Pastaraisiais metais frazė „išmoka savarankiškai dirbantiems“ daugeliui asocijavosi su laikina valstybės pagalba pandemijos metu. Tai buvo kritiškai svarbi parama, padėjusi tūkstančiams laisvai samdomų specialistų, amatininkų ir smulkiųjų verslininkų išgyventi ekonominio netikrumo laikotarpį. Tačiau laikai keičiasi, o su jais – ir paramos formos. Šiandien svarbu suprasti, kad savarankiškai dirbančio asmens socialinė apsauga nesibaigia su krizių suvaldymu. Atvirkščiai, ji yra nuolatinis procesas, paremtas sąmoningu mokesčių mokėjimu ir savo teisių išmanymu. Šis straipsnis – tai išsamus gidas, skirtas atsakyti į visus klausimus apie socialines garantijas ir išmokas, priklausančias savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvoje 2025 metais. Panagrinėsime viską – nuo to, kas laikomas savarankiškai dirbančiu, iki konkrečių išmokų rūšių, tokių kaip ligos, motinystės ar net nedarbo išmoka.
Kas yra savarankiškai dirbantis asmuo „Sodros“ akimis?
Prieš gilinantis į išmokų labirintus, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, ką valstybė laiko savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šis statusas apima ne tik programuotojus ar dizainerius, dirbančius iš namų. „Sodros“ požiūriu, savarankiškai dirbančių asmenų ratas yra gana platus ir įvairus. Svarbu atpažinti save vienoje iš šių kategorijų, nes nuo to priklauso jūsų socialinio draudimo įmokų dydis ir, žinoma, teisė į išmokas.
Pagrindinės savarankiškos veiklos formos yra šios:
- Individuali veikla pagal pažymą. Tai populiariausia ir lanksčiausia forma, tinkanti laisvai samdomiems specialistams, teikiantiems įvairias paslaugas – nuo rinkodaros konsultacijų iki statybų darbų. Šie asmenys moka mokesčius nuo realiai gautų apmokestinamųjų pajamų.
- Verslo liudijimas. Tai fiksuoto mokesčio veiklos forma, skirta tam tikroms, sąraše nurodytoms veikloms (pvz., kirpėjai, auklės, smulkūs prekeiviai turguje). Nors mokesčių administravimas paprastesnis, socialinės garantijos gali būti mažesnės, nes įmokos dažnai mokamos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).
- Individualios įmonės (IĮ) savininkas. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos savininkas yra laikomas savarankiškai dirbančiu ir moka įmokas nuo asmeniniam vartojimui išsiimamos sumos, kuri negali būti mažesnė nei MMA.
- Mažosios bendrijos (MB) narys. Tai taip pat juridinis asmuo, tačiau su ribota atsakomybe. Mažosios bendrijos narys, kuris pagal civilinę paslaugų sutartį gauna pajamas kaip vadovas, yra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu.
- Ūkininkai ir jų partneriai. Jų socialinis draudimas turi specifinių ypatumų, priklausančių nuo ūkio dydžio ir veiklos pobūdžio.
- Kitos kategorijos. Čia patenka advokatai, notarai, antstoliai, šeimynų dalyviai ir kiti asmenys, kurie verčiasi specifine, įstatymais reglamentuota veikla.
Suprasti savo statusą yra pirmas žingsnis siekiant užsitikrinti socialinį saugumą. Nuo jo priklausys, kokias įmokas ir nuo kokios bazės turėsite mokėti, o tai tiesiogiai lems jūsų būsimų išmokų dydį.
Socialinio draudimo įmokos: investicija į savo ramybę
Daugeliui savarankiškai dirbančiųjų „Sodros“ įmokos atrodo kaip neišvengiama našta. Tačiau verta pakeisti požiūrį ir matyti jas kaip investiciją į savo ateitį ir finansinį stabilumą. Būtent šios įmokos atveria duris į socialinių garantijų sistemą, kuri gali apsaugoti jus sunkiu metu. Yra dvi pagrindinės įmokų rūšys, kurias privalo mokėti dauguma savarankiškai dirbančiųjų:
1. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Tai jūsų bilietas į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose. Ši įmoka yra fiksuota ir privaloma, net jei laikinai nevykdote veiklos ar negaunate pajamų (su keliomis išimtimis). Nemokėdamas PSD, asmuo ne tik praranda teisę į kompensuojamas medicinos paslaugas, bet ir gali susidurti su nemalonia staigmena – priverstiniu skolos išieškojimu.
2. Valstybinis socialinis draudimas (VSD). Ši įmoka yra kur kas kompleksiškesnė, nes ji kaupia jūsų teises į įvairias išmokas. VSD lėšos skirstomos keliomis kryptimis:
- Pensijų socialiniam draudimui: kaupiate stažą senatvės pensijai.
- Ligos socialiniam draudimui: įgyjate teisę gauti ligos išmoką susirgus.
- Motinystės socialiniam draudimui: suteikia teisę į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
- Nedarbo socialiniam draudimui: tai palyginti nauja garantija savarankiškai dirbantiems, leidžianti gauti nedarbo išmoką praradus veiklos statusą.
VSD įmokų dydis paprastai priklauso nuo jūsų apmokestinamųjų pajamų (dirbant su individualios veiklos pažyma) arba nuo MMA (dirbant su verslo liudijimu ar esant IĮ savininku). Svarbu pabrėžti – kuo didesnes pajamas deklaruojate ir kuo didesnes įmokas sumokate (iki nustatytų „lubų“), tuo didesnės bus ir jūsų išmokos prireikus.
Ligos išmoka: kai sveikata neleidžia dirbti
Viena dažniausiai pasitaikančių situacijų – liga. Kai dirbi sau, kiekviena praleista diena reiškia prarastas pajamas. Būtent čia į pagalbą ateina ligos socialinis draudimas. Jei sąžiningai mokėjote VSD įmokas, susirgę galite gauti ligos išmoką.
Pagrindinės sąlygos ligos išmokai gauti:
- Būtinasis stažas: Turite būti sumokėjęs ligos socialinio draudimo įmokas bent 3 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius iki ligos pradžios.
- Gydytojo pažyma: Turite turėti oficialų nedarbingumo pažymėjimą, išduotą gydytojo.
Svarbu žinoti, kad, skirtingai nei dirbant pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka pradedama mokėti nuo trečiosios nedarbingumo dienos. Ją moka tik „Sodra“. Išmokos dydis priklauso nuo jūsų deklaruotų pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamos VSD įmokos. Tai dar vienas argumentas, kodėl verta pajamas deklaruoti skaidriai ir mokėti visus priklausančius mokesčius.
Parama šeimai: motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Šeimos pagausėjimas – džiaugsmingas, bet kartu ir finansiškai jautrus etapas. Savarankiškai dirbantys asmenys, kaip ir visi kiti, turi teisę į valstybės paramą šiuo laikotarpiu. Tai viena sričių, kurioje socialinio draudimo nauda atsiskleidžia ryškiausiai.
1. Motinystės išmoka. Ji mokama moteriai nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Norint ją gauti, būtina turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Išmoka mokama 126 kalendorines dienas ir siekia 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio.
2. Tėvystės išmoka. Tėčiams, apdraustiems motinystės socialiniu draudimu, suteikiamos 30 dienų nepertraukiamos tėvystės atostogos, kurių metu mokama 77,58 proc. dydžio išmoka. Stažo reikalavimai tokie patys kaip ir motinystės išmokai.
3. Vaiko priežiūros išmoka. Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, vienas iš tėvų (arba senelių) gali išeiti vaiko priežiūros atostogų. Čia galima rinktis iš kelių variantų:
- Prižiūrėti vaiką, kol jam sueis vieneri metai, ir gauti 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką.
- Prižiūrėti vaiką, kol jam sueis dveji metai. Tokiu atveju pirmaisiais metais mokama 60 proc., o antraisiais – 45 proc. dydžio išmoka. Tiesa, antrasiais metais galima dirbti ir gauti papildomų pajamų, neprarandant išmokos.
Planuojant šeimos pagausėjimą, labai svarbu iš anksto pasidomėti stažo reikalavimais ir pasirūpinti, kad VSD įmokos būtų mokamos laiku ir nuo pakankamų pajamų. Tai leis ramiai džiaugtis tėvyste, nesijaudinant dėl finansinio nestabilumo.
Nedarbo išmoka savarankiškai dirbančiam: mitas ar realybė?
Ilgą laiką buvo manoma, kad nedarbo išmoka – tai tik dirbančiųjų pagal darbo sutartis privilegija. Tačiau situacija pasikeitė. Dabar ir savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys VSD įmokas, yra apdrausti nedarbo socialiniu draudimu. Tai ypač svarbi garantija tiems, kurių veikla yra cikliška, priklausoma nuo projektų ar sezonų.
Kas gali gauti nedarbo išmoką?
Teisę į nedarbo išmoką įgyja asmuo, kuris:
- Išregistruoja individualią veiklą, likviduoja įmonę ar kitaip oficialiai nutraukia savarankišką veiklą.
- Užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir gauna bedarbio statusą.
- Turi būtinąjį nedarbo socialinio draudimo stažą – mažiausiai 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
Nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo sukaupto stažo ir pajamų, nuo kurių buvo mokamos įmokos. Išmoka susideda iš dviejų dalių: pastovios (lygios 23,27 proc. MMA) ir kintamos (priklausančios nuo buvusių pajamų). Ji mokama iki 9 mėnesių. Ši finansinė pagalvė suteikia laiko ieškoti naujų klientų, persikvalifikuoti ar net suplanuoti naujo verslo pradžią be didžiulio finansinio streso.
Ką mums priminė pandemijos išmoka?
Nors specialioji, laikinoji išmoka savarankiškai dirbantiems, mokėta pandemijos metu, jau yra praeitis, ji paliko svarbią pamoką. Ji ryškiai pademonstravo, koks pažeidžiamas gali būti savarankiškai dirbantis asmuo, kai ekonomika staiga sustoja. Tačiau svarbiausia išvada – pasikliauti vienkartine valstybės malone nėra tvari strategija. Tvari strategija yra nuolat naudotis veikiančia socialinio draudimo sistema.
Reguliarus VSD ir PSD įmokų mokėjimas yra ne prievolė, o protingas apsidraudimas. Tai lyg kauptumėte asmeninį finansinį fondą, kuris bus aktyvuotas tada, kai jo labiausiai reikės – ar tai būtų liga, vaiko gimimas, ar veiklos praradimas. Pandemijos patirtis turėtų paskatinti visus savarankiškai dirbančius asmenis į savo socialinę apsaugą žiūrėti kur kas rimčiau.
Apibendrinimas: būkite savo saugumo architektu
Būti savarankiškai dirbančiu asmeniu reiškia laisvę, lankstumą ir galimybę realizuoti save. Tačiau su laisve ateina ir atsakomybė. Viena svarbiausių atsakomybių – pasirūpinti savo socialiniu ir finansiniu saugumu. Išmoka savarankiškai dirbantiems nėra vienkartinis stebuklas, o nuolat veikianti socialinių garantijų sistema, kurios dalimi tampate mokėdami mokesčius.
Supraskite savo statusą, laiku mokėkite PSD ir VSD įmokas, domėkitės savo teisėmis ir nebijokite jomis pasinaudoti. Atminkite, kad jūsų sumokėtos įmokos – tai ne prarasti pinigai, o investicija į ramią ateitį, kurioje net ir netikėti gyvenimo posūkiai neprivers jūsų jaustis nesaugiai. Būkite ne tik savo verslo, bet ir savo socialinės gerovės šeimininkais.