Kiekvieną rudenį ir žiemą Lietuvos gyventojus, šildančius būstus kietuoju kuru, aplanko tas pats nerimas – kuro kainos. Skelbimų portalai mirga nuo pasiūlymų, kuriuose privatūs prekeiviai siūlo atvežti malkas „jau rytoj“, tačiau kainos dažnai priverčia griebtis už galvos. Būtent tada daugelis prisimena alternatyvą, kuri neretai būna pigesnė ir patikimesnė – kreiptis ten, kur medis auga. Frazė girininkija parduoda malkas tampa viena dažniausiai vedamų į paieškos sistemas, tačiau ne visi žino, kaip šis procesas veikia iš tikrųjų, kaip pasikeitė tvarka po miškų reformos ir kokie „saugikliai“ padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nervų.
Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kodėl verta pirkti medieną tiesiai iš valstybinių miškų, kokie yra šio proceso niuansai, kaip neapsigauti su matavimo vienetais ir kodėl pirkimas iš girininkijos yra saugiausias būdas gauti tai, už ką mokate.
Kodėl verta rinktis valstybinį mišką, o ne privatų perpardavėją?
Pirmasis klausimas, kurį užduoda sau kiekvienas pirkėjas: ar tikrai verta vargti su biurokratija, kai privatininkas atveža malkas tiesiai į kiemą? Atsakymas slypi trijuose esminiuose aspektuose: kaina, matavimo tikslumas ir skaidrumas.
Kainos stabilumas ir kontrolė
Privatūs malkų pardavėjai kainas nustato reaguodami į rinkos pokyčius akimirksniu. Jei elektra ar dujos brangsta, malkų kaina skelbimuose šokteli tą pačią dieną. Tuo tarpu Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir jai priklausantys regioniniai padaliniai bei girininkijos kainodarą formuoja kitaip. Nors kainos peržiūrimos periodiškai, jos nėra tokios spekuliacinės. Dažnu atveju, pirkdami rąstelius (nekapotas malkas) tiesiai iš miško sandėlio, galite sutaupyti nuo 20 iki 40 procentų sumos, kurią sumokėtumėte perpardavėjui už jau atvežtą produkciją.
Matavimo vienetų pinklės: kietmetris prieš erdvmetrį
Tai yra sritis, kurioje pirkėjai apgaunami dažniausiai. Kai girininkija parduoda malkas, jos dažniausiai matuojamos kietmetriais (ktm) – tai yra grynas medienos tūris be oro tarpų. Tai pats tiksliausias ir pirkėjui naudingiausias matavimo būdas.
Tuo tarpu privačiame sektoriuje dominuoja erdvmetriai (erdm) arba dar blogiau – „pabiri kubai“ (sumestos malkos). Skirtumas yra milžiniškas. Vienas kietmetris gali prilygti maždaug 1,4–1,6 erdvmetrio (priklausomai nuo rąstų ilgio ir sudėjimo tvarkingumo). Pirkdami iš girininkijos, jūs gaunate oficialius dokumentus, kuriuose nurodytas tikslus tūris, nustatytas pagal griežtus standartus. Čia nėra vietos interpretacijoms „iš akies“, kurios dažnai pasitaiko perkant „iš sunkvežimio“ be sąskaitos faktūros.
Kaip pasikeitė pirkimo tvarka: nebe „pas girininką į kiemą“
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių vis dar pamena laikus, kai malkų pirkimas vykdavo tiesiogiai susitarus su girininku jo kabinete, kartais net mokant grynaisiais. Svarbu suprasti, kad po Valstybinių miškų urėdijos reformos situacija pasikeitė iš esmės. Dabar sistema tapo centralizuota ir skaidresnė.
Nors paieška girininkija parduoda malkas vis dar veda teisinga linkme, pats pirkimo procesas dažniausiai vyksta per regioninį padalinį arba girininkui išrašant sąskaitą, kurią privaloma apmokėti bankiniu pavedimu. Grynųjų pinigų operacijos miške praktiškai eliminuotos siekiant išvengti korupcijos. Tai reiškia, kad pirkėjas gauna oficialią sąskaitą faktūrą, o pinigai keliauja tiesiai į valstybės biudžetą.
Žingsnis po žingsnio: kaip įsigyti malkų šiandien?
- Susiraskite artimiausią padalinį. VMU svetainėje pateikiami visų regioninių padalinių ir girininkijų kontaktai. Jums nereikia važiuoti į kitą Lietuvos galą – malkos yra vietinė prekė, kurios transportavimas toli neapsimoka.
- Paskambinkite girininkui. Nors internete yra daug informacijos, situacija miške keičiasi kasdien. Girininkas geriausiai žinos, kuriame miško kvartale šiuo metu vyksta kirtimai, kokia mediena sandėliuojama ir ar yra privažiavimas.
- Išsirinkite medienos rūšį ir kokybę. Girininkijos dažniausiai parduoda dviejų tipų kurą: malkinę medieną (rąstais) ir kirtimo atliekas (jei leidžiama rinkti pačiam).
- Apmokėjimas ir leidimas. Gavę sąskaitą ir ją apmokėję, gaunate važtaraštį. Tai yra jūsų nuosavybės dokumentas. Be jo išvažiuoti iš miško su pilna priekaba yra griežtai draudžiama – tai laikoma vagyste.
Medienos rūšys: ką rinktis ir už ką mokėti?
Kai girininkija parduoda malkas, kainoraštyje matysite skirtingas kaitrumo grupes. Ne visa mediena dega vienodai, ir ne visa tinka kiekvienam katilui. Supratimas apie medienos rūšis padės sutaupyti, nes kartais brangiausia mediena nėra būtina jūsų šildymo sistemai.
I kaitrumo grupė: ąžuolas, uosis, beržas
Tai – elitas. Ąžuolas ir uosis pasižymi didžiausiu tankiu ir kaloringumu. Jos dega ilgai, palieka daug žarijų. Tačiau yra niuansas: ąžuolui reikia itin aukštos temperatūros degimui, kitaip jis gali „smilkti“. Beržas – lietuvių mėgstamiausia klasika. Jis dega tolygiai, kaitriai, tačiau beržo tošis turi daug dervų, kurios gali užteršti kaminą, jei malkos nėra idealiai sausos.
II kaitrumo grupė: juodalksnis, pušis
Juodalksnis dažnai vadinamas „karališkomis malkomis“, nes džiūsta greičiau nei kitos rūšys ir degdamas beveik neišskiria dervų. Tai idealus pasirinkimas norint prasivalyti kaminą ar kūrenant židinius. Pušis, kaip ir kiti spygliuočiai, dega karštai, bet greitai, ir dėl sakų kiekio gali „šaudyti“. Tai nėra geriausias pasirinkimas atviriems židiniams, bet puikiai tinka uždariems kieto kuro katilams.
III kaitrumo grupė: eglė, drebulė, tuopa
Tai pigiausia mediena. Drebulė turi unikalią savybę – ji padeda išvalyti suodžius iš kamino, tačiau pati savaime daug šilumos neduoda. Eglė tinka įkūrimui, tačiau dega labai greitai. Taupantiems žmonėms patariama maišyti skirtingų grupių malkas: pavyzdžiui, įkurti egle, o pagrindinį kaitinimą atlikti beržu ar uosiu.
Didysis iššūkis – transportavimas ir logistika
Čia slypi pagrindinė priežastis, kodėl dalis žmonių vis dar renkasi perpardavėjus. Kai matote skelbimą, kad girininkija parduoda malkas, turėkite omenyje – dažniausiai tai reiškia malkas miško sandėlyje (prie kelio). Girininkijos neteikia malkų atvežimo į namus paslaugos (arba tai daro labai retai ir tik specifiniais atvejais).
Tai reiškia, kad logistika gula ant pirkėjo pečių. Turite kelis variantus:
- Savo transportas. Jei turite priekabą ar sunkvežimį, tai pigiausias būdas. Tačiau įvertinkite miško kelių būklę. Pavasarį ir vėlyvą rudenį miško keliukai gali būti sunkiai pravažiuojami paprastu automobiliu.
- Samdomas vežėjas. Dažnai vietiniai vežėjai bendradarbiauja su girininkijomis ar tiesiog žino privažiavimus. Svarbu iš anksto susiskaičiuoti, ar malkų kaina + atvežimo kaštai vis dar bus mažesni nei perkant iš „turgaus“. Dažniausiai – taip, vis dar apsimoka, ypač perkant didesnį kiekį (pvz., pilną miškavežį – apie 30 erdvmetrių).
Savitaka: galimybė sutaupyti ar sveikatos gadinimas?
Vienas iš populiarių būdų įsigyti kuro dar pigiau – vadinamoji savitaka. Tai procesas, kai girininkas išskiria plotą (dažniausiai po kirtimų likusias atliekas arba menkaverčius medžius), ir pirkėjas pats susipjauna bei išsiveža medieną.
Savitakos privalumai akivaizdūs – kaina yra simbolinė, lyginant su paruoštais rąstais. Tačiau čia galioja griežtos taisyklės:
- Saugumas. Privalote turėti tvarkingą pjūklą, apsaugos priemones (šalmą, batus, kelnes). Girininkas turi teisę neleisti dirbti, jei nesilaikote saugumo reikalavimų.
- Terminai. Jums bus nurodytas laikas, per kurį privalote sutvarkyti plotą. Negalite „krapštytis“ pusę metų.
- Fizinis krūvis. Tai sunkus darbas. Reikia įvertinti savo jėgas. Neretai pasitaiko, kad žmonės, susigundę maža kaina, pervertina savo sveikatą.
Sezoniškumas: kada geriausia pirkti?
Strateginis planavimas yra raktas į sausas ir pigesnes malkas. Didžiausia klaida – ieškoti, kur girininkija parduoda malkas, spalio ar lapkričio mėnesį. Tuo metu paklausa yra milžiniška, susidaro eilės, o miško keliai dažnai tampa nepravažiuojami dėl lietaus.
Geriausias laikas pirkti malkas – pavasaris (kovo–gegužės mėnesiai). Kodėl?
- Džiovinimo laikas. Nusipirkę „žalias“ malkas pavasarį, per vasarą jas išdžiovinsite ir žiemą jau galėsite kūrenti (ypač jei tai lapuočiai). Ąžuolui gali prireikti ir dvejų metų.
- Pasirinkimas. Po žiemos kirtimų miško sandėliuose dažnai būna didelis medienos pasirinkimas.
- Privažiavimas. Įšalas arba pradžiūvusi žemė leidžia lengviau išvežti medieną.
Drėgmė – nematomas pinigų rijikas
Nusipirkti malkas iš girininkijos yra tik pusė darbo. Kita pusė – jas tinkamai paruošti. Šviežiai nukirsta mediena turi apie 50% drėgmės. Kūrenti tokias malkas yra tas pats, kas mesti pinigus į balą. Didelė dalis energijos sunaudojama ne vandeniui šildyti, o vandeniui malkose išgarinti.
Be to, drėgnos malkos kemša kaminą dervomis, o tai didina gaisro riziką. Pirkdami rąstus iš urėdijos, jūs garantuotai gausite „žalią“ medieną (nebent ji gulėjo sandėlyje metus, kas pasitaiko retai). Todėl pirkimas iš girininkijos reikalauja „ūkiško“ požiūrio – turite turėti vietos malkoms sandėliuoti ir vėdinti. Jei neturite sąlygų džiovinimui, tuomet pirkimas tiesiai iš miško gali tapti galvos skausmu artėjant žiemai.
Mitai apie pirkimą iš urėdijų
Visuomenėje sklando įvairių mitų, kurie atbaido žmones nuo tiesioginio pirkimo. Paneikime keletą iš jų.
Mitas: „Girininkijos parduoda tik dideliais kiekiais.“
Netiesa. Nors urėdijoms patogiau parduoti didesnius kiekius, fiziniai asmenys gali nusipirkti ir 5 ar 10 kietmetrių – tiek, kiek reikia vidutiniam namui sezonui. Svarbu tik susitarti su girininku dėl konkrečios vietos.
Mitas: „Geriausios malkos iškeliauja į užsienį arba stambiems perdirbėjams.“
Iš dalies tai tiesa kalbant apie aukščiausios rūšies statybinę medieną ar fanerą. Tačiau malkinė mediena (D kategorija) yra vietinės rinkos produktas. Jos eksportuoti tiesiog neapsimoka dėl transportavimo kaštų, todėl visa malkinė mediena lieka Lietuvoje ir yra prieinama gyventojams.
Mitas: „Procedūros užtrunka amžinybę.“
Dabartinė dokumentų išrašymo sistema yra kompiuterizuota. Jei susitariate su girininku ir atliekate pavedimą internetu, važtaraštį galite gauti tą pačią arba kitą dieną. Tai tikrai nėra savaičių laukimas.
Ekologinis aspektas ir ateities perspektyvos
Pirkdami malkas legaliai iš valstybinio miško, jūs prisidedate prie tvaraus miškų ūkio. VMU miškai sertifikuoti tarptautiniais FSC sertifikatais, kas reiškia, jog kirtimai vykdomi atsakingai, paliekant biologinei įvairovei skirtus medžius, atsodinant iškirstus plotus. Pirkdami „šešėlyje“, jūs neretai remiate nelegalius kirtimus ar vagystes, kurios žaloja gamtą.
Be to, ateityje prognozuojama, kad biokuro paklausa tik augs, todėl mokėjimas ir žinojimas, kaip tiesiogiai įsigyti kuro iš pirminio šaltinio, taps vis vertingesniu įgūdžiu. Tie, kurie užmezga gerus santykius su vietine girininkija, žino kelius ir supranta tvarką, visada turės pranašumą prieš tuos, kurie paskutinę minutę ieško skelbimų laikraštyje.
Apibendrinimas: ar verta?
Jei ieškote patogumo ir norite, kad sausos, suskaldytos malkos būtų tvarkingai sukrautos jūsų malkinėje be jokio jūsų įsikišimo – girininkija ne jums. Jums reikia brangesnių, bet pilną servisą teikiančių privačių įmonių paslaugų.
Tačiau, jei jūsų tikslas yra geriausia kaina, skaidrumas, tikslus kiekis ir nebijote šiek tiek organizacinio darbo (susirasti transportą, susipjauti rąstus) – tuomet paieška girininkija parduoda malkas yra teisingiausias žingsnis. Tai būdas ne tik sutaupyti, bet ir būti tikriems, kad įsigijote lietuvišką, legalų ir kokybišką produktą.
Rekomendacija paprasta: nelaukite pirmųjų šalnų. Aplankykite Valstybinių miškų urėdijos svetainę jau dabar, susiraskite savo regiono kontaktus ir pasiruoškite kitam šildymo sezonui protingai.