Įsivaizduokite verslą, kurio pagrindinis tikslas – ne tik pripildyti akcininkų kišenes, bet ir spręsti opiausias visuomenės problemas. Verslą, kuris matuoja sėkmę ne vien eurais, o ir sukurta socialine verte: sumažinta atskirtimi, švaresne aplinka ar sustiprėjusia bendruomene. Tai nėra utopinė svajonė. Tai – socialinio verslo realybė. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, šis unikalus verslo modelis pamažu, bet užtikrintai keičia požiūrį į tai, kas yra verslumas ir kokia jo misija šiuolaikinėje visuomenėje.
Daugelis išgirdę terminą „socialinis verslas“ pirmiausia pagalvoja apie labdarą ar nevyriausybinę organizaciją (NVO). Tačiau tai – klaidingas supaprastinimas. Socialinis verslas yra kur kas daugiau. Jis veikia verslo principais, siekia finansinio tvarumo ir pelno, tačiau šis pelnas nėra galutinis tikslas. Jis tampa įrankiu, leidžiančiu pasiekti pagrindinį – socialinį – tikslą. Tai tarsi hibridas, sujungiantis verslo pasaulio efektyvumą ir socialinio sektoriaus širdį.
Kas iš tiesų yra socialinis verslas?
Kad geriau suprastume šio modelio esmę, pravartu jį atskirti nuo kitų veiklų. Įprastas, tradicinis verslas pirmiausia siekia maksimizuoti pelną savo savininkams ar akcininkams. Žinoma, daugelis įmonių imasi socialinės atsakomybės iniciatyvų – remia renginius, aukoja labdarai, tačiau tai yra šalutinė veikla, o ne verslo pagrindas.
Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos ir labdaros fondai yra visiškai priklausomi nuo išorinio finansavimo: aukų, dotacijų, projektinių lėšų. Jų tikslas yra grynai socialinis, tačiau finansinis tvarumas dažnai pakimba ant plauko, pasibaigus vienam ar kitam finansavimo šaltiniui.
Socialinis verslas stovi per vidurį. Jis pats generuoja pajamas, parduodamas prekes ar teikdamas paslaugas, kaip ir bet kuris kitas verslas. Tačiau didžioji dalis uždirbto pelno yra reinvestuojama atgal į socialinės misijos įgyvendinimą. Pavyzdžiui, kavinė, kuri visą savo pelną skiria benamių maitinimui ir reintegracijai. Arba siuvykla, kuri įdarbina ilgalaikius bedarbius ir moko juos naujų įgūdžių, o uždirbtus pinigus investuoja į naujų darbo vietų kūrimą tai pačiai socialinei grupei. Štai keletas esminių socialinio verslo bruožų:
- Socialinė misija – pirmoje vietoje. Pagrindinis tikslas yra spręsti konkrečią socialinę ar aplinkosauginę problemą. Pelno siekimas yra priemonė šiam tikslui pasiekti, o ne atvirkščiai.
- Finansinis tvarumas. Socialinis verslas turi pats save išlaikyti. Jis negali būti visiškai priklausomas nuo aukų. Pajamos gaunamos iš komercinės veiklos rinkos sąlygomis.
- Pelnas reinvestuojamas. Didžioji dalis pelno (dažnai daugiau nei 50%) grįžta atgal į verslą, siekiant plėsti socialinį poveikį, o ne išmokėti dividendus savininkams.
- Skaidrumas ir atskaitomybė. Tokie verslai dažnai yra labai atviri ir skaidriai komunikuoja ne tik savo finansinius rezultatus, bet ir pasiektą socialinį poveikį.
Socialinio verslo žemėlapis Lietuvoje: tarp entuziazmo ir iššūkių
Lietuvoje socialinio verslo idėja dar tik skinasi kelią. Ilgą laiką neturėjome aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris apibrėžtų, kas yra socialinis verslas ir kokios pagalbos jis galėtų tikėtis. Dėl to daugelis socialinių iniciatyvų veikė „pilkojoje zonoje“ – kaip standartinės uždarosios akcinės bendrovės ar viešosios įstaigos, bandančios suderinti verslo logiką ir socialinę misiją. Tai apsunkino tiek finansavimo pritraukimą, tiek ir visuomenės supratimo formavimą.
Vis dėlto, pastaraisiais metais situacija keičiasi į gerąją pusę. Patvirtinta Socialinio verslo plėtros koncepcija, atsiranda vis daugiau paramos priemonių, skirtų būtent tokioms iniciatyvoms. Pamažu formuojasi ekosistema: veikia socialinio verslo asociacijos, konsultantai, mentoriai, vyksta hakatonai ir konkursai, skirti socialinėms inovacijoms.
Nors konkrečių įmonių pavadinimų minėti negalime, Lietuvoje jau veikia įkvepiančių pavyzdžių įvairiose srityse:
- Socialinė integracija. Bene populiariausia sritis. Kavinės, kepyklos, dirbtuvės, kurios įdarbina ir integruoja žmones su negalia, buvusius kalinius, priklausomybių turinčius asmenis ar ilgą laiką darbo nerandančius žmones. Čia pirkdami kavos puodelį ar rankų darbo gaminį, jūs ne tik gaunate kokybišką produktą, bet ir prisidedate prie konkretaus žmogaus kelio atgal į visavertį gyvenimą.
- Aplinkosauga ir žiedinė ekonomika. Verslai, kurie prikelia daiktus antram gyvenimui. Pavyzdžiui, iš reklaminių tentų siuvami stilingi krepšiai, iš statybinių atliekų gaminami dizaino elementai ar baldai. Tokie verslai ne tik sprendžia atliekų problemą, bet ir ugdo visuomenės sąmoningumą apie tvarų vartojimą.
- Švietimas ir kultūra. Iniciatyvos, kurios teikia kokybiškas švietimo paslaugas vaikams iš socialinės rizikos šeimų, organizuoja kultūrinius renginius atokiose vietovėse arba leidžia knygas, kurių leidyba komerciškai neapsimokėtų, bet yra svarbi kultūriniu požiūriu. Pajamos iš mokamų paslaugų subsidijuoja nemokamas veiklas.
- Sveikata ir gerovė. Projektai, orientuoti į senjorų užimtumo didinimą, psichologinės pagalbos prieinamumo gerinimą ar sveikatingumo paslaugų teikimą socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Kodėl mums reikia socialinio verslo?
Globalių iššūkių – nuo klimato kaitos iki socialinės nelygybės – akivaizdoje tampa aišku, kad vien valstybės ar tradicinio verslo pastangų nepakanka. Socialinis verslas užpildo šią spragą, siūlydamas inovatyvius, lanksčius ir į bendruomenę orientuotus sprendimus. Štai keletas priežasčių, kodėl jis yra gyvybiškai svarbus šiuolaikinei Lietuvai:
1. Efektyvus socialinių problemų sprendimas
Valstybinės institucijos dažnai yra lėtos ir nelanksčios. Socialiniai verslininkai, напротив, yra arti problemos. Jie patys yra bendruomenės dalis, todėl geriausiai supranta jos poreikius ir gali greitai pasiūlyti veiksmingus sprendimus. Jie nebijo eksperimentuoti ir prisiimti rizikos ten, kur valstybė ar didelis verslas nedrįstų.
2. Naujų darbo vietų kūrimas
Socialinis verslas dažnai kuria darbo vietas tiems, kuriems sunkiausia įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai ne tik suteikia žmogui pajamų šaltinį, bet ir grąžina orumą, pasitikėjimą savimi, socialinius įgūdžius. Kiekvienas toks sėkmingai integruotas žmogus reiškia mažesnę naštą socialinės paramos sistemai ir didesnį indėlį į šalies ekonomiką.
3. Bendruomenių stiprinimas
Daugelis socialinių verslų veikia labai lokaliai. Jie atgaivina apleistas erdves, buria kaimynus bendrai veiklai, skatina vietos ekonomiką. Pirkdami iš vietinio socialinio verslo, mes stipriname ne anoniminę korporaciją, o savo pačių aplinką.
4. Sąmoningo vartojimo kultūros skatinimas
Socialinis verslas suteikia mums, vartotojams, galimybę balsuoti savo pinigine. Rinkdamiesi produktą, sukurtą socialinio verslo, mes ne tik tenkiname savo poreikį, bet ir remiame gerą tikslą. Tai keičia mūsų pačių požiūrį į vartojimą – jis tampa ne tik pirkimo-pardavimo aktu, bet ir vertybine pozicija.
Kliūtys kelyje: su kuo susiduria socialiniai verslininkai?
Nepaisant didelio potencialo, kelias į sėkmingą socialinį verslą Lietuvoje nėra rožėmis klotas. Entuziastai susiduria su specifiniais iššūkiais, kurie tradiciniam verslui dažnai yra svetimi.
Finansavimo paieškos. Tai bene didžiausias galvos skausmas. Tradiciniai bankai ir rizikos kapitalo fondai dažnai skeptiškai žiūri į verslo modelį, kurio pagrindinis tikslas – ne pelno maksimizavimas. Jiems sunku įvertinti socialinę grąžą. Todėl socialiniams verslams tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių: specialių fondų, ES paramos, sutelktinio finansavimo platformų.
Dvigubas krūvis. Socialinis verslininkas turi būti puikus vadybininkas abiejose srityse. Jam reikia ne tik išmanyti rinkodarą, finansus ir logistiką, bet ir gilintis į socialines problemas, mokėti dirbti su pažeidžiamomis grupėmis, matuoti socialinį poveikį. Tai reikalauja išskirtinių kompetencijų ir didelio atsidavimo.
Visuomenės supratimo stoka. Daugelis žmonių vis dar nesupranta, kuo socialinis verslas skiriasi nuo labdaros. Kartais jie tikisi gauti prekes ar paslaugas nemokamai arba už simbolinę kainą, nesuvokdami, kad verslas turi išsilaikyti. Reikia nuolatinio švietimo ir komunikacijos, aiškinant šio modelio vertę.
Socialinio poveikio matavimas. Kaip pamatuoti viltį, orumą ar sustiprėjusį bendruomeniškumą? Finansinius rezultatus apskaičiuoti paprasta, tačiau įrodyti socialinę grąžą – kur kas sudėtingiau. O be aiškių poveikio įrodymų sunku pritraukti investuotojus ir gauti paramą.
Nuo idėjos iki poveikio: pirmieji žingsniai svajojantiems
Jei jaučiate, kad norite ne tik uždirbti, bet ir keisti pasaulį, galbūt socialinis verslas yra jūsų kelias. Nuo ko pradėti?
- Atraskite savo „kodėl“. Kokia socialinė ar aplinkosauginė problema jums neduoda ramybės? Pradėkite ne nuo verslo idėjos, o nuo problemos, kurią norite išspręsti. Jūsų aistra ir asmeninis ryšys su problema bus pagrindinis variklis sunkiomis akimirkomis.
- Kalbėkitės ir tyrinėkite. Pasinerkite į problemos lauką. Kalbėkitės su žmonėmis, kurie su ja susiduria, su socialiniais darbuotojais, ekspertais. Tapkite savo srities specialistu. Išsiaiškinkite, kokie sprendimai jau egzistuoja ir kodėl jie neveikia.
- Sukurkite tvarų verslo modelį. Pagalvokite, kokią prekę ar paslaugą galėtumėte parduoti, kad gautumėte pajamų savo misijai vykdyti. Kas bus jūsų klientai? Kodėl jie turėtų pirkti būtent iš jūsų? Svarbu, kad verslo dalis būtų organiškai susijusi su socialine misija.
- Pradėkite nuo mažų žingsnelių. Nebūtina iškart steigti įmonės ir ieškoti milijoninių investicijų. Pradėkite nuo pilotinio projekto, išbandykite savo idėją mažesniu masteliu. Suorganizuokite renginį, sukurkite prototipą. Tai padės suprasti, kas veikia, o kas – ne, ir surinkti pirmuosius bendraminčius.
- Ieškokite bendruomenės. Jums nereikia visko daryti vienam. Lietuvoje jau yra socialinio verslo bendruomenė. Dalyvaukite renginiuose, ieškokite mentorių, bendraukite su kitais socialiniais verslininkais. Dalijimasis patirtimi ir palaikymas yra neįkainojami.
Ateitis priklauso prasmingam verslui
Socialinis verslas nėra trumpalaikė mada. Tai – fundamentalus pokytis verslo kultūroje, atliepiantis augantį visuomenės poreikį prasmei, tvarumui ir bendruomeniškumui. Jaunoji karta, ateinanti į darbo rinką, vis dažniau renkasi darbdavius ne pagal atlyginimo dydį, o pagal įmonės vertybes ir poveikį pasauliui. Vartotojai vis atidžiau skaito etiketes ir domisi, iš kur atkeliauja jų perkami daiktai.
Lietuva turi visas galimybes tapti klestinčia socialinių inovacijų šalimi. Turime kūrybingų, empatiškų ir verslių žmonių, kurie nori prisidėti prie geresnės ateities kūrimo. Valstybės ir savivaldybių užduotis – sukurti palankią aplinką: aiškų teisinį reguliavimą, lengvai prieinamą finansavimą ir palaikančias konsultacijas. O mūsų visų, kaip piliečių ir vartotojų, pareiga – pastebėti, palaikyti ir rinktis tuos, kurie verslą kuria ne tik galva, bet ir širdimi. Nes kiekvienas pirkinys socialiniame versle – tai maža investicija į Lietuvą, kurioje norime gyventi.