EUR).
  • Dovanos: Muitais neapmokestinamos ir dovanos, siunčiamos vieno fizinio asmens kitam fiziniam asmeniui, jei jų vertė neviršija $45$ EUR. Ši lengvata taip pat turi apribojimų tam tikroms prekėms (alkoholiui, tabakui ir kt.).
  • Mokesčių mokėjimas: Jei siuntos vertė viršija nustatytas ribas, gavėjas privalo sumokėti importo muitą (jei taikomas) ir PVM. Paprastai muitinės procedūras atlieka ir mokesčius surenka pašto paslaugų teikėjas (pvz., Lietuvos paštas) arba kurjerių tarnyba, informuodama gavėją apie mokėtiną sumą.
• Keleivių asmeninis bagažas: Asmenys, atvykstantys į Lietuvą (ES) iš ne ES šalių, gali be muitų ir mokesčių įsivežti prekių asmeniniam naudojimui, neviršijant nustatytų vertės ir kiekio ribų. Oro ir jūrų transportu atvykstantiems taikoma $430$ EUR vertės riba, kitomis transporto priemonėmis – $300$ EUR. Taip pat yra nustatyti kiekio apribojimai alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, degalams. Viršijus šias ribas, reikia deklaruoti prekes ir sumokėti mokesčius.

Muitinės Procedūros ir Deklaravimas

Prekių judėjimui per ES sieną taikomos įvairios muitinės procedūros. Pagrindinė procedūra, kai prekės galutinai įvežamos į ES rinką, yra išleidimas į laisvą apyvartą. Šiai procedūrai įforminti pildomas Bendrasis administracinis dokumentas (BAD), dabar jau elektronine forma.

Be išleidimo į laisvą apyvartą, egzistuoja ir kitos procedūros, leidžiančios nemokėti arba atidėti muitų ir mokesčių mokėjimą tam tikromis sąlygomis:

• Tranzitas: Leidžia gabenti ne ES prekes per ES muitų teritoriją nemokant mokesčių (pvz., iš vienos ne ES šalies į kitą per Lietuvą).
• Muitinis sandėliavimas: Leidžia saugoti ne ES prekes muitinės prižiūrimoje vietoje (muitinės sandėlyje) nemokant importo muitų ir mokesčių iki tol, kol joms bus įforminta kita muitinės procedūra (pvz., išleidimas į laisvą apyvartą).
• Laikinasis įvežimas: Leidžia laikinai naudoti ne ES prekes ES teritorijoje tam tikriems tikslams (pvz., parodoms, profesinei įrangai) visiškai ar iš dalies atleidžiant nuo importo muitų.
• Perdirbimas (laikinasis įvežimas perdirbti / laikinasis išvežimas perdirbti): Leidžia įvežti prekes perdirbimui ir vėliau eksportuoti perdirbtus produktus (arba atvirkščiai) nemokant muitų už įvežamas/išvežamas prekes.

Muitinės procedūrų įforminimas reikalauja specifinių žinių, todėl daugelis įmonių naudojasi muitinės tarpininkų paslaugomis. Tai licencijuoti specialistai, padedantys tvarkyti visus muitinės formalumus.

Dažniausios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

Netikslumai tvarkant muitinės formalumus gali sukelti rimtų problemų: nuo vėlavimų ir papildomų išlaidų iki baudų ar net prekių konfiskavimo. Dažniausios klaidos:

• Neteisingas tarifinis klasifikavimas: Priskiriamas netinkamas prekės kodas.
• Neteisingas muitinės vertės nurodymas: Per maža arba per didelė vertė, neįtrauktos visos privalomos išlaidos.
• Klaidinga arba nepagrįsta kilmės deklaracija: Bandoma pasinaudoti lengvatiniu tarifu neturint tam pagrindo arba reikiamų dokumentų.
• Nežinojimas apie importo apribojimus ar draudimus: Kai kurias prekes (pvz., tam tikrus maisto produktus, augalus, gyvūnus, vaistus, pavojingas medžiagas) importuoti draudžiama arba reikalingi specialūs leidimai.
• Netinkamas Incoterms taisyklių supratimas: Neaiškumas dėl to, kas (pardavėjas ar pirkėjas) yra atsakingas už muitinės formalumus ir išlaidas.

Norint išvengti problemų, rekomenduojama:

• Atidžiai tikrinti visus dokumentus.
• Naudotis oficialiais informacijos šaltiniais (pvz., Lietuvos muitinės svetaine, ES TARIC duomenų baze).
• Esant neaiškumams, konsultuotis su muitinės specialistais ar tarpininkais.
• Iš anksto pasidomėti visais reikalavimais konkrečioms prekėms ir kilmės šaliai.
• Saugoti visus su importu/eksportu susijusius dokumentus nustatytą laikotarpį.

Specialūs Atvejai ir Lengvatos

Be jau minėtų lengvatų siuntoms ir keleivių bagažui, ES muitinės teisė numato ir kitas atleidimo nuo muito mokesčio galimybes tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui:

• Asmeninio turto įvežimas persikeliant gyventi: Fiziniai asmenys, persikeliantys nuolat gyventi į ES iš trečiosios šalies, gali įsivežti savo asmeninį turtą be muitų ir mokesčių, jei tenkina tam tikras sąlygas (pvz., turtas naudotas tam tikrą laiką, asmuo gyveno ne ES bent 12 mėnesių).
• Paveldėtas turtas.
• Prekės, skirtos labdaros ar filantropinėms organizacijoms.
• Prekės, skirtos nelaimių aukoms.
• Grąžinamos prekės: ES prekės, kurios buvo eksportuotos ir per tam tikrą laiką grąžinamos į ES nepakeistos, gali būti atleistos nuo muito mokesčio.

Kiekvienai iš šių lengvatų taikomos specifinės sąlygos ir reikalaujama pateikti atitinkamus dokumentus.

Ateities Tendencijos

Muitinės sritis nuolat kinta, reaguodama į technologijų pažangą ir besikeičiančią pasaulinę prekybos aplinką. Pagrindinės ateities tendencijos:

• Skaitmenizacija: Vis daugiau muitinės procedūrų perkeliama į elektroninę erdvę (pvz., elektroninės deklaracijos, automatizuotos sistemos kaip AIS/AES Lietuvoje), siekiant pagreitinti procesus ir sumažinti administracinę naštą.
• Rizikos valdymas: Muitinė vis daugiau dėmesio skiria rizikos analizei, naudodama duomenų analizę ir dirbtinį intelektą, kad efektyviau identifikuotų rizikingus krovinius ir užtikrintų tiek fiskalinių interesų, tiek visuomenės saugumo apsaugą.
• E. prekybos iššūkiai: Spartus tarptautinės elektroninės prekybos augimas kelia naujų iššūkių muitinėms, susijusių su dideliu smulkių siuntų kiekiu, PVM surinkimu ir klastočių kontrole.
• Prekybos susitarimų dinamika: Nauji laisvosios prekybos susitarimai ar, atvirkščiai, prekybiniai ginčai ir protekcionistinės priemonės nuolat keičia muitų taikymo taisykles.

Apibendrinimas

Muito mokestis yra svarbi tarptautinės prekybos dalis, turinti įtakos tiek verslui, tiek privatiems asmenims. Lietuvai esant ES muitų sąjungos nare, dauguma taisyklių yra suvienodintos visoje Bendrijoje, tačiau jų supratimas ir teisingas taikymas išlieka esminis. Nuo prekės vertės nustatymo, teisingo klasifikavimo iki kilmės įrodymo – kiekvienas etapas yra svarbus norint sklandžiai atlikti muitinės formalumus ir išvengti nesklandumų. Domėjimasis galiojančiomis taisyklėmis, naudojimasis oficialiais informacijos šaltiniais ir, prireikus, konsultavimasis su specialistais padės užtikrinti, kad prekių judėjimas per sieną vyktų efektyviai ir pagal įstatymus.