Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieną valandą elektra gali būti beveik nemokama, o kitą – kainuoti kosminius pinigus? Kodėl kaimyninėje Švedijoje ji dažnai pigesnė, o mums tenka mokėti daugiau? Atsakymas slypi sudėtingame, bet be galo įdomiame mechanizme, vadinamame elektros birža. Tai nėra tiesiog abstrakti sąvoka, girdima žiniose – tai virtuali prekyvietė, kurios sprendimai kiekvieną dieną tiesiogiai veikia mūsų buitį, verslo kaštus ir visos šalies ekonomiką. Pamirškite nuobodžias ekonomikos paskaitas; leiskimės į kelionę po „Nord Pool“ biržos užkulisius ir išsiaiškinkime, kas iš tiesų lemia skaičius mūsų elektros sąskaitose.
Daugeliui iš mūsų elektra atrodo savaime suprantamas dalykas: paspaudi jungiklį – šviesa įsižiebia. Tačiau už šio paprasto veiksmo slypi milžiniška sistema, kurioje elektros energija yra perkama ir parduodama lygiai taip pat, kaip akcijos ar nafta. Šiame straipsnyje mes ne tik atskleisime, kaip veikia ši rinka, bet ir aptarsime veiksnius, kurie priverčia kainas šokinėti lyg amerikietiškuose kalneliuose. Suprasdami šiuos procesus, galėsite ne tik geriau planuoti savo išlaidas, bet ir priimti protingesnius sprendimus renkantis elektros tiekėją ar net svarstant apie saulės elektrinę ant savo stogo.
Kas yra ta paslaptingoji „Nord Pool“ birža?
Įsivaizduokite didžiulį turgų, kuriame prekiaujama ne daržovėmis, o megavatvalandėmis (MWh). Būtent tai ir yra „Nord Pool“ – didžiausia Europos elektros energijos rinka, kurioje dalyvauja ir Lietuva. Ši birža veikia kaip tarpininkas tarp tų, kurie elektrą gamina (elektrinės, vėjo parkai, saulės jėgainės), ir tų, kurie ją parduoda galutiniams vartotojams (nepriklausomi tiekėjai, tokie kaip „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir kiti). Svarbu suprasti, kad mes, kaip gyventojai ar įmonės, tiesiogiai biržoje nedalyvaujame. Mes perkame elektrą iš tiekėjų, o šie ją perka būtent „Nord Pool“ biržoje.
Biržos veikimo principas remiasi aukcionu. Kiekvieną dieną, maždaug vidurdienį, vyksta prekyba elektra, kuri bus tiekiama kitą parą. Visi gamintojai pateikia savo pasiūlymus: kiek elektros energijos ir už kokią kainą jie gali pagaminti kiekvieną kitos dienos valandą. Tuo pačiu metu tiekėjai ir didieji vartotojai pateikia savo pirkimo pasiūlymus – kiek elektros jiems reikės ir kiek jie pasirengę mokėti. „Nord Pool“ sistema, lyg galingas kompiuteris, apdoroja visus šiuos pasiūlymus ir suranda kainos tašką, kuriame pasiūla susitinka su paklausa. Ši kaina ir tampa tos konkrečios valandos elektros kaina visame regione, įskaitant ir Lietuvą.
Šis mechanizmas užtikrina skaidrumą ir konkurenciją. Laimi tie gamintojai, kurie pasiūlo mažiausią kainą. Pavyzdžiui, jei vėjuotą dieną vėjo jėgainės gali pagaminti daug pigios elektros, jos bus įjungtos pirmosios. Jei jų pagamintos energijos nepakanka, sistema palaipsniui įjungia brangesnius gamybos šaltinius – hidroelektrines, biokuro jėgaines, o galiausiai – brangiausias dujines elektrines. Būtent paskutinio, paties brangiausio gamintojo, kurio prireikė patenkinti visą paklausą, kaina ir nulemia galutinę valandos kainą visiems rinkos dalyviams. Tai vadinama ribinės kainos (angl. marginal pricing) principu.
Dėlionė iš tūkstančio detalių: kas lemia kainos svyravimus?
Elektros kaina biržoje yra tarsi sudėtinga dėlionė, kurią sudaro daugybė nuolat kintančių detalių. Net menkiausias vieno elemento pokytis gali sukelti grandininę reakciją ir pakeisti visą paveikslą. Panagrinėkime svarbiausius veiksnius detaliau.
1. Gamtinių dujų ir taršos leidimų kainos
Nors Lietuva ir visa Europa sparčiai žengia žaliosios energetikos keliu, gamtinės dujos vis dar atlieka kritiškai svarbų vaidmenį. Jos naudojamos dujinėse elektrinėse, kurios dažniausiai įjungiamos tada, kai trūksta pigesnės, iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros. Dėl to gamtinių dujų kaina tarptautinėse rinkose tiesiogiai veikia elektros kainos „lubas“. Jei dujos brangsta, brangsta ir dujinių elektrinių gaminama elektra, o tai, kaip jau minėjome, dažnai nulemia galutinę biržos kainą.
Ne mažiau svarbus yra ir CO₂ taršos leidimų (vadinamųjų apyvartinių taršos leidimų, ATL) mechanizmas. Kiekviena elektrinė, deginanti iškastinį kurą (dujas, anglį, biokurą), privalo įsigyti leidimus už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dvideginio toną. Šių leidimų kaina nuolat svyruoja ir yra įtraukiama į elektros gamybos savikainą. Kuo brangesni taršos leidimai, tuo brangesnė tampa „nešvari“ elektra, ir atvirkščiai. Tai yra Europos Sąjungos būdas skatinti perėjimą prie švaresnių technologijų.
2. Orų dievų malonė: vėjas, saulė ir vanduo
Atsinaujinanti energetika yra tikras žaidimo taisyklių keitėjas. Kai stipriai pučia vėjas ir Lietuvoje bei aplinkinėse šalyse veikia tūkstančiai vėjo jėgainių, į rinką patenka milžiniškas kiekis beveik nulinės savikainos elektros. Tą patį galima pasakyti ir apie saulėtas dienas, kai piką pasiekia saulės elektrinių gamyba. Tokiomis valandomis elektros pasiūla smarkiai išauga, o kaina biržoje krenta žemyn, kartais pasiekdama net neigiamą ribą.
Taip, jūs perskaitėte teisingai – neigiama kaina! Tai reiškia, kad gamintojai yra pasirengę primokėti, kad tik kas nors suvartotų jų pagamintą elektrą. Kodėl? Nes staigiai išjungti didelės elektrinės ar vėjo parko yra techniškai sudėtinga ir brangu, todėl kartais labiau apsimoka trumpam sumokėti už perteklinės energijos atidavimą.
Svarbus ir hidroelektrinių vaidmuo. Pavasarinio potvynio metu ar po liūčių, kai upės patvinsta, hidroelektrinės gali gaminti daug pigios elektros. Sausros periodu jų galimybės sumenksta, ir rinkai tenka ieškoti brangesnių alternatyvų.
3. Energetiniai tiltai: jungtys su kaimynais
Lietuva yra integruota į bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinką. Mus su Švedija jungia „NordBalt“, su Lenkija – „LitPol Link“, o su Latvija turime kelias jungtis. Šie „energetiniai tiltai“ yra gyvybiškai svarbūs. Jie leidžia mums importuoti pigesnę elektrą, kai, pavyzdžiui, Skandinavijoje hidroelektrinės veikia pilnu pajėgumu, arba eksportuoti perteklių, kai pas mus gausiai generuoja vėjo parkai.
Jungčių pralaidumas yra ribotas. Jei Švedijoje elektra labai pigi, bet „NordBalt“ jungtis jau veikia maksimalia galia, daugiau pigios elektros mes tiesiog negalime fiziškai gauti. Dėl to Lietuvoje susidaro atskira kainų zona, ir kaina būna aukštesnė nei Švedijoje. Būtent todėl dažnai matome kainų skirtumus tarp kaimyninių šalių. Bet kokie jungčių gedimai ar planiniai remontai iškart paveikia kainas, nes sumažina galimybes prekiauti su kaimynais.
4. Paklausos svyravimai ir planiniai remontai
Elektros vartojimas nėra pastovus. Rytais, kai žmonės keliasi į darbus, o įmonės pradeda veiklą, paklausa šokteli į viršų. Dieną ji išlieka aukšta, o vakare vėl kyla, žmonėms grįžus namo ir įsijungus buitinę techniką. Naktį, priešingai, paklausa yra mažiausia. Šie paros svyravimai tiesiogiai veikia kainą – kuo didesnė paklausa, tuo didesnė tikimybė, kad prireiks brangesnių gamybos šaltinių, ir kaina kils.
Be to, kainą veikia ir planuoti ar neplanuoti didelių elektrinių ar jungčių remontai. Jei vasarą, kai elektros suvartojimas mažesnis, atliekamas planinis atominės elektrinės remontas Suomijoje, tai gali turėti įtakos kainoms visame regione, įskaitant ir Lietuvą, nes sumažėja bendra pasiūla.
Kaip biržos kaina paveikia mano sąskaitą?
Supratę, kas vyksta biržoje, galime grįžti prie svarbiausio klausimo: kaip tai atsiliepia mūsų piniginėms? Viskas priklauso nuo to, kokio tipo sutartį esate sudarę su savo nepriklausomu elektros tiekėju.
- Fiksuotos kainos planas. Rinkdamiesi šį planą, jūs su tiekėju susitariate dėl konkrečios kainos už kilovatvalandę (kWh), kuri nekis visą sutarties laikotarpį (paprastai 6, 12 ar 24 mėnesius). Tai suteikia stabilumo ir nuspėjamumo – jūsų sąskaita priklausys tik nuo suvartoto kiekio, o ne nuo biržos svyravimų. Tiekėjas prisiima visą riziką dėl kainų šuolių biržoje. Žinoma, už šį stabilumą jūs mokate tam tikrą antkainį – fiksuota kaina paprastai būna šiek tiek aukštesnė už vidutinę prognozuojamą biržos kainą.
- Su birža susietas planas. Pasirinkę šį planą, jūs sutinkate mokėti už elektrą pagal realią „Nord Pool“ biržos kainą, kuri keičiasi kiekvieną valandą. Prie šios kainos tiekėjas prideda savo nedidelį antkainį (maržą). Šis planas yra rizikingesnis, nes kainų šuolių atveju jūsų sąskaita gali smarkiai išaugti. Tačiau ilguoju laikotarpiu jis dažnai būna pigesnis, ypač jei sugebate savo vartojimą pritaikyti prie kainų – pavyzdžiui, krauti elektromobilį ar jungti skalbimo mašiną naktį, kai elektra pigiausia.
Nėra vieno teisingo atsakymo, kuris planas geresnis. Tai priklauso nuo jūsų rizikos tolerancijos ir gyvenimo būdo. Jei vertinate stabilumą ir nenorite sukti galvos dėl kainų svyravimų, fiksuotas planas yra puikus pasirinkimas. Jei esate pasirengę stebėti rinką ir aktyviai valdyti savo vartojimą, su birža susietas planas gali padėti sutaupyti.
Ateities perspektyvos: daugiau žalumos, daugiau svyravimų?
Lietuvos ir Europos energetikos ateitis neabejotinai priklauso atsinaujinantiems ištekliams. Vėjo ir saulės parkų statybos įgauna pagreitį, vis daugiau gyventojų tampa gaminančiais vartotojais, įsirengdami saulės elektrines ant savo stogų. Ką tai reiškia elektros kainai?
Viena vertus, didesnė žaliosios energijos gamyba turėtų spausti vidutinę metinę kainą žemyn. Kai vėjas pučia ir saulė šviečia, elektros bus daug ir ji bus pigi. Kita vertus, tai didins kainų svyravimus (volatilumą). Tomis valandomis, kai nebus nei vėjo, nei saulės, kainos gali šoktelėti į neregėtas aukštumas, nes reikės greitai įjungti rezervines (dažniausiai dujines) elektrines.
Todėl ateityje taps kritiškai svarbūs energijos kaupimo sprendimai – didžiulės baterijos, galinčios sukaupti perteklinę energiją piko metu ir atiduoti ją į tinklą, kai gamyba sumažėja. Taip pat augs lankstaus vartojimo svarba – išmanieji tinklai ir prietaisai leis automatiškai reaguoti į kainų signalus, taip išlyginant paklausos kreivę ir stabilizuojant kainas.
Elektros kaina biržoje nebėra tik ekonomistų ar energetikų reikalas. Tai tema, kuri paliečia kiekvieną iš mūsų. Suprasdami jos veikimo principus, tampame ne tik labiau informuotais, bet ir galingesniais vartotojais, galinčiais priimti sprendimus, kurie tausoja ne tik gamtą, bet ir mūsų pinigines. Tai dinamiškas pasaulis, kuriame susipina technologijos, politika, oras ir ekonomika, ir stebėti jį darosi vis įdomiau.