Lietuva, garsėjanti savo ežerų ir upių gausa, yra tikras rojus žvejams. Nuo senų laikų žvejyba čia buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas, perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau, norint mėgautis šiuo pomėgiu atsakingai ir legaliai, būtina žinoti apie žvejybos leidimus. Šis straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems meškeriotojams, norintiems susipažinti su visais žvejybos leidimų Lietuvoje aspektais.
Kodėl reikalingi žvejybos leidimai?
Galbūt kyla klausimas – kam išvis reikalingi tie leidimai? Juk vandens telkiniai atrodo priklausantys visiems. Tačiau žvejybos leidimų sistema yra esminė priemonė, užtikrinanti atsakingą žuvų išteklių naudojimą ir gamtos apsaugą. Surinktos lėšos už leidimus yra skiriamos konkretiems tikslams:
- Žuvų išteklių gausinimui: Tai apima žuvų veisimą specializuotose įmonėse ir jų išleidimą į valstybinius vandens telkinius. Taip palaikomos ir atkuriamos nykstančios žuvų rūšys, didinamas bendras žuvų kiekis.
- Vandens telkinių būklės gerinimui: Lėšos gali būti naudojamos pakrančių tvarkymui, dugno valymui, dirbtinių nerštaviečių įrengimui.
- Žvejybos kontrolei ir priežiūrai: Užtikrinama, kad žvejai laikytųsi nustatytų taisyklių, kovojama su brakonieriavimu. Tai padeda išsaugoti žuvų populiacijas ateities kartoms.
- Moksliniams tyrimams: Finansuojami tyrimai, padedantys geriau suprasti žuvų populiacijų dinamiką, vandens ekosistemų būklę ir efektyviau planuoti gamtosaugos priemones.
Taigi, įsigydami žvejybos leidimą, jūs ne tik gaunate teisę žvejoti, bet ir tiesiogiai prisidedate prie Lietuvos vandenų ir jų gyventojų išsaugojimo.
Kas privalo turėti žvejybos leidimą?
Pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymą ir kitus teisės aktus, žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, gali asmenys, turintys žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau yra tam tikrų išimčių:
- Vaikai iki 16 metų amžiaus.
- Asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus.
- Neįgalieji (turintys neįgaliojo pažymėjimą).
Šioms asmenų grupėms leidimas žvejoti nemokamai suteikiamas, tačiau jie privalo su savimi turėti amžių ar statusą patvirtinantį dokumentą. Svarbu pabrėžti, kad net ir šioms grupėms galioja visos kitos žvejybos taisyklės – draudžiami įrankiai, dydžio ir kiekio limitai, draudžiami laikotarpiai.
Visais kitais atvejais, jei nesate vienoje iš aukščiau paminėtų grupių, žvejo mėgėjo bilietas yra būtinas. Taip pat svarbu atsiminti, kad privačiuose vandens telkiniuose ar telkiniuose, kur organizuojama limituota žvejyba (pvz., komerciniuose tvenkiniuose, kai kuriuose išnuomotuose ežeruose), gali galioti kitos taisyklės ir gali būti reikalingi papildomi savininko ar nuomotojo leidimai bei nustatyti mokesčiai.
Žvejybos leidimų rūšys: ką pasirinkti?
Lietuvoje egzistuoja keletas pagrindinių žvejybos leidimų tipų, priklausomai nuo žvejybos vietos, trukmės ir specifikos.
1. Žvejo mėgėjo bilietas
Tai pats populiariausias ir dažniausiai reikalingas leidimas. Jis suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat ir Baltijos jūros priekrantėje. Žvejo mėgėjo bilietai gali būti skirtingos trukmės:
- Dviejų parų: Puikiai tinka trumpoms išvykoms ar savaitgalio žvejybai.
- Mėnesinis: Patogus tiems, kas planuoja žvejoti dažniau per trumpą laikotarpį, pavyzdžiui, atostogų metu.
- Metinis: Ekonomiškiausias variantas aktyviems žvejams, galiojantis visus kalendorinius metus nuo įsigijimo datos (jei perkama pvz. kovo mėn., galios iki kitų metų kovo mėn. tos pačios dienos).
Šis bilietas leidžia naudoti mėgėjų žvejybos įrankius, laikantis nustatytų taisyklių (pvz., ne daugiau kaip tam tikras skaičius meškerių ar kabliukų).
2. Leidimas limituotai žvejybai
Kai kuriuose valstybiniuose vandens telkiniuose, siekiant apsaugoti ypač vertingas žuvų rūšis ar reguliuoti žvejybos intensyvumą, gali būti organizuojama limituota žvejyba. Tokiuose telkiniuose be įprasto žvejo mėgėjo bilieto reikalingas ir specialus leidimas limituotai žvejybai tame konkrečiame vandens telkinyje ar jo dalyje. Šių leidimų skaičius dažnai būna ribotas, o jų įsigijimo tvarka ir kaina nustatoma individualiai kiekvienam tokiam telkiniui. Informaciją apie tokius telkinius ir leidimus teikia Aplinkos ministerija arba už telkinio priežiūrą atsakingos institucijos.
3. Specializuoti leidimai (pvz., lašišų ir šlakių žvejybai, povandeninei žvejybai)
Norint žvejoti tam tikras saugomas ar specifines žuvų rūšis, pavyzdžiui, lašišas ar šlakius upėse, kuriose jos migruoja neršti, reikalingas ne tik žvejo mėgėjo bilietas, bet ir speciali žvejo mėgėjo kortelė lašišų ir šlakių žvejybai. Šios kortelės yra brangesnės, jų skaičius ribotas, ir jos dažnai galioja tik tam tikruose upių ruožuose bei nustatytu laiku. Taip siekiama apsaugoti šias vertingas žuvis jų neršto migracijos metu.
Povandeninei žvejybai taip pat reikalingas atskiras leidimas. Ši žvejybos rūšis turi savas taisykles ir apribojimus, susijusius su įranga, leidžiamomis vietomis ir laikotarpiais. Svarbu pabrėžti, kad povandeninė žvejyba draudžiama tamsiuoju paros metu ir tam tikrose saugomose teritorijose.
Kur ir kaip įsigyti žvejybos leidimą?
Laimei, šiais laikais įsigyti žvejybos leidimą yra itin paprasta ir patogu. Populiariausias būdas – elektroninė sistema ALIS (Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema).
ALIS sistema
ALIS yra Aplinkos ministerijos administruojama sistema, leidžianti internetu įsigyti daugumą reikalingų žvejybos leidimų. Procesas yra greitas ir nesudėtingas:
- Apsilankykite ALIS svetainėje (alis.am.lt).
- Pasirinkite norimą leidimo tipą (žvejo mėgėjo bilietas, kortelė lašišų žvejybai ir pan.).
- Nurodykite asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas).
- Pasirinkite leidimo galiojimo trukmę.
- Apmokėkite internetu per elektroninę bankininkystę.
- Gautas leidimas yra elektroninis – jį galite atsispausdinti arba turėti savo išmaniajame įrenginyje. Svarbiausia, kad tikrinimo metu galėtumėte pateikti leidimo numerį ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
ALIS sistema veikia visą parą, todėl leidimą galite įsigyti bet kuriuo Jums patogiu metu, net ir paskutinę minutę prieš vykstant žvejoti.
Kitos įsigijimo vietos
Be ALIS sistemos, žvejo mėgėjo bilietus galima įsigyti ir kai kuriose fizinėse vietose:
- „Perlas” terminaluose: Daugelyje parduotuvių esantys terminalai leidžia greitai ir patogiai įsigyti bilietą.
- Kai kuriose „Maxima” kasose: Pasiteiraukite informacijos skyriuje arba prie kasų.
- Specializuotose žvejybos reikmenų parduotuvėse: Kai kurios parduotuvės taip pat teikia šią paslaugą.
- Regioninių parkų direkcijose ar privačių telkinių administracijose: Jei žvejojate telkinyje su specialiu statusu.
Perkant fizinėse vietose, dažniausiai gausite popierinį kvitą ar bilietą, kurį būtina turėti su savimi žvejybos metu.
Leidimų kainos ir galiojimo laikas
Žvejybos leidimų kainos gali skirtis priklausomai nuo leidimo tipo, galiojimo trukmės ir kartais net nuo konkretaus vandens telkinio (ypač limituotos žvejybos atveju). Standartinio žvejo mėgėjo bilieto kainos yra nustatytos valstybės ir periodiškai gali būti peržiūrimos.
Pavyzdžiui (kainos yra orientacinės ir gali keistis, todėl visada tikrinkite aktualią informaciją ALIS sistemoje ar kituose oficialiuose šaltiniuose):
- Dviejų parų žvejo mėgėjo bilietas: apie 2-5 EUR.
- Mėnesinis žvejo mėgėjo bilietas: apie 5-10 EUR.
- Metinis žvejo mėgėjo bilietas: apie 15-30 EUR.
Žvejo mėgėjo kortelės lašišų ir šlakių žvejybai ar povandeninės žvejybos leidimai yra gerokai brangesni, jų kainos gali siekti keliasdešimt ar net šimtus eurų, priklausomai nuo konkrečių sąlygų ir trukmės.
Kaip minėta, metinis bilietas galioja 365 dienas nuo įsigijimo datos. Trumpesnės trukmės bilietai galioja atitinkamai dvi paras ar mėnesį nuo pasirinktos datos.
Atsakomybė už žvejybą be leidimo ar pažeidžiant taisykles
Žvejyba be reikiamo leidimo arba pažeidžiant kitas mėgėjų žvejybos taisykles (pvz., viršijant leistiną sugauti žuvų kiekį, naudojant draudžiamus įrankius, žvejojant draudžiamu laiku ar vietoje) yra laikoma administraciniu nusižengimu. Už tai gresia baudos, kurios gali būti nemažos.
Baudų dydžiai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Be piniginės baudos, gali būti konfiskuojami žvejybos įrankiai, valtis ir net neteisėtai sugautas laimikis. Ypač griežtai baudžiama už žalą žuvų ištekliams – už kiekvieną neteisėtai sugautą žuvį, ypač saugomą ar tam tikro dydžio, skaičiuojama gamtai padaryta žala, kurią pažeidėjas privalo atlyginti. Šios sumos gali būti labai didelės, ypač jei sugaunama daug ar vertingų žuvų.
Todėl visada verta būti sąmoningiems, įsigyti reikiamus leidimus ir griežtai laikytis žvejybos taisyklių. Tai ne tik padės išvengti nemalonumų su aplinkos apsaugos pareigūnais, bet ir parodys jūsų pagarbą gamtai.
Ne tik leidimas: ką dar svarbu žinoti kiekvienam žvejui?
Turėti žvejybos leidimą yra tik dalis sėkmingos ir atsakingos žvejybos. Kiekvienas meškeriotojas privalo žinoti ir laikytis Mėgėjų žvejybos taisyklių. Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Leidžiami ir draudžiami žvejybos įrankiai bei būdai: Taisyklėse nurodyta, kiek meškerių galima naudoti, koks maksimalus kabliukų skaičius, kokie tinklai ar kiti įrankiai yra griežtai draudžiami.
- Minimalūs leidžiami sugauti žuvų dydžiai: Kiekvienai žuvų rūšiai yra nustatytas minimalus dydis, kurį pasiekusią žuvį galima pasilikti. Mažesnes žuvis privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį, stengiantis kuo mažiau jas sužaloti.
- Leidžiamas sugauti žuvų kiekis (normos): Kai kurioms žuvų rūšims nustatytas maksimalus kiekis, kurį galima sugauti per vieną žvejybą ar per parą.
- Žvejybos draudimo laikotarpiai ir vietos: Tam tikroms žuvų rūšims jų neršto metu galioja draudimas žvejoti. Taip pat yra vandens telkinių ar jų ruožų, kur žvejyba draudžiama nuolat (pvz., rezervatuose, prie hidroelektrinių užtvankų).
- Principas „Pagavai-Paleisk” (Catch & Release): Vis labiau populiarėjanti praktika, ypač tarp sportinės žūklės entuziastų. Jei neplanuojate žuvies vartoti maistui, atsargiai ją paleiskite. Tai ypač svarbu saugant plėšriųjų žuvų populiacijas.
Aktualias Mėgėjų žvejybos taisykles visada galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje arba teisės aktų registruose. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl prieš kiekvieną žvejybą, ypač naujame vandens telkinyje, verta pasitikslinti galiojančius reikalavimus.
Žvejybos kultūra ir etika
Be formalių taisyklių, egzistuoja ir nerašytos žvejų etikos normos. Atsakingas žvejas visada:
- Paliks žvejybos vietą švarią, susirinks visas šiukšles.
- Gerbs kitus žvejus, netriukšmaus, laikysis saugaus atstumo.
- Stengsis kuo mažiau žaloti žuvį, jei ją planuoja paleisti. Naudos specialius įrankius kabliukams išimti, žuvį laikys drėgnomis rankomis.
- Nesigirs perteklingu laimikiu, ypač jei viršija normas.
- Praneš apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus ar aplinkos taršą atitinkamoms institucijoms.
Aukšta žvejybos kultūra yra neatsiejama atsakingo požiūrio į gamtą dalis. Ji padeda išsaugoti ne tik žuvų išteklius, bet ir pačią žvejybos, kaip malonaus ir naudingo laisvalaikio praleidimo būdo, tradiciją.
Pabaigos žodis
Žvejybos leidimai Lietuvoje yra svarbi priemonė, padedanti reguliuoti žvejybą, saugoti ir gausinti žuvų išteklius bei finansuoti aplinkosaugos priemones. Kiekvieno žvejo pareiga – ne tik įsigyti reikiamą leidimą, bet ir nuodugniai susipažinti su Mėgėjų žvejybos taisyklėmis bei laikytis žvejybos etikos principų. Tik taip galėsime užtikrinti, kad mūsų šalies vandenys ir ateityje džiugins gausiais laimikiais, o žvejyba išliks vienu mylimiausių lietuvių pomėgių. Tad linkime sėkmingos ir atsakingos žvejybos!