Kiekvienos klestinčios valstybės pagrindas – stipri, dinamiška ir į ateitį žvelgianti ekonomika. Lietuvoje šio sudėtingo mechanizmo priežiūra, strateginis planavimas ir skatinimas patikėtas vienai svarbiausių institucijų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Nors daugelis vis dar yra įpratę ją vadinti senuoju vardu – Ūkio ministerija – pavadinimo pasikeitimas nebuvo tik formalumas. Tai buvo aiškus signalas apie pasikeitusius prioritetus ir naują kryptį, kuria Lietuva pasiryžusi eiti: nuo tradicinės ekonomikos link aukštos pridėtinės vertės, inovacijomis ir technologijomis grįsto ūkio modelio. Ši ministerija – tai ne tik biurokratinis aparatas, bet ir strateginis centras, kuriame gimsta idėjos, kaip paversti Lietuvą konkurencinga, modernia ir patrauklia vieta gyventi, kurti verslą ir investuoti.
Ministerijos veikla yra be galo plati ir daugialypė, apimanti sritis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia kiekvieną šalies gyventoją. Nuo verslo sąlygų gerinimo ir biurokratinės naštos mažinimo iki proveržio sričių, tokių kaip gyvybės mokslai, finansinės technologijos (FinTech) ar lazeriai, skatinimo. Ji yra tarsi dirigentas, siekiantis suderinti skirtingų ūkio sektorių instrumentus į vieningą, harmoningai skambančią simfoniją, kurios pagrindinis motyvas – tvari Lietuvos ekonominė gerovė.
Nuo ūkio prie inovacijų: ministerijos evoliucija ir misija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tuometinė Ūkio ministerija susidūrė su milžinišku iššūkiu – transformuoti planinę, centralizuotą ekonomiką į laisvosios rinkos principais veikiantį modelį. Tai buvo privatizacijos, rinkos liberalizavimo ir teisinės bazės kūrimo laikotarpis. Bėgant metams, Lietuvai sėkmingai integruojantis į Europos Sąjungą ir pasaulines rinkas, keitėsi ir ministerijos vaidmuo. Iš krizės valdytojos ir reformų vykdytojos ji pamažu tapo strategine partnere verslui ir visuomenei.
Lemiamas lūžis įvyko 2019 metais, kai ministerija buvo pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Šis žingsnis įtvirtino inovacijas kaip pagrindinį ekonomikos augimo variklį. Suprasta, kad XXI amžiuje konkuruoti vien pigia darbo jėga ar gamtiniais ištekliais nebėra tvaru. Būtina kurti ir diegti naujas technologijas, skatinti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), auginti talentus ir kurti ekosistemą, kurioje galėtų gimti ir klestėti ateities „vienaragiai“ – startuoliai, kurių vertė viršija milijardą dolerių.
Šiandien ministerijos misija formuluojama aiškiai: kurti konkurencingą ir tvarią verslo aplinką, skatinti inovacijas bei investicijas ir užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika augtų ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Tai reiškia ne tik didesnį BVP, bet ir geriau apmokamas darbo vietas, didesnį eksportą ir stipresnį šalies vardą pasaulyje.
Pagrindinės veiklos sritys: ekonomikos architektūra
Norint geriau suprasti ministerijos darbą, verta detaliau panagrinėti jos pagrindines veiklos kryptis. Kiekviena iš jų yra tarsi atskiras pastato aukštas, be kurio bendra ekonomikos struktūra būtų nestabili.
1. Verslo aplinkos gerinimas
Tai – ministerijos veiklos pamatas. Net ir genialiausios verslo idėjos gali žlugti susidūrusios su biurokratiniais barjerais, sudėtingu teisiniu reguliavimu ar ilgomis licencijavimo procedūromis. Todėl viena iš nuolatinių ministerijos užduočių – „ravėti“ šiuos trukdžius. Tai apima įstatymų peržiūrą, procesų skaitmenizavimą (pavyzdžiui, galimybę įsteigti įmonę internetu per kelias valandas), verslui tenkančios atskaitomybės naštos mažinimą. Tikslas – sukurti aplinką, kurioje verslininkas galėtų susitelkti į tai, ką moka geriausiai – kurti produktus, teikti paslaugas ir auginti savo verslą, o ne gaišti laiką pildydamas begales popierių.
2. Investicijų pritraukimas
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra gyvybiškai svarbios bet kuriai augančiai ekonomikai. Jos atneša ne tik kapitalą, bet ir naujas technologijas, vadybos patirtį, darbo vietas ir integraciją į pasaulines vertės kūrimo grandines. Šioje srityje pagrindinis ministerijos įrankis yra jai pavaldi agentūra VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Ši agentūra veikia kaip „vieno langelio“ principu veikiantis centras potencialiems investuotojams – padeda įvertinti Lietuvos privalumus, surasti tinkamą vietą gamyklai ar biurui, susitvarkyti teisinius formalumus ir netgi rasti kvalifikuotų darbuotojų. Sėkmės istorijos, tokios kaip didžiųjų technologijų kompanijų („Google“, „Nasdaq“) ar gamybos milžinų („Continental“, „Hella“) atėjimas, yra ilgų ir nuoseklių ministerijos bei jos partnerių pastangų rezultatas.
3. Inovacijų skatinimas ir technologijų plėtra
Tai – pati dinamiškiausia ir į ateitį orientuota ministerijos veiklos sritis. Čia telkiamos pastangos paversti Lietuvą aukštųjų technologijų centru. Pagrindinis veikėjas šioje srityje – neseniai įkurta Inovacijų agentūra, kuri apjungė anksčiau veikusių „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) funkcijas. Jos tikslas – teikti visapusišką pagalbą verslui bet kuriame jo raidos etape: nuo idėjos iki tarptautinės plėtros.
Ministerija formuoja inovacijų politiką, skirsto Europos Sąjungos ir nacionalines lėšas moksliniams tyrimams, startuolių akseleravimui, įmonių skaitmeninimui. Ypatingas dėmesys skiriamas prioritetinėms „sumaniosios specializacijos“ sritims, kuriose Lietuva turi didžiausią potencialą konkuruoti pasaulyje. Tai gyvybės mokslai (biotechnologijos, farmacija), informacinės ir ryšių technologijos (kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas), finansinės technologijos, pramonės inovacijos ir tvari energetika.
4. Eksporto plėtra
Lietuva yra maža šalis su atvira ekonomika, todėl eksportas yra gyvybiškai svarbus jos augimui. Ministerija, per Inovacijų agentūrą, padeda Lietuvos įmonėms atrasti naujas rinkas ir įsitvirtinti jose. Tai daroma organizuojant verslo misijas, dalyvavimą tarptautinėse parodose, teikiant rinkos tyrimų duomenis ir konsultacijas dėl eksporto procedūrų. Siekiama, kad Lietuvos įmonės eksportuotų ne tik žaliavas ar paprastus produktus, bet ir aukštos pridėtinės vertės prekes bei paslaugas, kurios garsintų Lietuvos vardą kaip kokybės ir inovatyvumo ženklą.
5. Turizmo sektoriaus vystymas
Turizmas yra svarbi ekonomikos dalis, kurianti darbo vietas ir didinanti šalies žinomumą. Ministerija kuruoja šią sritį per Nacionalinę turizmo skatinimo agentūrą „Keliauk Lietuvoje“. Jos uždavinys – formuoti teigiamą Lietuvos, kaip patrauklios turizmo krypties, įvaizdį užsienyje. Tai apima rinkodaros kampanijas tikslinėse rinkose, bendradarbiavimą su tarptautiniais kelionių organizatoriais ir žiniasklaida, taip pat vietinio turizmo skatinimą ir infrastruktūros plėtrą. Pastangos dedamos ne tik į Vilniaus ar pajūrio populiarinimą, bet ir į unikalių, mažiau atrastų Lietuvos kampelių pristatymą pasauliui.
Ministerijos struktūra ir pavaldžios įstaigos
Savo ambicingus tikslus ministerija įgyvendina ne viena. Jai padeda visas tinklas specializuotų agentūrų ir institucijų, kurių kiekviena atsakinga už konkrečią sritį:
- Inovacijų agentūra: Pagrindinis „vieno langelio“ principu veikiantis partneris verslui, teikiantis konsultacijas, finansavimo galimybes ir eksporto skatinimo paslaugas.
- VšĮ „Investuok Lietuvoje“: Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo agentūra.
- VšĮ „Keliauk Lietuvoje“: Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra.
- Valstybinis patentų biuras: Užtikrina išradimų, dizaino ir prekių ženklų teisinę apsaugą.
- Lietuvos standartizacijos departamentas: Atsakingas už nacionalinių ir tarptautinių standartų diegimą.
- Lietuvos metrologijos inspekcija: Užtikrina matavimų tikslumą ir vienovę šalyje.
Be šių, ministerija taip pat kuruoja dalį valstybės valdomų įmonių, siekdama užtikrinti jų veiklos skaidrumą, efektyvumą ir naudą visuomenei.
Ateities iššūkiai ir strateginės kryptys: Žaliasis ir skaitmeninis kursas
Pasaulio ekonomika išgyvena fundamentalios transformacijos laikotarpį, kurį lemia du pagrindiniai veiksniai – klimato kaita ir skaitmenizacija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija atlieka pagrindinį vaidmenį padedant Lietuvos ūkiui prisitaikyti prie šių pokyčių ir juos išnaudoti kaip naujas galimybes.
Žaliasis kursas reiškia perėjimą prie tvarios, klimatui neutralios ekonomikos. Ministerija skatina įmones investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius (pavyzdžiui, supaprastindama saulės parkų įrengimo procedūras), diegti žiedinės ekonomikos principus (mažinti atliekų, perdirbti žaliavas) ir kurti ekologiškus produktus. Tai ne tik atsakomybė prieš ateities kartas, bet ir ekonominė būtinybė – ateityje netvarios įmonės tiesiog taps nekonkurencingos.
Skaitmeninė transformacija apima visų ūkio sektorių – nuo pramonės iki viešųjų paslaugų – modernizavimą pasitelkiant naujausias technologijas. Ministerija remia įmonių skaitmeninimą, dirbtinio intelekto, daiktų interneto sprendimų diegimą. Taip pat siekiama užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai turėtų reikiamus skaitmeninius įgūdžius, o šalis turėtų modernią ir saugią skaitmeninę infrastruktūrą.
Apibendrinant, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra kur kas daugiau nei tik valstybinė institucija. Tai Lietuvos ekonomikos strateginis štabas, vizionierius ir pokyčių katalizatorius. Nuo jos sprendimų, iniciatyvų ir gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio priklauso ne tik verslo sėkmė, bet ir kiekvieno iš mūsų gerovė. Jos darbas kuria pagrindą Lietuvai, kurioje gera augti, kurti ir realizuoti savo potencialą.