Kiekvienas, susidūręs su miško ruoša, statybomis ar tiesiog malkų pirkimu žiemai, anksčiau ar vėliau atsiremia į esminį klausimą: kaip teisingai apskaičiuoti medienos kiekį? Atrodytų, matematika paprasta, tačiau mediena nėra taisyklingos formos gaminys. Gamta nemėgsta tiesių linijų, todėl rąstai siaurėja, linksta, o žievė sukuria papildomą tūrio paklaidą. Būtent čia į pagalbą ateina medienos tūrio lentelė – pagrindinis miškininkų ir medienos prekeivių įrankis, kuris, jei naudojamas neteisingai, gali tapti finansinių nuostolių priežastimi.
Šiame straipsnyje mes ne tik pateiksime informaciją, kaip naudotis šiomis lentelėmis, bet ir giliai panagrinėsime matavimo niuansus, koeficientų svarbą bei dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios kainuoja pinigus tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.
Kodėl paprasta geometrinė formulė čia neveikia?
Mokykloje mus mokė, kad cilindro tūris apskaičiuojamas pagrindo plotą padauginus iš aukščio. Tačiau medis – ne cilindras. Tai nupjautinis kūgis, kuris dažnai yra netaisyklingas. Jei paimtume rąsto ilgį ir padaugintume iš vidurinio skersmens ploto, gautume apytikslį rezultatą, tačiau prekyboje „apytiksliai“ netinka. Skirtumas tarp realaus tūrio ir apskaičiuoto pagal supaprastintą formulę gali siekti nuo 5 iki 15 procentų. Dideliame miško masyve tai reiškia dešimtis, o kartais ir šimtus kubinių metrų „dingusios“ arba „atsiradusios“ medienos.
Būtent todėl Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje naudojami standartizuoti metodai ir specialios medienos tūrio lentelės, kurios sudarytos remiantis ilgalaikiais tyrimais ir empiriniais duomenimis. Jos įvertina medžio laibėjimą (kaip stipriai rąstas plonėja link viršūnės) priklausomai nuo medžio rūšies ir augimo sąlygų.
Apvaliosios medienos matavimas: vienetinis metodas
Tai tiksliausias būdas nustatyti rąstų tūrį, dažniausiai taikomas pjautiniams rąstams, faneriniai medienai ar stulpams. Kiekvienas rąstas matuojamas individualiai. Tačiau net ir turint rankose matavimo šakutę (sankaupą), galima padaryti klaidų.
Kaip teisingai naudotis tūrio lentele?
Norint rasti rąsto tūrį lentelėje, reikia žinoti du pagrindinius parametrus: rąsto ilgį ir skersmenį. Atrodo paprasta, bet velnias slypi detalėse:
- Skersmens matavimas: Matuojama plonesniajame rąsto gale (viršūnėje). Jei rąstas ovalus, būtina matuoti dviem kryptimis (statmenai viena kitai) ir išvesti vidurkį. Matuojama be žievės arba atimant žievės storį pagal nustatytus normatyvus.
- Ilgio matavimas: Ilgis matuojamas metrais, dažniausiai 10 cm tikslumu, apvalinant į mažąją pusę. Pavyzdžiui, jei rąstas yra 6,08 m ilgio, jis dažnai apskaitomas kaip 6,00 m, paliekant užlaidą nuopjovoms.
- Lentelės naudojimas: Turint šiuos duomenis, lentelėje ieškoma eilutės su atitinkamu skersmeniu ir stulpelio su ilgiu. Jų sankirtoje nurodytas tūris kubiniais metrais.
Svarbu paminėti, kad skirtingoms medžių rūšims (spygliuočiams ir lapuočiams) gali būti taikomos skirtingos lentelės dėl skirtingo kamieno formos (laibėjimo). Ąžuolas ir eglė, turintys vienodą ilgį ir viršūnės skersmenį, gali turėti skirtingą faktinį tūrį dėl kamieno storėjimo link drūtgalio.
Malkų ir plokščių medienos matavimas: erdmetris vs. kietmetris
Čia prasideda didžiausia painiava ir daugiausiai ginčų tarp pirkėjų ir pardavėjų. Kai perkate malkas, jos dažniausiai būna sukrautos į krūvas arba sumestos į priekabą. Matuoti kiekvieną malką atskirai būtų beprotybė, todėl taikomas grupinis matavimo metodas.
Kas yra erdmetris?
Erdmetris (erdm.) – tai erdvės, kurią užima mediena kartu su oro tarpais, tūris (1 m x 1 m x 1 m). Kai matote malkų rietuvę, matuojate jos ilgį, plotį ir aukštį. Gautas rezultatas yra erdmetriai.
Kas yra kietmetris?
Kietmetris (ktm.) – tai grynas medienos tūris be oro tarpų. Tai yra tas matmuo, už kurį realiai turėtumėte mokėti ir kuris nurodomas medienos tūrio lentelėse.
Kaip paversti erdmetrius į kietmetrius?
Tam naudojami glaudumo koeficientai. Tai skaičius nuo 0 iki 1, kuris parodo, kiek procentų tūrio užima mediena. Norint sužinoti kietmetrius, reikia erdmetrius padauginti iš koeficiento.
Pavyzdžiui, jei turite 10 erdmetrių tvarkingai sukrautų (ne sumestų!) beržinių malkų, kurių ilgis 3 metrų:
- Erdmetriai: 10
- Standartinis koeficientas (gali kisti): ~0,60
- Kietmetriai: 10 x 0,60 = 6 ktm.
Šis koeficientas nėra išgalvotas – jis priklauso nuo:
- Medienos ilgio: Kuo trumpesnės malkos, tuo glaudžiau jas galima sukrauti, tuo didesnis koeficientas.
- Rūšies: Kreivi lapuočiai užima daugiau oro nei tiesūs spygliuočiai.
- Skaldymo: Skaldytos malkos susideda kitaip nei apvalios kaladės.
- Krovimo būdo: Tvarkingai sukrauta rietuvė turi žymiai didesnį koeficientą nei bet kaip sumesta krūva (vadinamasis „piltinis“ būdas).
Žemiau pateikiama orientacinė koeficientų lentelė, kuria dažnai vadovaujamasi buityje ir smulkiojoje prekyboje (duomenys apytiksliai, tikslūs koeficientai nustatomi pagal Miškų įstatymo reglamentus):
| Medienos tipas | Ilgis | Koeficientas (apytikslis) |
|---|---|---|
| Apvalūs rąsteliai (spygliuočiai) | 3 m | 0,60 – 0,64 |
| Apvalūs rąsteliai (lapuočiai) | 3 m | 0,54 – 0,58 |
| Skaldytos malkos (tvarkingai sukrautos) | 33-50 cm | 0,65 – 0,70 |
| Malkos (sumestos / piltinės) | 33-50 cm | 0,40 – 0,45 |
Stačio miško tūrio nustatymas
Prieš kertant mišką, savininkui būtina žinoti, kiek medienos jis gali tikėtis. Tam naudojamos kitokio tipo medienos tūrio lentelės. Čia jau negalime pamatuoti kiekvieno rąsto viršūnės, nes medis dar auga.
Stačio miško tūris nustatomas matuojant medžių aukštį ir skersmenį 1,3 metro aukštyje nuo šaknies kaklelio (vadinamame krūtinės aukštyje). Miškininkai naudoja aukštomačius ir žerglus.
Modeliniai medžiai
Kadangi kiekvieno medžio aukščio išmatuoti neįmanoma dideliame plote, parenkami „modeliniai“ medžiai. Išmatuojamas visų medžių skersmuo, o aukštis – tik kelių būdingų medžių kiekvienai skersmens klasei. Pagal šiuos duomenis, naudojant specialias tūrio lenteles (taksuotojo žinynus), apskaičiuojamas viso sklypo tūris. Svarbu suprasti, kad šis metodas turi didesnę paklaidą nei nukirstos medienos matavimas – paprastai leidžiama paklaida siekia apie 10-15%.
Technologijos keičia popierines lenteles
Nors atspausdinta medienos tūrio lentelė vis dar guli daugelio miškovežių vairuotojų kabinose, technologijos sparčiai žengia į priekį. Šiuolaikinės miško kirtimo mašinos (medkirtės) turi integruotus kompiuterius, kurie matuoja rąstą kas kelis centimetrus pjovimo metu. Tai leidžia pasiekti neįtikėtiną tikslumą, kurio neįmanoma gauti naudojant paprastą lentelę ir matuojant tik viršūnę.
Taip pat populiarėja mobiliosios aplikacijos (pvz., „Timbeter“ ir kitos), kurios naudoja fotogrametriją. Nufotografavus rąstų rietuvę telefonu, dirbtinis intelektas atpažįsta rąstų galus, suskaičiuoja jų skersmenis ir, pritaikęs atitinkamą formulę bei glaudumo koeficientą, pateikia tūrį. Tai ypač naudinga greitai inventorizacijai ar ginčų sprendimui vietoje, nes nuotrauka tampa įrodymu.
Dažniausios manipuliacijos ir klaidos
Neturint po ranka medienos tūrio lentelės ar nežinant, kaip ja naudotis, lengva tapti nesąžiningų sandorių auka. Štai keletas aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
1. Žievės įtraukimas
Pagal Lietuvoje galiojančias apvaliosios medienos matavimo taisykles, parduodamos medienos tūris skaičiuojamas be žievės (nebent susitarta kitaip specifiniams gaminiams). Jei matuojama su žieve, būtina naudoti koeficientus žievei minusuoti. Pardavėjas, matuojantis rąstą su žieve ir netaikantis nuoskaitos, dirbtinai padidina tūrį 5-12%, priklausomai nuo medžio rūšies (pvz., juodalksnio žievė plona, o ąžuolo ar pušies drūtgalio – stora).
2. „Oro“ pardavimas malkose
Kaip minėta anksčiau, piltinis malkų kubas nėra lygus sukrautam kubui. Jei pardavėjas atveža 10 „kubų“ (erdmetrių) sumestų malkų ir teigia, kad tai tas pats kas 10 kietmetrių – jus bando apgauti beveik dvigubai. Visada klauskite: „Kokie čia kubai? Piltiniai, sukrauti (erdmetriai) ar kietmetriai?“
3. Matavimo vietos parinkimas
Matuojant rąstus vienetiniu būdu, svarbu rasti tikrąjį skersmenį. Jei rąsto pjūvis nėra apskritimas, o elipsė, matuojant tik plačiausią vietą tūris bus išpūstas. Sąžiningas matuotojas visada matuos dviem kryptimis arba naudos specialią matavimo juostą, kuri matuoja perimetrą ir automatiškai konvertuoja į skersmenį (nors šis metodas irgi turi savų niuansų).
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje medienos matavimą reglamentuoja Aplinkos ministro patvirtintos „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės“. Jose aiškiai nurodyta, kokios lentelės turi būti naudojamos, kokie glaudumo koeficientai taikomi ir kokios yra leistinos paklaidos.
Verta paminėti, kad pramonėje dažnai naudojami ir individualūs įmonių susitarimai dėl priėmimo sąlygų, tačiau jie negali prieštarauti bendriesiems principams, jei tai liečia valstybinį mišką ar mokestinę apskaitą. Kilus ginčui, visada remiamasi oficialiomis taisyklėmis ir standartizuotomis lentelėmis.
Patarimai pirkėjams ir pardavėjams
Kad medienos tūrio lentelė taptų jūsų sąjungininku, o ne galvosūkiu, laikykitės šių principų:
- Susitarkite dėl terminų: Prieš atlikdami sandorį, aiškiai įvardinkite, kokiais vienetais matuojate (ktm ar erdm) ir kokį metodą taikysite.
- Turėkite savo lentelę: Išmaniajame telefone ar atspausdintą lapą. Pasitikėk, bet tikrink.
- Dalyvaukite matavime: Jei perkate rąstus statyboms, nebijokite permatuoti bent keletą atsitiktinių rąstų. Jei jų matmenys nesutampa su deklaruojamais, tikėtina, kad visa partija apskaičiuota netiksliai.
- Įvertinkite kokybę: Tūris yra svarbu, bet medienos ydos (puvinys, kreivumas) mažina naudingąjį tūrį. Lentelė parodys bendrą tūrį, bet nepasakys, kiek iš to medžio gausite kokybiškų lentų.
Apibendrinimas
Medienos tūrio lentelė – tai tiltas tarp gamtos chaoso ir ekonominės tvarkos. Nors šiuolaikinės technologijos bando jas išstumti, supratimas apie tai, kaip sudaromas tūris, kas yra glaudumo koeficientas ir kuo skiriasi erdmetris nuo kietmetrio, išlieka būtina kompetencija kiekvienam ūkiškam žmogui. Nesvarbu, ar esate miško savininkas, parduodantis medieną aukcione, ar namų šeimininkas, perkantis malkas židiniui – tikslus skaičiavimas apsaugo jūsų piniginę ir užtikrina skaidrumą rinkoje.