Kai kalbame apie vasaros poilsį Lietuvoje, dažniausiai prieš akis iškyla Trakų pilis, Palangos tiltas arba Molėtų ežerų labirintai. Tačiau rytinis Lietuvos pakraštys, kur ošia senosios Labanoro girios ir slepiasi legendomis apipinti piliakalniai, saugo paslaptį, kurią žino ne kiekvienas. Tai – ežerai Švenčionių rajone. Tai kraštas, kuriame laikas, rodos, teka kitu ritmu, o gamta čia vis dar diktuoja savo taisykles. Čia nerasite triukšmingų promenadų ar braškių pardavėjų ant kiekvieno kampo. Čia rasite tylą, kurią pertraukia tik vandens paukščių klyksmas ir vėjo ošimas pušų viršūnėse.
Šis straipsnis nėra sausas geografinis gidas. Tai kvietimas į kelionę po vieną gražiausių ir, drįstu teigti, vis dar nepakankamai įvertintų Lietuvos kampelių. Pasiruoškite atrasti vietas, kuriose vanduo toks skaidrus, jog matosi dugne gulintys akmenukai, o krantai vis dar kvepia laukine gamta, o ne benzinu.
Kodėl verta rinktis Švenčionių kryptį?
Švenčionių rajonas yra unikalus savo geografine padėtimi. Didžioji jo dalis patenka į saugomas teritorijas – Aukštaitijos nacionalinį parką, Labanoro regioninį parką bei Sirvėtos regioninį parką. Ką tai reiškia paprastam poilsiautojui? Ogi tai, kad urbanizacija čia buvo sustabdyta vardan gamtos. Ežerai Švenčionių rajone nėra apsupti betoninių tvorų ar privačių valdų, kurios užkerta kelią prieiti prie vandens. Priešingai – čia gausu natūralių, miškingų pakrančių, kurios priklauso visiems.
Be to, šis regionas pasižymi ypatingu reljefu. Kalvotos vietovės, kurias suformavo paskutinis ledynmetis, sukuria nuostabias panoramas. Ežerai čia dažnai įsispraudę tarp aukštų, pušynais apaugusių gūbrių, todėl net ir vėjuotą dieną galima rasti užuovėją ir ramybę. Tai ideali vieta tiems, kurie ieško pabėgimo nuo miesto triukšmo, „digital detox” (skaitmeninės detoksikacijos) patirties ar tiesiog nori pabūti su savimi.
Kretuonas – Aukštaitijos milžinas
Pradėkime nuo didžiausio ir bene įspūdingiausio. Kretuonas – tai ne šiaip ežeras, tai visa ekosistema. Nors dalis jo krantų ribojasi su pelkėtomis vietovėmis, būtent tai jį daro išskirtinį. Tai paukščių rojus. Ornitologai ir gamtos fotografai čia praleidžia valandų valandas, stebėdami retas sparnuočių rūšis. Kretuonas yra didžiausias ežeras Švenčionių rajone ir vienas didžiausių visoje Lietuvoje.
Viena įdomiausių šio ežero detalių – Didžioji sala. Tai ne tik sausumos lopinėlis vandenyje, bet ir istorijos lobynas. Archeologai čia rado senovinių gyvenviečių pėdsakų, liudijančių, kad žmonės šią vietą vertino jau prieš tūkstančius metų. Plaukiant valtimi per Kretuoną, apima keistas jausmas – ežeras platus, erdvus, tačiau kartu ir labai seklus. Tai sukuria saugumo jausmą, tačiau reikalauja atidumo, ypač jei plaukiate su motorine valtimi (būtina pasitikrinti galiojančius draudimus, nes tai – ornitologinis draustinis).
Ką veikti prie Kretuono?
- Paukščių stebėjimas: Pasiimkite žiūronus. Čia pamatysite tokių paukščių, kurių nerasite miesto parkuose.
- Žvejyba: Ežeras garsėja lydekomis ir ešeriais, tačiau žvejams reikia kantrybės ir žinių apie ežero dugno reljefą.
- Istorijos paieškos: Pasidomėkite Kretuono apylinkėse esančiais pilkapynais. Tai suteikia poilsiui mistinį atspalvį.
Bėlys – skaidrumo etalonas
Jeigu Kretuonas yra laukinis ir didingas, tai Bėlys – jaukus ir svetingas. Tai vienas populiariausių ežerų tarp vietinių gyventojų, ir ne be reikalo. Vanduo čia pasižymi ypatingu skaidrumu. Vasaros viduryje, kai kiti ežerai pradeda „žydėti”, Bėlys dažnai išlieka gaivus ir švarus. Ežeras yra pailgas, apsuptas gražių pušynų, kurie suteikia orui tą nepakartojamą sakų aromatą.
Netoliese telkšo ir jo „mažasis brolis” – Bėliukas. Šie ežerai Švenčionių rajone yra puikus pavyzdys, kaip galima suderinti poilsį su gamtos apsauga. Čia įrengtos poilsiavietės yra tvarkingos, o lankytojai, atrodo, labiau gerbia aplinką nei populiariuose kurortuose. Bėlys puikiai tinka šeimoms su vaikais – krantai vietomis gana lėkšti, smėlėti, todėl maudynės čia yra tikras malonumas.
Peršokšnai – miškų paslaptis
Norintiems visiško atsiskyrimo, rekomenduoju ieškoti kelio link Peršokšnų ežero. Jis pasislėpęs giliai Labanoro girioje, ir privažiavimas prie jo ne visada yra „asfaltuotas greitkelis”. Tačiau būtent tai ir saugo šį perliuką nuo masinio turizmo. Peršokšnai – tai ilgas, vingiuotas ežeras su daugybe įlankų ir pusiasalių. Jo forma primena upę, o miškingi krantai sukuria jausmą, kad esate kažkur Skandinavijoje ar Kanadoje.
Šis ežeras yra ypač mėgstamas baidarininkų ir stovyklautojų, kurie keliauja su palapinėmis. Čia nėra prabangių viešbučių ar SPA centrų. Čia SPA – tai rytinis maudymasis rūke skendinčiame ežere ir vakarienė, virta ant laužo. Ežerai Švenčionių rajone, o ypač Peršokšnai, yra ta vieta, kurioje galima pasitikrinti savo ryšį su gamta. Ar mokate užkurti laužą be degiojo skysčio? Ar mokate tylėti taip, kad neišbaidytumėte prie kranto geriančios stirnos?
Žeimenys – upių motina
Negalima kalbėti apie Švenčionių vandenis nepaminėjus Žeimenio ežero. Nors geografiškai jis driekiasi per kelis rajonus, jo reikšmė Švenčionių kraštui milžiniška. Tai ilgas, siauras ežeras, iš kurio išteka viena gražiausių Lietuvos upių – Žeimena. Tai pagrindinė vandens turizmo arterija.
Žeimenys yra tarsi gyvas organizmas. Vasarą čia verda gyvenimas – baidarės, valtys, irklentės. Tačiau nepaisant aktyvumo, ežeras išlaiko savo orumą. Jo pakrantėse gausu stovyklaviečių, kurios priima vandens turistus. Jei planuojate žygį baidarėmis, startas nuo Žeimenio ežero yra klasika. Plaukdami matysite, kaip ežeras pamažu siaurėja ir virsta sraunia upe, nešdama jus per miškus link Neries.
Sarių ežeras – patogumo ieškantiems
Ne visi nori brautis per miško brūzgynus ar miegoti palapinėse. Tiems, kurie ieško patogesnio priėjimo, bet nenori atsisakyti gamtos grožio, Sarių ežeras yra puikus pasirinkimas. Įsikūręs netoli pagrindinio kelio, jis lengvai pasiekiamas automobiliu. Čia išvystyta geresnė infrastruktūra, yra vietų, kur galima patogiai privažiuoti, išsikepti šašlyką ir praleisti popietę.
Sariai taip pat populiarūs tarp žvejų. Čia dažnai rengiamos vietinės žūklės varžybos, o žiemą ant ledo galima pamatyti daugybę poledinės žūklės entuziastų. Tai socialus ežeras – čia atvažiuoja žmonės pabendrauti, susitikti, praleisti laiką bendruomenėje.
Mistinis Sirvėto regioninis parkas
Šiek tiek į šiaurės rytus nuo Švenčionių miesto plyti Sirvėto regioninis parkas. Čia esantys ežerai – Sirvėtas, Bėlis (kitas, nei minėtas anksčiau) ir kiti mažesni vandens telkiniai – yra apipinti legendomis. Šiame krašte itin stipriai jaučiama senoji baltų kultūra. Netoli ežerų rasite mitologinius takus, aukurų liekanas, senąsias dvarvietes.
Keliaujant aplink Sirvėtą, rekomenduoju aplankyti Kačėniškės piliakalnį. Nuo jo atsiveria kvapą gniaužianti panorama į ežerą. Tai viena tų vietų, kur supranti, kodėl mūsų protėviai rinkosi gyventi būtent čia. Vanduo ir kalvos teikė ne tik maistą ir apsaugą, bet ir dvasinę ramybę.
Patarimai keliaujantiems: kaip nesugadinti įspūdžio?
Nors ežerai Švenčionių rajone yra atviri visiems, yra keletas nerašytų (ir rašytų) taisyklių, kurių laikymasis garantuos gerą laiką jums ir kitiems.
- Šiukšlės: Tai skamba banaliai, bet „ką atsivežei – tą išsivežk” taisyklė čia auksinė. Miškuose nėra šiukšlių vežėjų, kurie kasdien ištuštintų konteinerius. Palikta šiukšlė gali gulėti dešimtmečius arba sužaloti gyvūnus.
- Privati valda: Nors pakrantės priklauso visiems, privažiavimai dažnai kerta privačias valdas. Būkite mandagūs. Jei matote užkardą ar ženklą, nerizikuokite važiuoti per pievą. Geriau palikti automobilį toliau ir paėjėti pėsčiomis – sveikata ir ramybė garantuota.
- Laužavietės: Vasaromis miškai būna sausi. Kurkite laužus TIK tam skirtose, įrengtose vietose. Labanoro giria yra per didelė vertybė, kad rizikuotume ją paversti pelenais dėl vienos dešrelės.
- Repelentai: Nepamirškite, kad esate gamtoje. Uodai ir erkės yra natūrali ekosistemos dalis. Pasirūpinkite apsauga, kad zyzimas negadintų romantiško vakaro.
Žvejyba: daugiau nei tik hobis
Švenčionių krašto ežerai yra tikras iššūkis ir džiaugsmas žvejams. Čia dominuoja ešeriai, lydekos, kuojos, karšiai. Gilieji ežerai, tokie kaip Peršokšnai, slepia ir seliavas, kurios mėgsta šaltą, gilų vandenį. Tačiau svarbu atsiminti, kad daugelis šių ežerų yra išnuomoti žūklės klubams arba priklauso parkams, todėl būtina įsigyti žvejo bilietą ir pasidomėti specifinėmis to ežero taisyklėmis (pvz., ribojamas variklių galingumas arba draudžiama žvejyba gyva žuvele tam tikru metu).
Vietiniai žvejai sako: „Švenčionių ežerai nelepina tinginių”. Čia reikia pažinti vandenį, stebėti orą, suprasti vėją. Bet galbūt todėl laimikis čia yra vertingesnis – jis užtarnautas.
Sezoniškumas: kada geriausia vykti?
Daugelis mano, kad prie ežerų verta važiuoti tik liepą ir rugpjūtį. Tai klaida. Ežerai Švenčionių rajone turi savo žavesio visais metų laikais.
- Pavasaris: Kai ledas tik nutirpsta, ežerai būna patys skaidriausi. Tai paukščių sugrįžimo metas. Kretuonas pavasarį tiesiog verda nuo gyvybės.
- Ruduo: Auksinis ruduo Labanoro girioje – tai vaizdas, vertas atviruko. Rūkai virš vandens, spalvoti lapai ir grybų pilni miškai. Tai geriausias laikas fotografams ir ramybės ieškotojams.
- Žiema: Poledinė žūklė ant užšalusių ežerų yra gyvenimo būdas šiame krašte. O pasivaikščiojimas užšalusio ežero viduriu, kai aplinkui tyla ir sniegas, suteikia neapsakomą laisvės pojūtį.
Kulinarinis paveldas ir nakvynė
Keliaujant po Švenčionių rajoną, verta pasidairyti ir vietinių skonių. Nors čia nėra „Michelin” restoranų, kaimo turizmo sodybose galite paragauti tikros žuvienės, virtos ant laužo, arba krosnyje keptų bandelių. Šio krašto kulinarinis paveldas yra persipynęs su gamtos gėrybėmis – grybais, uogomis, žuvimi.
Nakvynės pasirinkimas platus – nuo paprastų stovyklaviečių su lauko tualetu iki modernių kaimo turizmo sodybų su pirtimis ir kubilais. Visgi, pati didžiausia prabanga čia – privatumas. Daugelis sodybų yra išsidėsčiusios atokiau viena nuo kitos, todėl kaimynų triukšmas jūsų netrikdys.
Apibendrinimas: atraskite savo ežerą
Ežerai Švenčionių rajone nėra tik vandens telkiniai žemėlapyje. Tai vietos, kurios gydo. Jos gydo nuo skubėjimo, nuo streso, nuo nuolatinio prisijungimo prie interneto. Tai kraštas, kuris nereikalauja iš jūsų nieko, tik pagarbos. Nesvarbu, ar pasirinksite didingąjį Kretuoną, paslaptinguosius Peršokšnus ar jaukųjį Bėlį – kiekvienas ras savo kampelį.
Tad kitą kartą, kai planuosite savaitgalio išvyką, pasukite vairą į Rytus. Ten, kur baigiasi asfaltas ir prasideda miško keliukai, jūsų laukia tikra, nepagražinta ir stulbinančiai graži Lietuva. Švenčionių ežerai laukia tų, kurie moka klausytis tylos.