Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai sakoma, kad duomenys yra naujoji nafta. Tačiau, skirtingai nei nafta, neapdoroti duomenys patys savaime vertės nesukuria – jie tampa vertingi tik tada, kai yra teisingai interpretuojami, vizualizuojami ir prieinami laiku. Lietuvoje pagrindinis šio resurso gręžinys ir perdirbimo gamykla viename yra Valstybės duomenų agentūra (buvęs Statistikos departamentas) ir jos valdomas portalas, kurį daugelis vartotojų naršyklės eilutėje vis dar intuityviai vadina tiesiog statistika lt.
Ilgą laiką valstybinė statistika daugeliui asocijavosi su sausomis lentelėmis, sudėtingais PDF failais ir kartą per metus skelbiamais gyventojų surašymo rezultatais. Tačiau per pastaruosius kelerius metus įvyko tyli, bet radikali revoliucija. Oficialiosios statistikos portalas tapo interaktyviu, realiu laiku atnaujinamu analitikos centru, kuriuo naudotis privalo ne tik ekonomistai, bet ir kiekvienas verslininkas, studentas ar tiesiog pilietiškas gyventojas, norintis suprasti, kur link juda valstybė.
Nuo „skaičiukų rinkimo“ iki Valstybės duomenų agentūros
Norint suprasti, kaip efektyviai naudotis statistika.lt resursais, svarbu suvokti institucinį pokytį. Buvęs Lietuvos statistikos departamentas tapo Valstybės duomenų agentūra. Tai nėra tik iškabos pakeitimas. Tai strateginis žingsnis, paverčiantis šią instituciją centriniu visos valstybės duomenų ekosistemos valdytoju.
Anksčiau institucija tik rinkdavo duomenis apklausų būdu. Dabar ji veikia kaip milžiniškas „duomenų ežeras“ (angl. Data Lake), į kurį subėga informacija iš „Sodros“, Mokesčių inspekcijos, Registrų centro ir kitų valstybinių registrų. Ką tai reiškia paprastam vartotojui? Tai reiškia operatyvumą. Pavyzdžiui, informacija apie vidutinį darbo užmokestį ar mirtingumą dabar gali būti atnaujinama daug greičiau, nes ji gaunama automatizuotai, o ne laukiant, kol įmonės užpildys popierines ataskaitas.
Kaip nepasiklysti? Oficialiosios statistikos portalo (OSP) struktūra
Atsidarius oficialų portalą, pirmasis įspūdis gali būti pribloškiantis dėl informacijos gausos. Tačiau portalas yra logiškai suskirstytas į kelias esmines zonas, kurias perpratus, naršymas tampa intuityvus.
1. Švieslentės – greitam situacijos vertinimui
Tai yra labiausiai vartotojams draugiška portalo dalis. Jei jus domina COVID-19 statistika (kuri buvo didysis lūžis agentūros komunikacijoje), infliacijos rodikliai ar migracijos tendencijos, nereikia kasti gilyn į duomenų bazes. Švieslentės pateikia interaktyvius grafikus, žemėlapius ir pagrindinius skaičius viename lange. Verslui tai nepakeičiamas įrankis rytinės kavos metu – per kelias sekundes galima pamatyti, kaip kinta pramonės gamyba ar mažmeninė prekyba.
2. Rodiklių duomenų bazė (RDB)
Tai yra „statistika lt“ širdis. Čia kaupiami istoriniai duomenys, kurie dažnai siekia nepriklausomybės pradžią ar net senesnius laikus. RDB leidžia vartotojui pačiam „susikonstruoti“ lentelę: pasirinkti laikotarpį, pjūvį (pvz., pagal apskritis ar savivaldybes) ir matavimo vienetus. Tai vieta analitikams, rašantiems verslo planus ar akademinius darbus.
3. Atviri duomenys ir API
Tai sritis, kurią vis dar mažai kas išnaudoja. Valstybė atveria savo duomenis programuotojams ir startuoliams. Naudojant API sąsajas, galima sukurti programėles, kurios automatiškai traukia naujausius duomenis apie nekilnojamojo turto sandorius ar demografinius pokyčius ir integruoja juos į privačius verslo valdymo įrankius.
Kodėl verslas privalo stebėti makroekonominius rodiklius?
Dažnas smulkiojo verslo atstovas Lietuvoje vis dar vadovaujasi nuojauta. Tačiau statistika.lt pateikia konkrečius atsakymus, kurie gali išgelbėti nuo brangių klaidų. Panagrinėkime keletą kritinių rodiklių, kuriuos rasite portale, ir jų praktinę reikšmę.
Vartotojų kainų indeksas (VKI) ir infliacija
Visi kalba apie kainų kilimą, bet portale galite rasti detalią infliaciją pagal prekių grupes. Jei turite restoraną, jums svarbu ne bendra Lietuvos infliacija, o maisto produktų ir gėrimų kainų pokytis. Matydami, kad žaliavų kainų indeksas kyla sparčiau nei jūsų meniu kainos, suprasite, jog artėja pelningumo krizė, net jei apyvarta atrodo stabili. Portale esanti „Asmeninės infliacijos skaičiuoklė“ yra puikus įrankis suprasti, kaip bendri skaičiai veikia konkrečiai jūsų vartojimo krepšelį.
Darbo užmokestis ir laisvos darbo vietos
Planuojate plėtrą į regionus? Prieš atidarydami filialą Alytuje ar Utenoje, portale patikrinkite vidutinį darbo užmokestį toje savivaldybėje. Tai padės suformuoti realistišką biudžetą atlyginimams. Taip pat, laisvų darbo vietų statistika parodys, ar toje teritorijoje apskritai yra laisvų specialistų, ar rinka jau „išsiurbta“.
BVP ir verslo pasitikėjimo rodikliai
Šie rodikliai veikia kaip barometras. Verslo pasitikėjimo rodikliai (skelbiami kas mėnesį) parodo nuotaikas skirtinguose sektoriuose. Jei statybų sektoriaus pasitikėjimas krenta kelis mėnesius iš eilės, baldų gamintojams tai signalas, kad užsakymų srautas netrukus mažės, nes bus statoma ir įrenginėjama mažiau būstų.
Demografija: daugiau nei tik gyventojų surašymas
Viena įdomiausių ir dažniausiai lankomų sekcijų yra susijusi su gyventojais. Tačiau čia slypi kur kas daugiau nei tik bendras Lietuvos gyventojų skaičius. Valstybės duomenų agentūra atlieka milžinišką darbą analizuodama migraciją.
Verslui ypač aktualūs vidinės migracijos duomenys. Interaktyvūs žemėlapiai parodo, iš kurių rajonų žmonės išvyksta, o į kuriuos – keliasi. Pavyzdžiui, „žiedinių“ savivaldybių aplink didmiesčius augimas yra tendencija, kurią puikiai iliustruoja duomenys. Tai signalas nekilnojamojo turto vystytojams, prekybos tinklams ir paslaugų teikėjams.
Be to, portale galima rasti detalią informaciją apie gyventojų amžiaus struktūrą. Senstanti visuomenė nėra tik socialinė problema – tai ir galimybė verslams, orientuotiems į sidabrinę ekonomiką (sveikatos priežiūra, slauga, laisvalaikis senjorams).
Erdviniai duomenys (GIS) – kai skaičiai nugula į žemėlapį
Viena iš didžiausių inovacijų, kurią siūlo atnaujinta sistema, yra Geografinių informacinių sistemų (GIS) integracija. Skaičiai lentelėje yra abstraktūs, tačiau pamatyti juos žemėlapyje – visai kas kita. Portale esanti aplikacija „Mano regionas“ leidžia lyginti savivaldybes tarpusavyje.
Įsivaizduokite, kad norite atidaryti privatų darželį. Naudodamiesi erdviniais duomenimis, galite pamatyti, kuriuose konkrečiuose miesto rajonuose (gardelės tikslumu) gyvena daugiausiai 0–6 metų amžiaus vaikų. Tai leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl lokacijos, o ne spėlioti.
Kaip išvengti klaidų interpretuojant duomenis?
Nors statistika.lt suteikia galingus įrankius, vartotojai dažnai daro interpretacijos klaidų. Valstybės duomenų agentūra stengiasi edukuoti visuomenę, tačiau svarbu atsiminti keletą taisyklių:
- Sezoniškumas: Nereikėtų lyginti gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos apyvartos su sausiu ir daryti išvados, kad verslas žlunga. Gruodis visada yra piko mėnuo dėl švenčių. Teisinga lyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu.
- Vidurkis vs. Mediana: Kalbant apie atlyginimus, vidurkis (VDU) dažnai būna didesnis už realybę, nes jį iškreipia labai dideli vadovų atlyginimai. Visada naudingiau ieškoti medianos – skaičiaus, kuris parodo tikrąjį „vidutinio“ žmogaus uždarbį.
- Metodologija: Prie kiekvieno rodiklio yra pateikiamas metaduomenų aprašymas. Prieš cituojant skaičių, verta paskaityti, kas į jį įeina. Pavyzdžiui, ar į vidutinį atlyginimą įtrauktos individualios įmonės?
Valstybės duomenų valdysena: nauja era
Svarbu paminėti ir nematomą „statistika lt“ pusę. Tai Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema (VDVIS). Tai platforma, skirta ne tik viešam naudojimui, bet ir valstybės institucijoms dalintis duomenimis tarpusavyje. Kodėl tai svarbu paprastam piliečiui?
Tai mažina biurokratiją. Kai institucijos keičiasi duomenimis automatiškai, gyventojams ir verslui reikia teikti mažiau ataskaitų. Principas „vieną kartą“ (angl. Once Only) tampa realybe būtent dėka šios agentūros veiklos. Jei pateikėte duomenis „Sodrai“, Statistikos departamentas (Agentūra) jų nebeturėtų prašyti iš naujo.
Inovacijos: eksperimentinė statistika
Portalas turi ir skyrių „Eksperimentinė statistika“. Tai rodikliai, kurie dar neturi oficialaus statuso, nes metodikos yra tobulinamos, tačiau jie yra itin operatyvūs. Pavyzdžiui, naudojant mobiliųjų operatorių duomenis, galima nustatyti realų, o ne deklaruotą gyventojų skaičių tam tikroje teritorijoje dienos ir nakties metu. Arba naudojant skelbimų portalų duomenis analizuoti nuomos kainų rinką realiuoju laiku.
Ši sritis rodo, kad Lietuva žengia koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis, kur didieji duomenys (angl. Big Data) ir dirbtinis intelektas pradedami taikyti valstybės stebėsenai.
Praktiniai patarimai pradedančiajam vartotojui
Jei nusprendėte pradėti naudotis oficialiosios statistikos portalu, štai keletas žingsnių:
- Prenumeruokite naujienas: Galite užsisakyti pranešimus apie jus dominančias sritis (pvz., tik statybų sektorių). Gausite informaciją į el. paštą tą pačią minutę, kai ji bus paskelbta.
- Naudokite kalendorių: Portale yra skelbiamas išankstinis duomenų skelbimo kalendorius. Verslas gali planuoti savo susirinkimus žinodamas, kada bus paskelbti naujausi BVP ar infliacijos duomenys.
- Klauskite: Valstybės duomenų agentūra yra viena atviriausių institucijų. Jei nerandate duomenų, portale yra užklausų formos. Dažnai specialistai gali padėti surasti specifinį pjūvį, kurio nėra standartinėse lentelėse.
Apibendrinimas: kodėl verta įsidėti šią nuorodą į favoritus?
Svetainė, kurią vis dar vadiname statistika.lt (nors techniškai tai yra OSP), nebėra tik archyvas. Tai yra gyvas organizmas, atspindintis Lietuvos pulsą. Nuo demografinių pokyčių, kurie formuoja mūsų darbo rinką, iki ekonominių indikatorių, lemiančių mūsų perkamąją galią – visi atsakymai slypi ten.
Informacijos amžiuje laimi tie, kurie sprendimus grindžia faktais, o ne emocijomis. Nesvarbu, ar esate studentas, rašantis bakalauro darbą, ar įmonės vadovas, planuojantis investicijas, ar politikas, kuriantis strategiją – gebėjimas „skaityti“ valstybės duomenis yra viena svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų. Ir geriausia žinia ta, kad Lietuvoje šie duomenys yra nemokami, prieinami ir vis labiau suprantami kiekvienam.
Tad kitą kartą, kai išgirsite sensacingą antraštę apie ekonomiką ar emigraciją, nepasikliaukite emocija. Atsiverskite oficialų portalą ir pažiūrėkite, ką sako tikrieji skaičiai. Tai ne tik suteiks ramybės, bet ir leis pamatyti objektyvų, neiškraipytą realybės vaizdą.