Jei egzistuoja vienas ekonominis rodiklis, kuris veikia kaip pasaulio ekonomikos termometras, tai neabejotinai yra naftos kainų grafikas. Kiekvieną dieną milijonai akių – nuo Volstryto prekiautojų iki logistikos vadybininkų Vilniuje – stebi raudonas ir žalias linijas, kurios juda kompiuterių ekranuose. Tačiau šis grafikas yra kur kas daugiau nei tik abstrakti kreivė. Tai geopolitinės įtampos, gamtos stichijų, technologinių lūžių ir žmonių psichologijos atspindys realiuoju laiku.
Daugelis iš mūsų naftos kainų svyravimus prisimena tik tada, kai sustojame degalinėje ir pamatome pasikeitusius skaičius švieslentėje. Tačiau suprasti, kaip veikia šis mechanizmas, reiškia suprasti globalius procesus, kurie tiesiogiai veikia mūsų pinigines, infliacijos rodiklius ir net valstybių biudžetus. Šiame straipsnyje panirsime giliau nei įprastos naujienų antraštės. Išsiaiškinsime, kodėl „Brent“ ir WTI nėra tas pats, kaip vienas politinis sprendimas kitame pasaulio gale gali supurtyti rinką ir kodėl degalų kaina ne visada krenta taip greitai, kaip pinga žaliava biržoje.
Dvi milžinės: Brent prieš WTI
Pirmasis dalykas, kurį pastebi pradedantysis investuotojas ar smalsus vairuotojas, atsidaręs žaliavų rinkos apžvalgą – nafta nėra vienalytė prekė. Grafikuose dažniausiai dominuoja du pagrindiniai pavadinimai: Brent ir WTI (West Texas Intermediate). Nors abi jos yra „juodasis auksas“, jų savybės ir įtaka rinkoms skiriasi.
Brent – Europos ir pasaulio standartas
Lietuviams ir daugumai europiečių svarbiausia yra „Brent“ nafta. Ji išgaunama Šiaurės jūroje ir sudaro pagrindą nustatant kainas maždaug dviem trečdaliams pasaulio naftos prekybos. Kodėl ji tokia svarbi mums? Nes Europos naftos perdirbimo gamyklos, įskaitant ir tas, kurios tiekia degalus į Baltijos šalis, savo produkcijos savikainą skaičiuoja būtent pagal „Brent“ kainą. Tai yra „lengvoji“ nafta, kurią palyginti nesunku perdirbti į benziną ir dyzeliną, todėl ji yra itin paklausi.
WTI – Amerikos pulsas
Kitoje Atlanto pusėje karaliauja WTI. Tai JAV, daugiausia Teksase, išgaunama nafta. Istoriškai WTI dažnai būdavo pigesnė už „Brent“ dėl logistinių priežasčių – ją sunkiau transportuoti iš JAV vidurio į pasaulines rinkas. Tačiau skalūnų revoliucija JAV pakeitė žaidimo taisykles, ir dabar WTI kaina yra atidžiai stebima kaip JAV ekonomikos sveikatos indikatorius.
Kodėl tai svarbu stebint grafiką? Kartais galite pamatyti situaciją, kai WTI kaina krenta, o „Brent“ kyla (arba atvirkščiai). Tai vadinama „spread“ (kainų skirtumu). Jei planuojate investuoti arba tiesiog bandote nuspėti degalų kainas Lietuvoje, visada žiūrėkite į „Brent“ kreivę, o ne į amerikietišką WTI.
Kas iš tikrųjų judina kreivę? Fundamentali analizė
Naftos kainų grafikas niekada nejuda be priežasties. Kiekvienas staigus šuolis aukštyn arba kritimas žemyn turi savo paaiškinimą. Finansų analitikai tai skirsto į kelias pagrindines kategorijas, kurios veikia kaip nematomos jėgos, stumiančios kainą.
1. OPEC+ ir pasiūlos valdymas
Naftos rinka nėra laisva rinka klasikine to žodžio prasme. Ji turi galingą reguliatorių – OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizaciją) ir jos sąjungininkus (OPEC+ formatas, kuriam priklauso ir Rusija). Šios šalys kontroliuoja didžiulę dalį pasaulinės gavybos. Kai matote grafike staigų kainos kilimą po susitikimo Vienoje, tai reiškia, kad kartelis nusprendė „užsukti kranelius“ – sumažinti gavybą, kad dirbtinai sukeltų kainas.
2. Geopolitinis nerimas
Nafta nekenčia neapibrėžtumo. Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, neramumai Venesueloje ar sankcijos didelėms eksportuojančioms šalims veikia kaip žiežirba. Prekiautojai biržoje į kainą įskaičiuoja vadinamąją „rizikos premiją“. Net jei fizinis naftos tiekimas dar nesutriko, pati baimė, kad tai gali įvykti, verčia grafiką šauti į viršų. Pavyzdžiui, bet kokia įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį plukdoma didelė dalis pasaulio naftos, akimirksniu atsispindi kainų šuoliu.
3. Valiutų karai: Euras prieš Dolerį
Tai aspektas, kurį dažnai pamiršta eiliniai vartotojai. Nafta pasaulinėje rinkoje prekiaujama JAV doleriais. Tačiau Lietuvoje mes naudojame eurus. Čia atsiranda valiutos kurso rizika. Įsivaizduokite situaciją: naftos kaina biržoje (doleriais) nesikeičia, tačiau euras dolerio atžvilgiu smarkiai susilpnėja. Mums, mokantiems eurais, nafta tampa brangesnė, nors pats grafikas rodo stabilumą. Todėl analizuojant „naftos kainų grafiką“ iš lietuviškos perspektyvos, visada reikia akies krašteliu stebėti ir EUR/USD kursą.
Grafiko anatomija: Kaip skaityti signalus?
Profesionalams grafikas yra tarsi atversta knyga. Jie nežiūri tik į dabartinę kainą – jie ieško tendencijų. Štai keletas techninių aspektų, kurie padeda suprasti rinkos nuotaikas:
- Palaikymo ir pasipriešinimo lygiai (Support & Resistance). Tai psichologinės kainų ribos. Pavyzdžiui, jei naftos kaina ilgą laiką negali pakilti aukščiau 90 USD už barelį, ši riba tampa „pasipriešinimu“. Jei ji galiausiai pramušama, tai stiprus signalas, kad kaina gali kilti dar aukščiau. Atvirkščiai, jei kaina niekaip nekrenta žemiau 70 USD, tai yra „palaikymas“.
- Apimtys (Volume). Grafiko apačioje dažnai matomi stulpeliai rodo prekybos apimtis. Jei kaina kyla, bet prekybos apimtys mažos, tai gali reikšti, kad kilimas nėra tvarus ir greitai pasisuks atgal. Tikrasis rinkos judėjimas visada patvirtinamas dideliais pinigų srautais.
- Nepastovumas (Volatility). Kartais grafikas atrodo kaip rami jūra, o kartais – kaip kardiograma ištikus infarktui. Didelis nepastovumas dažniausiai atsiranda prieš svarbius ekonominius pranešimus arba krizių metu. Investuotojams tai pavojingas metas, tačiau spekuliantams – aukso amžius, nes dideli svyravimai leidžia greitai uždirbti (arba prarasti).
Nuo biržos iki degalinės: Kodėl kaina nekrenta iškart?
Tai pats dažniausias klausimas, kurį užduoda vairuotojai: „Kodėl, kai naftos kainų grafikas sminga žemyn, degalinėje kainos pasikeičia tik po dviejų savaičių, o kai nafta brangsta – degalinėje kainos kyla jau kitą rytą?“
Šis fenomenas ekonomikoje žinomas kaip „raketos ir plunksnos“ efektas (angl. Rockets and Feathers). Kainos kyla kaip raketa, o leidžiasi kaip plunksna. Tačiau tam yra ir objektyvių, ir komercinių priežasčių.
- Atsargų inecija. Degalinės ir didmenininkai perka degalus iš anksto. Kuras, kurį šiandien pilatės į baką, greičiausiai buvo pagamintas iš naftos, kuri pirkta prieš mėnesį, kai kaina buvo kitokia. Verslas nenori parduoti brangiai pirktų atsargų pigiau, todėl laukia, kol išparduos senus likučius.
- Mokesčių našta. Lietuvoje (kaip ir visoje ES) didžiulę galutinės kuro kainos dalį sudaro akcizai ir PVM. Tai yra fiksuota dalis. Net jei nafta biržoje taptų nemokama, degalai degalinėje vis tiek kainuotų, nes mokesčiai, logistika, perdirbimas ir degalinių išlaikymas niekur nedingsta. Žaliavinė nafta sudaro tik dalį galutinės kainos, todėl 50% kritimas biržoje niekada nereikš 50% pigesnio benzino.
- Konkurencijos stoka. Mažesnėse rinkose, kur žaidėjų nėra daug, kainų mažinimas vyksta lėčiau, nes niekas nenori pirmas mažinti savo maržos, jei konkurentai to nedaro.
Istorinės pamokos: Kai grafikas sulaužė logiką
Norint suprasti naftos rinkos rizikas, verta prisiminti 2020 metų balandžio mėnesį. Tai buvo istorinis momentas, kai WTI naftos kainų grafikas parodė tai, kas atrodė neįmanoma – neigiamą kainą.
Dėl COVID-19 pandemijos pasaulis sustojo. Lėktuvai nebeskraidė, gamyklos užsidarė, automobiliai stovėjo kiemuose. Paklausa krito į bedugnę, tačiau naftos siurbliai vis dar veikė. Pasaulyje tiesiog fiziškai pritrūko talpyklų naftai saugoti. Prekiautojai, turėję ateities sandorius (Futures) gauti naftą gegužės mėnesį, buvo pasiryžę primokėti pirkėjams, kad tik šie pasiimtų tą naftą, nes jos nebuvo kur dėti. Kaina trumpam buvo nukritusi iki minus 37 dolerių už barelį. Tai puikus pavyzdys, kaip grafikas gali atspindėti ne tik finansinę vertę, bet ir fizinės infrastruktūros krizę.
Ar įmanoma prognozuoti ateitį?
Žiūrint į naftos kainų grafiką šiandien, visi bando atspėti, kur jis judės rytoj ar po dešimties metų. Čia susiduria dvi stovyklos.
Vieni teigia, kad naftos era baigiasi. Žalioji energetika, elektromobiliai ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai (ESG) ilgainiui sumažins naftos paklausą, ir grafikas neišvengiamai judės žemyn. Tai vadinama „Peak Oil Demand“ teorija.
Kiti, vadinamieji „super-ciklo“ šalininkai, teigia, kad dėl nepakankamų investicijų į naujus naftos telkinius (nes visi investuoja į atsinaujinančią energetiką), mes susidursime su pasiūlos trūkumu. Pasaulio populiacija auga, besivystančios šalys vartoja vis daugiau energijos, o perėjimas prie elektros nevyksta taip greitai, kaip planuota. Todėl jie prognozuoja, kad naftos kainų grafikas dar ne kartą šturmuos 100 dolerių viršūnę.
Kaip paprastas žmogus gali išnaudoti šias žinias?
Suprasti naftos kainų grafiką naudinga ne tik spekuliantams. Tai padeda planuoti asmeninius finansus ir verslo sprendimus.
- Verslui: Jei jūsų verslas priklausomas nuo transporto, ilgalaikių sutarčių sudarymas stebint kritusias kainas grafike gali sutaupyti tūkstančius. Matant kylančią tendenciją, galima numatyti kaštų augimą ir atitinkamai koreguoti savo paslaugų kainas.
- Vartotojams: Nors negalime tiesiogiai kontroliuoti kainų, supratimas apie sezoniškumą (kainos dažnai kyla vasaros atostogų metu) padeda planuoti kelionių biudžetus.
- Investavimas: Šiandien investuoti į naftą nebūtina perkant statines. Egzistuoja ETF fondai, naftos gavybos įmonių akcijos („Shell“, „Exxon“, „Total“ ar net vietinės energetikos įmonės) bei CFD kontraktai. Tačiau svarbu atsiminti – žaliavų rinka yra viena nepastoviausių ir rizikingiausių.
Apibendrinimas: Daugiau nei skaičiai
Naftos kainų grafikas – tai ne tik nuobodu statistika. Tai gyvas organizmas, reaguojantis į kiekvieną pasaulio virptelėjimą. Kiekvienas dolerio pokytis barelio kainoje persiduoda per visą grandinę: nuo plastiko gamintojo Kinijoje iki ūkininko traktoriaus Lietuvoje. Gebėjimas skaityti šį grafiką, suprasti skirtumą tarp „Brent“ ir WTI bei įvertinti valiutų įtaką, suteikia mums pranašumą. Mes nustojame būti pasyvūs stebėtojai ir tampame informuotais pasaulinės ekonomikos dalyviais. Tad kitą kartą, išgirdę apie kainų šuolį biržoje, jau žinosite – tai ne tik skaičiai, tai signalas ruoštis pokyčiams.