Netekus darbo ir stabilių pajamų, finansinė padėtis gali tapti itin sudėtinga. Kasdienės išlaidos niekur nedingsta, o netikėtos situacijos, pavyzdžiui, sugedęs automobilis ar staigi liga, gali pareikalauti papildomų lėšų, kurių tiesiog nėra. Būtent tokiu metu mintyse ima suktis klausimas – ar įmanoma gauti paskolą nedirbant? Nors internete mirga viliojantys pasiūlymai apie „paskolas visiems“, realybė yra kur kas sudėtingesnė ir, deja, kupina pavojų. Šiame išsamiame gide atvirai ir be pagražinimų panagrinėsime paskolų nedirbantiems temą: kodėl tai taip sudėtinga, kokie yra realūs, nors ir rizikingi, variantai, ir, svarbiausia, kokios egzistuoja protingesnės bei saugesnės alternatyvos, galinčios padėti išbristi iš finansinės duobės neįklimpstant į dar didesnes skolas.
Kodėl bankai ir kreditoriai sako „ne“? Atsakingo skolinimo principai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kodėl didžioji dauguma tradicinių finansų įstaigų – bankų, kredito unijų – net nesvarstys galimybės suteikti paskolą oficialiai nedirbančiam asmeniui. Tai nėra tiesiog piktavališkas nenoras padėti, o griežtai reglamentuota praktika, paremta Lietuvos banko nustatytais atsakingo skolinimosi nuostatais. Jų pagrindinis tikslas – apsaugoti patį vartotoją nuo perteklinės finansinės naštos ir galimo nemokumo.
Kiekvienas kreditorius, prieš suteikdamas paskolą, privalo įvertinti kliento mokumą. Kas tai yra? Paprastai tariant, tai yra jūsų gebėjimas laiku ir visa apimtimi grąžinti pasiskolintus pinigus kartu su palūkanomis. Pagrindinis mokumo vertinimo kriterijus yra tvarios ir reguliarios pajamos. Darbo užmokestis, pajamos iš individualios veiklos, autoriniai atlyginimai ar kitos oficialios, dokumentuotos įplaukos yra įrodymas kreditoriui, kad jūs turėsite iš ko mokėti mėnesines įmokas. Kai tokių pajamų nėra, asmuo automatiškai patenka į aukštos rizikos grupę. Kreditorius tiesiog negali būti tikras, kad paskola bus grąžinta, todėl, laikydamasis įstatymų, privalo atmesti paraišką.
Vertinama ne tik pajamų buvimas, bet ir:
- Kredito istorija: Ar anksčiau esate turėjęs paskolų? Ar laiku jas grąžinote? Bet kokie vėlavimai ar neįvykdyti įsipareigojimai smarkiai pakenkia jūsų reputacijai skolininko akyse.
- Esami finansiniai įsipareigojimai: Galbūt jau turite kitų paskolų, lizingų ar kredito kortelių? Kreditorius skaičiuoja, kad visų jūsų įsipareigojimų mėnesinė suma neviršytų 40% jūsų gaunamų pajamų. Jei pajamų nėra, šis rodiklis tampa begalinis.
- Amžius ir šeimyninė padėtis: Nors tai nėra lemiami faktoriai, jie taip pat gali būti įtraukti į bendrą rizikos vertinimą.
Taigi, atsakymas paprastas: nedirbančiam asmeniui gauti paskolą iš banko yra praktiškai neįmanoma, nes tai prieštarautų atsakingo skolinimo principams ir tiek kreditoriui, tiek pačiam klientui sukeltų milžinišką riziką.
„Greitųjų kreditų“ spąstai: kai greitas sprendimas virsta ilgalaike našta
Ten, kur duris užveria bankai, jas plačiai atverti bando greitųjų kreditų bendrovės. Jų reklamos dažnai orientuotos būtent į pažeidžiamiausią auditoriją – tuos, kuriems pinigų reikia čia ir dabar, ir kurie neturi oficialių pajamų. Siūlomos „paskolos be pajamų patvirtinimo“ ar „kreditai bedarbiams“ skamba kaip išsigelbėjimas, tačiau dažniausiai tai yra tiesus kelias į skolų spiralę. Kodėl?
Greitųjų kreditų verslo modelis yra paremtas itin aukšta rizika, kurią jie kompensuoja astronominėmis palūkanomis. Būtent todėl jų siūlomos metinės palūkanų normos (BVKKMN) gali siekti šimtus procentų. Panagrinėkime detaliau, kokie pavojai slypi už šių, atrodytų, lengvai prieinamų pinigų:
- Milžiniškos palūkanos: Pasiskolinę, pavyzdžiui, 200 eurų mėnesiui, grąžinti galite turėti 250 eurų ar net daugiau. Iš pirmo žvilgsnio suma neatrodo didelė, bet procentine išraiška tai yra didžiulė kaina už trumpalaikį finansavimą.
- Trumpas grąžinimo terminas: Dažniausiai tokios paskolos suteikiamos 30 dienų laikotarpiui. Jei per tą laiką jūsų finansinė padėtis nepasikeitė (o nedirbant ji greičiausiai nepasikeis), grąžinti visą sumą su palūkanomis tampa neįmanoma.
- Pratęsimo mokesčiai: Negalint grąžinti paskolos laiku, siūloma ją „prasitęsti“. Tačiau pratęsimas nėra nemokamas – jis kainuoja papildomai, o palūkanos toliau kaupiasi nuo pradinės pasiskolintos sumos. Taip galima mėnesių mėnesius mokėti vien pratęsimo mokesčius, o pati skola nė kiek nemažės.
- Didžiulės baudos ir delspinigiai: Pradėjus vėluoti, pradedami skaičiuoti delspinigiai, kurie dar labiau išpučia bendrą skolą. Galiausiai, skola gali būti perduota antstoliams, o tai reiškia papildomas išieškojimo išlaidas ir areštuotas banko sąskaitas.
Svarbi išvada: greitieji kreditai nėra išeitis. Tai yra trumpalaikis problemos maskavimas, kuris beveik visada veda prie kur kas didesnių ir sunkiau sprendžiamų finansinių problemų ateityje. Jei įmanoma, šios galimybės reikėtų vengti bet kokia kaina.
Realios, bet labai rizikingos alternatyvos
Nors kelias į finansavimą nedirbant yra duobėtas, egzistuoja keletas scenarijų, kurie teoriškai galėtų suveikti. Tačiau kiekvienas iš jų yra susijęs su didele rizika, kurią būtina blaiviai įvertinti.
1. Paskola su nekilnojamojo turto ar automobilio įkeitimu
Jei turite vertingo turto – butą, namą, žemės sklypą ar apynaujį automobilį – galite bandyti gauti paskolą jį įkeičiant. Kreditoriui tai yra saugumo garantas. Jei jūs negalėsite grąžinti paskolos, jis turės teisę perimti ir parduoti jūsų turtą, taip padengdamas nuostolius.
Privalumai:
- Ženkliai didesnė tikimybė gauti paskolą net ir neturint stabilių pajamų.
- Galimybė pasiskolinti didesnę pinigų sumą.
- Palūkanų norma greičiausiai bus mažesnė nei greitųjų kreditų.
Trūkumai:
- Milžiniška rizika. Tai yra svarbiausias aspektas. Jei nepavyks rasti pajamų šaltinio ir laiku mokėti įmokų, galite prarasti savo namus ar transporto priemonę. Tai yra didžiausia įmanoma finansinė katastrofa, ypač šeimai.
- Ilgas ir sudėtingas procesas. Turto vertinimas, notaro patvirtinimas – visa tai reikalauja laiko ir papildomų išlaidų.
2. Paskola su laiduotoju
Kitas variantas – rasti laiduotoją. Tai gali būti artimas giminaitis ar draugas, kuris turi stabilias pajamas ir gerą kredito istoriją. Laiduotojas pasirašo sutartį kartu su jumis ir įsipareigoja grąžinti skolą, jei jūs to padaryti negalėsite.
Privalumai:
- Kreditoriaus akyse jūsų mokumas smarkiai išauga, nes riziką prisiima laiduotojas.
- Didesnė tikimybė gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis.
Trūkumai:
- Griaunami santykiai. Prašyti kažko laiduoti – tai užkrauti milžinišką finansinę ir moralinę atsakomybę kitam žmogui. Jei jums nepasiseks, skolą turės mokėti jūsų artimasis. Tai gali negrįžtamai sugadinti net ir pačius tvirčiausius santykius.
- Sunku rasti laiduotoją. Retas žmogus nori rizikuoti savo finansine gerove dėl kito asmens problemų, net jei tai artimas žmogus.
Protingos alternatyvos: ką daryti pirmiausia?
Prieš net svarstant apie rizikingas paskolas, būtina išnaudoti visas įmanomas saugesnes ir protingesnes alternatyvas. Finansinė disciplina ir pagalbos ieškojimas tinkamose institucijose yra raktas į stabilumą.
1. Užimtumo tarnyba – jūsų pirmasis sustojimas
Netekus darbo, pirmas ir svarbiausias žingsnis yra registracija Užimtumo tarnyboje. Tai ne tik formalumas – tai atveria realias pagalbos galimybes:
- Nedarbo socialinio draudimo išmoka: Jei per pastaruosius 30 mėnesių turite ne mažesnį nei 12 mėnesių socialinio draudimo stažą, jums priklauso nedarbo išmoka. Jos dydis priklauso nuo jūsų buvusio atlyginimo. Tai yra legalus ir stabilus pajamų šaltinis, kuris padės išgyventi darbo paieškos laikotarpį. Tai nėra paskola – šių pinigų nereikės grąžinti.
- Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: Užimtumo tarnyba siūlo nemokamus persikvalifikavimo kursus, profesinį mokymą, subsidijas įdarbinimui. Galbūt tai puiki proga įgyti naują, paklausią profesiją ir greičiau grįžti į darbo rinką?
- Parama verslo kūrimui: Jei turite verslo idėją, galite gauti subsidiją nuosavo verslo pradžiai. Tai puiki alternatyva skolinimuisi.
2. Socialinė parama savivaldybėje
Jei jūsų ar jūsų šeimos pajamos (įskaitant nedarbo išmoką) yra labai mažos ir nesiekia valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, jūs turite teisę kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių. Galimos paramos formos:
- Socialinė pašalpa: Tai tikslinė finansinė parama, skirta patenkinti būtiniausius poreikius.
- Būsto šildymo ir karšto/šalto vandens išlaidų kompensacijos: Ši parama gali ženkliai sumažinti komunalinių paslaugų naštą šaltuoju metų laiku.
- Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės pašalpos.
Svarbu įsidėmėti, kad prašyti valstybės paramos nėra gėdinga. Būtent tam ir yra sukurta socialinės apsaugos sistema – padėti žmonėms sunkiu gyvenimo etapu.
3. Griežta asmeninio biudžeto revizija
Kai pajamų srautas nutrūksta, būtina nedelsiant peržiūrėti visas savo išlaidas. Tai reikalauja sąžiningumo ir disciplinos.
- Sudarykite biudžetą: Bent mėnesį laiko kruopščiai fiksuokite absoliučiai visas savo išlaidas, net ir pačias smulkiausias. Tam galite naudoti paprastą užrašų knygelę arba mobiliąsias programėles.
- Atskirkite būtinąsias išlaidas nuo norų: Būtinosios išlaidos yra maistas, būsto mokesčiai, transportas į darbo pokalbius. Norai – tai kavos puodelis mieste, nauji drabužiai, pramogos, prenumeratos.
- Kategoriškai apkarpykite nebūtinas išlaidas: Laikinai atsisakykite visko, kas nėra gyvybiškai svarbu. Vietoj pietų kavinėje gaminkite namuose, atsisakykite mokamų televizijos kanalų, ieškokite pigesnių mobiliojo ryšio planų.
- Parduokite nereikalingus daiktus: Visi turime daiktų, kurių seniai nenaudojame. Drabužiai, elektronika, baldai – juos pardavus internetinėse platformose galima gauti greitų ir taip reikalingų pinigų.
4. Papildomų pajamų paieška
Kol ieškote nuolatinio darbo, neatmeskite jokių galimybių užsidirbti papildomai. Net ir nedidelės, nereguliarios pajamos yra geriau nei jokių pajamų. Apsvarstykite:
- Laikinus darbus: Darbas renginiuose, sezoniniai darbai žemės ūkyje, kurjerio paslaugos.
- Laisvai samdomo specialisto (freelance) darbus: Jei mokate rašyti, versti, redaguoti nuotraukas, programuoti ar turite kitų įgūdžių, ieškokite vienkartinių projektų specializuotose platformose.
- Pagalba kaimynams ar pažįstamiems: Galbūt kažkam reikia pagalbos sode, prižiūrint vaikus ar pavedžiojant šunį už nedidelį atlygį.
Apibendrinimas: mąstykite blaiviai ir ieškokite tvarių sprendimų
Atsidūrus finansinėje duobėje ir neturint darbo, noras greitai išspręsti problemą pasiskolinant pinigų yra suprantamas, tačiau labai pavojingas. Paskolos nedirbantiems – tai sritis, kurioje lengvų ir saugių kelių nėra. Greitieji kreditai beveik garantuotai įklampins į dar didesnes skolas, o paskolos su užstatu ar laiduotoju kelia milžinišką riziką prarasti turtą ir gerus santykius su artimaisiais.
Pati teisingiausia strategija – visų pirma ieškoti ne paskolos, o pajamų. Registracija Užimtumo tarnyboje, valstybės teikiamos socialinės paramos išnaudojimas, griežta išlaidų kontrolė ir aktyvi bet kokio papildomo uždarbio paieška yra pamatiniai žingsniai, kurie padės stabilizuoti padėtį. Skolinimasis turėtų būti pati paskutinė priemonė, apsvarstyta tik tada, kai visos kitos alternatyvos yra išbandytos ir nepadėjo, ir tik blaiviai įvertinus visas su tuo susijusias rizikas. Atminkite, kad trumpalaikis finansinis palengvėjimas nėra vertas ilgalaikės skolos naštos ir jos sukeliamų pasekmių.