Lietuvos valstybinių institucijų panteone yra vardų, kurie tampa neatsiejami nuo esminių pokyčių ir modernizacijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės Ingos Kisielienės vardas neabejotinai yra vienas iš jų. Tai ne tik aukštas pareigas einanti valstybės tarnautoja, bet ir strategė, kurios vadovavimo metais VMI iš griežtos ir neretai baimę keliančios institucijos virto modernia, skaitmenizuota ir į dialogą su mokesčių mokėtoju orientuota organizacija. Jos karjera – tai pavyzdys, kaip nuoseklus darbas, gilus sistemos išmanymas ir aiški vizija gali transformuoti vieną svarbiausių šalies ekonominio stabilumo ramsčių.
Kelio Pradžia: Nuo Auditorės iki Strateginių Sprendimų Priėmėjos
Ingos Kisielienės kelias į VMI viršūnėlę nebuvo staigus šuolis. Tai nuoseklaus ir atkaklaus darbo rezultatas, grįstas giliu finansų ir mokesčių sistemos išmanymu. Įgijusi ekonomikos ir vadybos išsilavinimą, ji savo profesinę karjerą pradėjo ne valstybiniame, o privačiame sektoriuje – audito srityje. Ši patirtis suteikė neįkainojamą pagrindą: gilų verslo procesų supratimą, gebėjimą analizuoti sudėtingas finansines ataskaitas ir matyti ne tik skaičius, bet ir už jų slypinčias istorijas bei rizikas. Būtent darbas audito kompanijoje išugdė analitinį mąstymą ir dėmesį detalėms – savybes, kurios vėliau tapo jos, kaip vadovės, vizitine kortele.
Perėjimas į Valstybinę mokesčių inspekciją buvo natūralus karjeros žingsnis, leidęs pritaikyti sukauptas žinias platesniu, valstybiniu mastu. Pradėjusi darbą VMI, ji nuosekliai kilo karjeros laiptais, eidama įvairias pareigas. Ji nebuvo „desantininkė“, nuleista iš išorės vadovauti sistemai, kurios nepažįsta. Priešingai, Inga Kisielienė perėjo visas grandis, pradedant nuo žemesnių pozicijų ir palaipsniui imantis vis didesnės atsakomybės. Ji dirbo su mokesčių kontrole, metodologija, tarptautiniais mokesčių klausimais. Šis ilgas ir nuoseklus kelias leido jai iš vidaus pamatyti VMI stiprybes, silpnybes, biurokratines kliūtis ir slypinčias galimybes. Būtent šis gilus, „iš apačios“ įgytas sistemos pažinimas tapo tvirtu pamatu būsimoms reformoms.
Vadovavimo Era: VMI Pervertinimas ir Nauja Filosofija
2018 metais paskirta VMI viršininke, Inga Kisielienė pradėjo naują etapą ne tik savo karjeroje, bet ir visos institucijos istorijoje. Jos vadovavimas pasižymėjo keliomis esminėmis kryptimis, kurios fundamentaliai pakeitė mokesčių administravimo veidą Lietuvoje.
1. Skaitmenizacijos Revoliucija ir i.MAS Gimimas
Viena ryškiausių Ingos Kisielienės vadovavimo žymių – tai neregėto masto skaitmenizacijos projektai. Nors pamatai tam buvo pradėti kloti anksčiau, būtent jos lyderystės metu buvo galutinai įdiegta ir išplėtota Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) ekosistema. Tai nebuvo tik dar viena elektroninė paslauga. i.MAS tapo revoliucija, pakeitusia duomenų mainus tarp verslo ir mokesčių administratoriaus.
PVM sąskaitų faktūrų registras (i.SAF), važtaraščių posistemis (i.VAZ), išmanieji kasos aparatai (i.EKA) – šie ir kiti i.MAS moduliai leido VMI realiu laiku matyti didžiulius duomenų srautus, analizuoti juos ir identifikuoti rizikingus mokesčių mokėtojus daug greičiau ir efektyviau nei bet kada anksčiau. Verslui tai reiškė pokyčius, reikalaujančius investicijų ir prisitaikymo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leido automatizuoti apskaitą, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti skaidresnę konkurencinę aplinką. Inga Kisielienė ir jos komanda sugebėjo ne tik technologiškai įgyvendinti šiuos sudėtingus projektus, bet ir vykdyti plačią komunikacijos kampaniją, aiškinant verslui pokyčių naudą ir padedant pereiti prie naujos tvarkos.
2. Požiūrio Kaita: Nuo Baudėjo iki Partnerio ir Konsultanto
Turbūt ne mažiau svarbi nei technologinė buvo mentalinė transformacija. Ilgus metus VMI visuomenės akyse turėjo baudžiančios ir griežtos institucijos įvaizdį. Ingos Kisielienės vadovavimo metais buvo nuosekliai siekiama šį stereotipą pakeisti. Pradėta akcentuoti ne baudimas už praeities klaidas, o pagalba ir konsultavimas siekiant, kad mokesčiai būtų sumokėti teisingai ir laiku.
Buvo išplėtotos konsultavimo paslaugos, sukurtos preliminarios deklaracijos ne tik gyventojams, bet ir verslui, kurias VMI užpildo pati, remdamasi turimais duomenimis. Šis žingsnis iš esmės pakeitė žaidimo taisykles: mokesčių mokėtojui nebereikia pačiam nuo nulio pildyti sudėtingų formų, jam tereikia patikrinti VMI pateiktus duomenis ir juos patvirtinti. Tai ne tik drastiškai sumažino klaidų tikimybę, bet ir parodė, kad VMI siekia būti partnere.
Ši filosofija atsispindėjo ir kontrolės veiksmuose. Prioritetas buvo teikiamas ne kuo didesniam baudų išrašymui, o rizikų valdymui. Naudojant i.MAS duomenis, sistema identifikuoja galimus neatitikimus, o VMI pirmiausia susisiekia su mokesčių mokėtoju ir prašo pasitikslinti duomenis, o ne iš karto pradeda mokestinį patikrinimą. Toks prevencinis modelis leido sutaupyti tiek verslo, tiek pačios VMI resursų ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius.
3. Kova su Šešėline Ekonomika: Protingoji Jėga
Kova su „šešėliu“ visada buvo vienas iš VMI prioritetų. Tačiau Ingos Kisielienės laikotarpiu ši kova tapo labiau analitinė ir technologiškai pažangi. Užuot vykdžius masinius, plataus masto patikrinimus, dėmesys buvo sutelktas į rizikingiausias sritis ir ūkio subjektus, kurie identifikuojami pasitelkiant didžiųjų duomenų (angl. *Big Data*) analizę.
VMI pradėjo aktyviai naudoti išmaniuosius algoritmus, kurie, lygindami skirtingų šaltinių duomenis (PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius, kasos aparatų duomenis, turto deklaracijas, informaciją iš trečiųjų šalių), geba pastebėti loginius neatitikimus, rodančius galimą mokesčių slėpimą. Tai leido nukreipti inspektorių dėmesį ten, kur jo labiausiai reikia, ir pasiekti geresnių rezultatų su mažesnėmis sąnaudomis. Buvo sustiprintas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), muitine, policija – siekiant kompleksiškai spręsti šešėlinės ekonomikos problemas.
Iššūkiai ir Krizių Valdymas
Ingos Kisielienės vadovavimo laikotarpis nebuvo vien tik sėkmės istorijos. Jai ir jos vadovaujamai institucijai teko susidurti su rimtais iššūkiais. COVID-19 pandemija tapo didžiausiu išbandymu visam viešajam sektoriui. VMI per itin trumpą laiką turėjo prisitaikyti prie naujos realybės: įgyvendinti valstybės pagalbos priemones verslui, tokias kaip mokesčių atidėjimai, subsidijų administravimas, ir kartu užtikrinti, kad biudžetas nepatirtų kritinio pajamų smukimo.
Būtent šios krizės metu atsiskleidė ankstesnių reformų nauda. Skaitmenizuoti procesai leido greitai ir nuotoliniu būdu aptarnauti klientus, priimti prašymus ir teikti pagalbą. VMI sugebėjo veikti lanksčiai, greitai komunikuoti su verslu ir visuomene apie taikomas pagalbos priemones. Tai buvo akivaizdus įrodymas, kad investicijos į modernizaciją ir procesų optimizavimą atsiperka su kaupu, ypač netikėtų krizių akivaizdoje.
Kitas nuolatinis iššūkis – nuolat kintanti ekonominė aplinka: platformų ekonomikos augimas, kriptovaliutų atsiradimas, tarptautinių korporacijų apmokestinimo klausimai. Tai sritys, kuriose VMI, vadovaujama Ingos Kisielienės, turėjo ieškoti naujų sprendimų, keisti teisinę bazę ir kurti naujas administravimo metodikas, kad neatsiliktų nuo globalių tendencijų.
Asmenybė ir Vadovavimo Stilius
Viešumoje Inga Kisielienė sukuria ramaus, kompetentingo ir dalykiško vadovo įspūdį. Jos pasisakymai visada paremti faktais ir skaičiais, ji vengia populistinių pareiškimų ir emocijų. Atrodo, kad jos vadovavimo stilius remiasi pasitikėjimu savo komanda, aiškiu atsakomybių delegavimu ir strateginiu mąstymu. Ji nėra vadovė, kuri siekia būti nuolat dėmesio centre. Vietoj to, ji leidžia kalbėti institucijos darbams ir rezultatams.
Ji sugeba sudėtingus mokesčių sistemos aspektus paaiškinti paprasta ir suprantama kalba, o tai ypač svarbu komunikuojant su visuomene ir verslu. Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp griežtumo, kai kalbama apie piktybinius mokesčių vengėjus, ir partneriško tono, kai bendraujama su sąžiningais mokesčių mokėtojais, yra viena iš jos, kaip lyderės, stiprybių.
Palikimas ir Ateities Perspektyvos
Apibendrinant Ingos Kisielienės indėlį, galima drąsiai teigti, kad ji yra vienas kertinių asmenų, suformavusių šiuolaikinės Lietuvos mokesčių administravimo sistemą. Jos palikimas – tai ne tik įdiegti technologiniai sprendimai, bet ir pakeista institucijos kultūra. VMI šiandien yra gerokai arčiau vakarietiško mokesčių administratoriaus modelio, kurio pagrindas – paslaugų teikimas, duomenų analizė ir partnerystė, o ne totalinė kontrolė ir baudimas.
Žinoma, darbas niekada nesibaigia. Ateityje VMI laukia nauji iššūkiai: dirbtinio intelekto platesnis taikymas mokesčių administravime, kova su vis sudėtingesnėmis tarptautinio mokesčių vengimo schemomis, prisitaikymas prie žaliosios ekonomikos ir naujų verslo modelių. Tačiau Ingos Kisielienės ir jos komandos padėtas pamatas – skaitmeninė infrastruktūra, analitiniai gebėjimai ir į partnerystę orientuota filosofija – suteikia tvirtą pagrindą šiems iššūkiams įveikti.
Ingos Kisielienės istorija – tai ne tik apie mokesčius. Tai pasakojimas apie lyderystę viešajame sektoriuje, apie tai, kaip vizija, atkaklumas ir profesionalumas gali iš esmės pakeisti valstybinės institucijos veidą ir jos santykį su piliečiu. Tai pavyzdys, įrodantis, kad ir valstybės tarnyboje galima vykdyti tikras, apčiuopiamas ir teigiamas permainas.