Oda – didžiausias mūsų organas, nuolat susiduriantis su aplinkos veiksniais. Nenuostabu, kad kartais ant jos atsiranda įvairių darinių, bėrimų ar pakitimų. Vienas tokių, gana dažnas, ypač vaikų amžiuje, yra užkrečiamasis moliuskas, mediciniškai vadinamas Molluscum contagiosum. Nors pavadinimas gali skambėti kiek egzotiškai ir galbūt net bauginančiai, iš tiesų tai yra virusinė odos infekcija, kuri dažniausiai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti nepatogumų ir nerimo tiek vaikams, tiek jų tėvams.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra užkrečiamasis moliuskas, kodėl jis atsiranda, kaip plinta, kokie jo simptomai, kaip jis diagnozuojamas ir kokie gydymo bei prevencijos būdai egzistuoja. Sieksime pateikti išsamią ir naudingą informaciją, kuri padėtų geriau suprasti šią būklę ir žinoti, kaip elgtis jai pasireiškus.
Kas Yra Užkrečiamasis Moliuskas?
Užkrečiamasis moliuskas yra odos liga, kurią sukelia specifinis virusas – Molluscum contagiosum virusas (MCV), priklausantis poksvirusų (Poxviridae) šeimai. Tai nėra tas pats virusas, kuris sukelia lytinių organų pūslelinę ar vėjaraupius, nors visi jie yra virusinės kilmės odos pažeidimų sukėlėjai.
Liga pasireiškia būdingais odos darinukais – mažomis, iškiliomis papulėmis. Šios papulės dažniausiai yra neskausmingos, apvalios, kietokos, odos spalvos, rausvos ar perlamutrinės, o jų centre neretai matomas mažas įdubimas, primenantis bambutę (mediciniškai vadinamas umbilikacija). Būtent dėl šios išvaizdos, šiek tiek primenančios mažus moliuskus ar perliukus, liga ir gavo savo pavadinimą.
Nors užkrečiamasis moliuskas gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms, jis yra ypač dažnas tarp vaikų, ypač 1–10 metų amžiaus. Taip pat dažniau serga žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, arba tie, kurie serga atopiniu dermatitu (egzema).
Kaip Atsiranda ir Plinta Užkrečiamasis Moliuskas?
Kaip minėta, ligos sukėlėjas yra MCV virusas. Yra žinomi keturi šio viruso tipai (MCV-1, MCV-2, MCV-3, MCV-4), tačiau dažniausiai infekciją sukelia MCV-1 tipas. MCV-2 dažniau siejamas su lytiniu keliu plintančia infekcija suaugusiems.
Virusas yra užkrečiamas ir plinta keliais pagrindiniais būdais:
- Tiesioginis odos kontaktas: Tai dažniausias plitimo būdas, ypač tarp vaikų žaidžiant ar sportuojant. Užtenka prisiliesti prie pažeistos odos, kad virusas patektų ant sveikos odos.
- Netiesioginis kontaktas per užkrėstus daiktus (fomitus): Virusas gali kurį laiką išlikti gyvybingas ant paviršių. Todėl užsikrėsti galima naudojantis tais pačiais rankšluosčiais, drabužiais, patalyne, žaislais, sporto inventoriumi (pvz., gimnastikos kilimėliais, imtynių čiužiniais) ar baseino reikmenimis kaip ir sergantis asmuo. Baseinai ir pirtys yra gana dažna užsikrėtimo vieta, nes drėgna aplinka palanki viruso išlikimui.
- Autoinokuliacija (savęs užkrėtimas): Žmogus pats gali pernešti virusą nuo vienos savo kūno vietos į kitą. Tai dažniausiai nutinka kasantis, trinant ar liečiant moliuskus, o po to liečiant sveiką odą. Dėl šios priežasties moliuskai dažnai išsidėsto grupėmis ar linijomis.
- Lytinis kelias: Suaugusiems moliuskai gali plisti lytinių santykių metu. Tokiu atveju bėrimai dažniausiai atsiranda lytinių organų, apatinės pilvo dalies, vidinių šlaunų paviršių srityse.
Svarbu paminėti, kad užkrečiamasis moliuskas yra labiausiai užkrečiamas tol, kol ant odos yra matomų darinių. Inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, vidutiniškai 2–7 savaitės.
Rizikos veiksniai užsikrėsti ar turėti sunkesnę ligos eigą apima:
- Vaikų amžius (ypač 1-10 metų).
- Atopinis dermatitas (egzema) – pažeista odos barjerinė funkcija palengvina viruso patekimą.
- Nusilpusi imuninė sistema (dėl ŽIV/AIDS, chemoterapijos, imunosupresinių vaistų vartojimo).
- Gyvenimas ar lankymasis tankiai apgyvendintose vietose (vaikų darželiai, mokyklos).
- Dalyvavimas kontaktinėse sporto šakose (imtynės, futbolas).
- Naudojimasis viešais baseinais, pirtimis, sporto klubų dušais.
Simptomai: Kaip Atpažinti Moliuskus?
Pagrindinis ir dažniausiai vienintelis užkrečiamojo moliusko simptomas yra specifinių odos darinių atsiradimas. Šie dariniai (papulės) pasižymi šiomis savybėmis:
- Dydis: Paprastai nedideli, nuo 1 iki 5 milimetrų skersmens (panašūs į smeigtuko galvutę ar žirnelį), nors kartais gali susilieti į didesnius židinius arba pasitaikyti ir pavienių didesnių (gigantiškų) moliuskų, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.
- Forma: Apvalūs arba ovalūs, kupolo formos, iškilę virš odos paviršiaus.
- Spalva: Dažniausiai odos spalvos, rausvi, gelsvi ar perlamutriniai (blizgūs).
- Paviršius: Lygus, blizgus.
- Centrinis įdubimas (umbilikacija): Dauguma moliuskų turi būdingą mažą įdubimą centre, kuris gali būti užpildytas balta, vaškinės konsistencijos mase. Šioje masėje yra viruso dalelių.
- Išsidėstymas: Moliuskai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus ir padus. Dažniausios vietos vaikams yra veidas, kaklas, liemuo, rankos (ypač pažastys, alkūnių linkiai), kojos (pakinkliai). Suaugusiems, jei užsikrėtė lytiniu keliu, dažniau pasireiškia lytinių organų, apatinės pilvo dalies, sėdmenų, vidinių šlaunų srityse.
- Skaičius: Gali būti nuo vieno iki kelių dešimčių ar net šimtų darinių. Dažniausiai pasitaiko 10-20 moliuskų.
- Pojūčiai: Paprastai moliuskai yra neskausmingi. Tačiau kartais jie gali niežėti, ypač jei oda aplink juos tampa sausa ar sudirgusi (pvz., sergant atopiniu dermatitu). Kasymas gali sukelti odos pažeidimus, paraudimą, uždegimą ir antrinę bakterinę infekciją.
Kartais, ypač prieš moliuskams savaime išnykstant, oda aplink juos gali parausti, patinti, atsirasti egzemos požymių – tai vadinamasis „moliusko dermatitas”. Tai gali būti imuninės sistemos reakcijos į virusą požymis ir dažnai reiškia, kad dariniai netrukus pradės nykti.
Diagnozavimas
Dažniausiai užkrečiamasis moliuskas diagnozuojamas remiantis būdinga klinikine išvaizda. Gydytojas (šeimos gydytojas, pediatras ar dermatologas) apžiūri odos darinius ir įvertina jų dydį, formą, spalvą, centrinio įdubimo buvimą. Paprastai jokių papildomų tyrimų nereikia.
Retais atvejais, kai diagnozė nėra aiški arba dariniai atrodo neįprastai (pvz., yra labai dideli, uždegiminiai, kraujuojantys), gali prireikti atlikti odos biopsiją. Paimamas mažas odos gabalėlis ir tiriamas mikroskopu, ieškant specifinių virusinių intarpų ląstelėse (vadinamųjų moliusko kūnelių).
Svarbu atskirti užkrečiamąjį moliuską nuo kitų panašiai atrodančių odos būklių, tokių kaip:
- Karpos (ypač plokščiosios karpos)
- Folikulitas (plauko folikulo uždegimas)
- Miliumai (mažos baltos cistos)
- Odos vėžys (retais atvejais, ypač neįprasti dariniai suaugusiems)
- Herpes viruso sukelti bėrimai
- Piodermija (bakterinė odos infekcija)
Tiksliai diagnozei nustatyti būtina gydytojo konsultacija.
Gydymo Būdai: Ar Būtina Gydyti?
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų užkrečiamasis moliuskas yra savaime praeinanti liga. Imuninė sistema galiausiai atpažįsta virusą ir jį sunaikina. Tačiau šis procesas gali užtrukti ilgai – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų (vidutiniškai 6-18 mėnesių), kol visi dariniai išnyks. Per tą laiką gali atsirasti naujų moliuskų dėl autoinokuliacijos.
Sprendimas, ar gydyti moliuskus, priklauso nuo kelių veiksnių:
- Moliuskų skaičiaus ir vietos: Jei moliuskų daug, jie yra matomose vietose (pvz., ant veido) ar sukelia diskomfortą.
- Simptomų: Jei moliuskai niežti, yra uždegiminiai ar yra antrinės infekcijos požymių.
- Paciento amžiaus ir būklės: Gydymas dažniau rekomenduojamas vyresniems vaikams ar suaugusiems, taip pat žmonėms su nusilpusiu imunitetu ar atopiniu dermatitu.
- Psichologinio poveikio: Jei moliuskai kelia gėdą, nerimą ar socialinę atskirtį.
- Užkrėtimo rizikos kitiems: Siekiant sumažinti viruso platinimo riziką šeimoje, darželyje ar mokykloje.
Jei nusprendžiama gydyti, yra keletas galimų metodų:
Fizinis Pašalinimas
- Krioterapija (šaldymas skystu azotu): Gydytojas specialiu aplikatoriumi ar purkštuvu užšaldo kiekvieną moliuską skystu azotu. Procedūra gali būti šiek tiek skausminga (dilgčiojimo, deginimo pojūtis), gali likti pūslelių ar laikinų odos spalvos pokyčių. Paprastai reikia kelių procedūrų kas 2-4 savaites.
- Kiuretažas (išgrandymas): Gydytojas specialiu instrumentu (kiurete) mechaniškai pašalina moliuskus. Prieš procedūrą dažnai taikoma vietinė nejautra (pvz., anestezinis kremas). Gali šiek tiek kraujuoti ir likti nedideli randeliai.
- Lazerio terapija: Impulsinis dažų lazeris ar anglies dioksido (CO2) lazeris gali būti naudojamas moliuskams sunaikinti. Tai efektyvus, bet brangesnis metodas, taip pat gali prireikti vietinės nejautros ir yra randėjimo rizika.
Vietiškai Veikiantys Vaistai (Tepalai, Tirpalai)
- Kantaridinas: Tai natūrali medžiaga, gaunama iš tam tikrų vabalų. Gydytojas užtepa tirpalo ant moliuskų, o po kelių valandų pacientas jį nuplauna. Kantaridinas sukelia pūslelės susidarymą po moliusku, kuris vėliau nukrenta. Šis metodas neskausmingas tepimo metu, bet vėliau gali atsirasti pūslių, skausmo, paraudimo. Negalima naudoti ant veido ar lytinių organų.
- Receptiniai kremai/tirpalai: Gydytojas gali skirti vaistų, kurie naudojami ir karpoms gydyti, pavyzdžiui, podofilotoksino (lytinių organų srityje), imikvimodo (stimuliuoja vietinį imunitetą), tretinoino (retinoidas), salicilo rūgšties. Šie vaistai dirgina odą ir skatina imuninį atsaką arba tiesiogiai veikia virusą. Jų naudojimas reikalauja kantrybės (gali trukti savaites ar mėnesius) ir gali sukelti odos sudirginimą, paraudimą, lupimąsi.
Geriamieji Vaistai
- Cimetidinas: Kartais vaikams, ypač turintiems daug moliuskų, skiriamas geriamasis cimetidinas. Tai vaistas, paprastai naudojamas skrandžio rūgštingumui mažinti, tačiau manoma, kad jis gali turėti ir imuninę sistemą moduliuojantį poveikį. Jo efektyvumas moliuskams gydyti nėra tvirtai įrodytas ir tai laikoma „off-label” (nepagal paskirtį) naudojimu.
Namų Gydymo Būdai
Internete galima rasti įvairių patarimų dėl naminių priemonių moliuskams gydyti (obuolių actas, arbatmedžio aliejus ir kt.). Tačiau svarbu paminėti, kad daugumos šių metodų efektyvumas nėra pagrįstas moksliniais tyrimais, o kai kurios priemonės gali sudirginti ar net pažeisti odą, ypač jautrią vaikų odą. Prieš bandant bet kokius namų gydymo būdus, būtina pasitarti su gydytoju.
Svarbu suprasti, kad nė vienas gydymo metodas nėra 100% efektyvus ir negarantuoja, kad neatsiras naujų moliuskų. Gydymo metu gali atsirasti šalutinių poveikių, tokių kaip skausmas, odos sudirginimas, randai ar odos spalvos pokyčiai.
Prevencija: Kaip Apsisaugoti ir Neskleisti Infekcijos?
Nors visiškai išvengti užsikrėtimo gali būti sudėtinga, ypač vaikams, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką sau ir kitiems:
- Gera higiena: Dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu ir vandeniu yra labai svarbus.
- Vengti liesti ir krapštyti moliuskus: Tai padės išvengti viruso plitimo į kitas kūno vietas (autoinokuliacijos) ir antrinės infekcijos.
- Uždengti moliuskus: Jei įmanoma, moliuskus reikėtų uždengti drabužiais arba vandeniui atspariu pleistru, ypač einant į darželį, mokyklą, baseiną ar sportuojant. Pleistrą reikėtų keisti kasdien arba kai sušlampa.
- Nesidalinti asmeniniais daiktais: Vengti dalintis rankšluosčiais, drabužiais, kempinėmis, žaislais, skutimosi priemonėmis.
- Atsargumas baseinuose ir pirtyse: Nors uždengus moliuskus lankytis baseine paprastai leidžiama, reikėtų vengti dalintis rankšluosčiais ir baseino reikmenimis (plaukimo lentomis, „makaronais”).
- Saugūs lytiniai santykiai: Suaugusiems, turintiems moliuskų lytinių organų srityje, reikėtų vengti lytinių santykių tol, kol dariniai neišnyks, arba naudoti barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus), nors jos gali nevisiškai apsaugoti, jei moliuskų yra neuždengtose vietose.
- Atskiras maudymas: Jei šeimoje yra sergantis vaikas, jį reikėtų maudyti atskirai nuo kitų vaikų arba bent jau nesidalinti ta pačia vonia ir rankšluosčiais.
Galimos Komplikacijos
Nors užkrečiamasis moliuskas dažniausiai yra nepavojinga būklė, kartais gali kilti tam tikrų komplikacijų:
- Antrinė bakterinė infekcija: Kasymas ar krapštymas pažeidžia odą, todėl į žaizdeles gali patekti bakterijų (dažniausiai stafilokokų ar streptokokų). Infekuoti moliuskai tampa skausmingi, parausta, patinsta, gali pūliuoti. Tokiu atveju reikalingas gydymas antibiotikais.
- Randai: Nors moliuskai paprastai išnyksta nepalikdami randų, jie gali likti po antrinės infekcijos, intensyvaus kasymo ar kai kurių gydymo metodų (pvz., kiuretažo, krioterapijos, ypač jei susidaro didelės pūslės).
- Konjunktyvitas: Jei moliuskai atsiranda ant akių vokų, virusas gali patekti į akį ir sukelti lėtinį junginės uždegimą (konjunktyvitą).
- Moliusko dermatitas: Kaip minėta, aplink moliuskus gali atsirasti į egzemą panašus bėrimas (sausumas, paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas).
- Psichologinis diskomfortas: Matomoje vietoje esantys moliuskai gali kelti gėdos jausmą, nerimą, ypač paaugliams ir suaugusiems.
- Sunkesnė eiga imunosupresiniams asmenims: Žmonėms su labai nusilpusia imunine sistema (pvz., sergantiems pažengusia ŽIV stadija) moliuskai gali būti labai gausūs (šimtai ar tūkstančiai), didesni, neįprastos išvaizdos ir sunkiau pasiduodantys gydymui.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nors daugeliu atvejų galima tiesiog laukti, kol moliuskai išnyks savaime, yra situacijų, kada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju:
- Jei nesate tikri dėl diagnozės.
- Jei moliuskai atsirado lytinių organų srityje (ypač suaugusiems).
- Jei moliuskų yra labai daug arba jie greitai plinta.
- Jei moliuskai atsirado ant veido, ypač arti akių.
- Jei moliuskai ar oda aplink juos tapo skausmingi, labai raudoni, patinę, šlapiuojantys (įtariama antrinė infekcija).
- Jei moliuskai kelia didelį niežulį ar diskomfortą.
- Jei sergate atopiniu dermatitu ir moliuskai pablogina odos būklę.
- Jei jūsų ar jūsų vaiko imuninė sistema yra nusilpusi.
- Jei moliuskai kelia didelį psichologinį diskomfortą ar nerimą.
- Jei norite aptarti gydymo galimybes.
Apibendrinimas
Užkrečiamasis moliuskas yra dažna, virusinė odos infekcija, pasireiškianti nedideliais, perlamutriniais ar odos spalvos iškiliais darinukais su centriniu įdubimu. Nors liga yra užkrečiama ir gali plisti per tiesioginį kontaktą, užkrėstus daiktus ar autoinokuliaciją, ji dažniausiai yra nepavojinga ir praeina savaime per kelis mėnesius ar metus.
Gydymas nėra visada būtinas, tačiau gali būti taikomas siekiant pagreitinti išnykimą, sumažinti plitimo riziką ar dėl kosmetinių priežasčių. Egzistuoja įvairūs gydymo metodai – nuo fizinio pašalinimo iki vietinių vaistų. Svarbu laikytis geros higienos taisyklių, vengti kasyti moliuskus ir nesidalinti asmeniniais daiktais, kad būtų sumažinta plitimo rizika.
Jei ant savo ar vaiko odos pastebėjote į moliuskus panašių darinių, nesijaudinkite, bet kreipkitės į gydytoją tiksliai diagnozei nustatyti ir aptarti galimus veiksmus. Gydytojas įvertins situaciją ir padės nuspręsti, ar reikalingas gydymas, ar pakanka stebėjimo ir prevencinių priemonių.