Lietuvos ekonomikos padangėje nedaug yra vardų, kurie verslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei keltų tokias aiškias asociacijas kaip Aleksandras Izgorodinas. Finansų analitikas, ekonomistas, dažnas svečias televizijos studijose ir vienas cituojamiausių ekspertų šalyje – jis tapo savotišku ekonominiu kompasu, padedančiu nepasiklysti tarp infliacijos rodiklių, EURIBOR pokyčių ir geopolitinių įtampų. Tačiau kas slypi už šių prognozių? Kodėl būtent šio ekonomisto įžvalgos tapo kritiškai svarbios planuojant tiek smulkaus verslo investicijas, tiek stambių pramonės įmonių plėtrą?
Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime Aleksandro Izgorodino karjeros kelią ir analitinį braižą, bet ir detaliai išnagrinėsime jo naujausias prognozes 2025-iesiems ir vėlesniems metams. Gilinsimės į tai, kaip jis vertina Lietuvos pramonės atsparumą, kokią ateitį piešia nekilnojamojo turto rinkai ir kodėl jo įspėjimai apie Vokietijos ekonomikos sveikatą yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam Lietuvos eksportuotojui.
Analitinis braižas: duomenys, o ne emocijos
Viena ryškiausių Aleksandro Izgorodino savybių – gebėjimas sudėtingus makroekonominius procesus paaiškinti paprasta, suprantama kalba, neprarandant akademinio tikslumo. Skirtingai nei kai kurie ekonomistai, kurie linkę į filosofinius apmąstymus, A. Izgorodinas yra griežtas pragmatikas. Jo analizės beveik visada remiasi vadinamaisiais „išankstiniais indikatoriais“ (angl. leading indicators) – rodikliais, kurie signalizuoja apie ekonomikos kryptį dar prieš tai, kai pokyčiai atsispindi oficialioje BVP statistikoje.
Pavyzdžiui, vertindamas Lietuvos eksporto perspektyvas, jis dažnai analizuoja ne praėjusio ketvirčio rezultatus, o Vokietijos „Ifo“ instituto verslo lūkesčių indeksą ar pasaulinius pirkimo vadybininkų indeksus (PMI). Tai leidžia jam prognozuoti recesiją ar atsigavimą 3–6 mėnesiais anksčiau nei tai pajunta dauguma rinkos dalyvių.
Šis metodas ypač išryškėjo 2022–2023 metų infliacijos šoko metu. Tuomet, kai daugelis dar tik spėliojo apie kainų kilimo lubas, A. Izgorodinas, remdamasis žaliavų rinkų ateities sandoriais ir gamintojų kainų indeksais, vienas pirmųjų pradėjo kalbėti apie neišvengiamą infliacijos lėtėjimą ir netgi galimą defliaciją tam tikruose sektoriuose. Jo gebėjimas matyti „už horizonto“ suteikia verslui neįkainojamą pranašumą – laiką pasiruošti.
Karjeros trajektorija: nuo pramonės iki bankininkystės
Norint suprasti ekonomisto požiūrio kampą, būtina atsigręžti į jo profesinę patirtį. Aleksandras Izgorodinas nėra „kabinetinis“ teoretikas. Jo karjera glaudžiai susijusi su realiuoju sektoriumi. Ilgą laiką dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), jis iš vidaus matė, kuo kvėpuoja didžiausios šalies gamyklos. Ši patirtis suformavo jo išskirtinį dėmesį gamybos sektoriui, kurį jis pagrįstai laiko Lietuvos ekonomikos stuburu.
Vėliau, eidamas vyriausiojo ekonomisto pareigas bendrovėje „SME Finance“, jis gilinosi į smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo problemas. Tai jam leido pamatyti kitą ekonomikos medalio pusę – kreditavimo prieinamumą, apyvartinių lėšų trūkumą ir alternatyvaus finansavimo svarbą. Šis laikotarpis jo analizėms suteikė daugiau finansinio gylio: jis pradėjo dažniau kalbėti apie Europos Centrinio Banko (ECB) politiką ne tik kaip apie teorinį konstruktą, bet kaip apie tiesioginį veiksnį, lemiantį Lietuvos įmonių išgyvenimą.
Nuo 2023 metų rudens prisijungęs prie „Citadele“ banko komandos, A. Izgorodinas dar labiau sustiprino savo kaip vieno pagrindinių šalies makroekonomikos balsų pozicijas. Dabar jo įžvalgos apima ne tik Lietuvą, bet ir platesnį Baltijos šalių bei euro zonos kontekstą.
2025-ųjų vizija: „Auksiniai metai“ su išlygomis?
Viena labiausiai diskutuojamų temų pastaruoju metu – Aleksandro Izgorodino prognozė, kad 2025-ieji Lietuvai gali tapti „auksiniais metais“. Tačiau ką tai reiškia iš tikrųjų? Ekonomistas šią drąsią prognozę grindžia keliais esminiais faktoriais, kurie, susidėję į vieną visumą, gali sukurti stiprų ekonominį impulsą.
- Vartojimo renesansas: A. Izgorodinas pabrėžia, kad realusis darbo užmokestis Lietuvoje auga vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Sumažėjus infliacijai, gyventojų perkamoji galia atsigauna, o tai tiesiogiai skatina vidaus vartojimą. Pasak jo, būtent vidaus rinka, o ne eksportas, taps pagrindiniu ekonomikos varikliu artimiausiu laikotarpiu.
- Pigesni pinigai: Ekonomistas nuosekliai prognozuoja, kad ECB palūkanų normų mažinimo ciklas 2025 metais įgaus pagreitį. Jo vertinimu, EURIBOR kritimas iki 2 proc. ribos (ar net žemiau) taps galingu katalizatoriumi ne tik būsto rinkai, bet ir verslo investicijoms. Tai ypač aktualu statybų sektoriui, kuris pastaraisiais metais buvo prislopintas brangaus skolinimosi.
- Investicinis proveržis: Mažėjančios palūkanos ir atsigaunantis vartojimas, A. Izgorodino nuomone, paskatins įmones atnaujinti „į stalčių padėtus“ plėtros projektus. Tai sukurs sniego gniūžtės efektą: investicijos kurs darbo vietas, o tai dar labiau skatins vartojimą.
Tačiau šis optimizmas nėra aklas. Ekonomistas nuolat pabrėžia rizikas, ir čia jo analizė tampa ypač vertinga verslo strategams. Didžiausia rizika, kurią jis įvardija – tai Lietuvos pramonės priklausomybė nuo stagnuojančios Vokietijos.
Vokietijos faktorius ir pramonės iššūkiai
Aleksandras Izgorodinas yra vienas iš nedaugelio ekspertų, kuris atvirai ir garsiai kalba apie struktūrines Vokietijos ekonomikos problemas ir jų grėsmę Lietuvai. Vokietija – pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, todėl jos „sloga“ mums gali virsti „plaučių uždegimu“.
Savo apžvalgose jis dažnai naudoja terminą „dviejų greičių ekonomika“. Tai situacija, kai paslaugų sektorius ir vidaus vartojimas klesti (dėl augančių atlyginimų), o pramonė – traukiasi. Jo analizė rodo, kad Vokietijos pramonė kenčia nuo aukštų energijos kainų, biurokratijos ir mažėjančios paklausos Kinijoje. Tai tiesiogiai veikia Lietuvos inžinerinės pramonės, baldų ir plastiko gamintojus, kurie yra integruoti į Vokietijos tiekimo grandines.
„Mes negalime tikėtis stipraus eksporto atsigavimo, kol Vokietijos pramonės variklis buksuoja,“ – teigia A. Izgorodinas. Todėl jo patarimas eksportuotojams yra vienareikšmis: diversifikacija. Jis skatina Lietuvos verslą aktyviau žvalgytis į JAV, Skandinavijos ar net Azijos rinkas, kur ekonominis ciklas yra palankesnis nei Vidurio Europoje.
Infliacija, defliacija ir kainų paradoksai
Dar viena sritis, kurioje A. Izgorodino įžvalgos yra itin vertinamos – kainų dinamika. 2024–2025 m. sandūroje jis atkreipė dėmesį į įdomų reiškinį: nors energetikos kainos stabilizavosi, o kai kurios žaliavos atpigo, paslaugų infliacija išlieka „lipni“ (angl. sticky).
Ekonomistas aiškina tai per darbo rinkos prizmę. Kadangi atlyginimai sudaro didžiąją dalį paslaugų savikainos, sparčiai augant algoms, kirpyklos, restoranai ar remonto dirbtuvės yra priverstos kelti kainas. Tai sukuria situaciją, kai prekių lentynose matome stabilizaciją ar net kainų mažėjimą (defliaciją), o paslaugų sektoriuje – tolesnį brangimą.
Jo prognozė verslui čia yra paprasta: nebesitikėkite pigios darbo jėgos. A. Izgorodinas argumentuoja, kad demografinė situacija ir emigracijos/imigracijos balansai neleidžia tikėtis atlyginimų augimo sustojimo. Todėl vienintelis kelias išlaikyti konkurencingumą – našumo didinimas ir procesų automatizacija. Tai jau nebe prabanga, o būtinybė.
EURIBOR ir palūkanų normų matematika
Verslui ir būsto paskolų turėtojams Aleksandras Izgorodinas dažnai tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu apie tai, kas vyksta Frankfurte, Europos Centrinio Banko būstinėje. Jo komentarai apie EURIBOR dažnai skiriasi nuo bendro triukšmo tuo, kad jis analizuoja ne tik ECB vadovų pareiškimus, bet ir rinkos lūkesčius, atsispindinčius išvestinių finansinių priemonių (angl. swaps) kainose.
Naujausios jo analizės rodo, kad rinka yra linkusi manyti, jog ECB palūkanas mažins agresyviau nei pats bankas komunikuoja. Kodėl? A. Izgorodinas nurodo į sparčiai vėstančią euro zonos ekonomiką. „ECB neturės kito pasirinkimo, kaip tik gelbėti ekonomiką pigesniais pinigais, nes infliacijos baubas jau nugalėtas, o recesijos rizika tampa dominuojančia problema,“ – teigia jis.
Ši įžvalga leidžia Lietuvos verslui drąsiau planuoti investicijas 2025-iesiems, darant prielaidą, kad finansavimo kaštai mažės. Tai gali būti signalas NT vystytojams pradėti naujus projektus, o gamybininkams – atnaujinti įrangą.
Geopolitika: nematomas dramblys kambaryje
Nors A. Izgorodinas yra ekonomistas, jis puikiai supranta, kad šiuolaikiniame pasaulyje ekonomika yra neatsiejama nuo geopolitikos. Savo apžvalgose jis dažnai paliečia Kinijos ir JAV santykių temą, karą Ukrainoje bei Artimųjų Rytų konfliktus.
Jis įspėja, kad globali prekyba fragmentuojasi. Verslui tai reiškia, kad logistikos grandinės turi būti ne tik efektyvios, bet ir saugios. „Just-in-time“ (gamyba laiku) modelis, kuris dominavo dešimtmečius, užleidžia vietą „Just-in-case“ (gamyba atsargai) modeliui. A. Izgorodinas pataria Lietuvos įmonėms kaupti didesnes atsargas ir diversifikuoti tiekėjus, net jei tai trumpuoju laikotarpiu kainuoja brangiau. Tai yra draudimo polisas nuo nenuspėjamų geopolitinių sukrėtimų.
Be to, jis atidžiai stebi JAV rinkimų įtaką ekonomikai. Jo vertinimu, JAV protekcionizmas gali turėti netiesioginį, bet skausmingą poveikį Europos eksportuotojams, todėl Lietuvos verslas turi būti pasiruošęs įvairiem scenarijam.
Komunikacija socialiniuose tinkluose: ekonomika visiems
Negalima nepaminėti ir Aleksandro Izgorodino veiklos socialiniame tinkle „LinkedIn“. Čia jis tapo tikru nuomonės lyderiu. Jo kasdienės apžvalgos su detaliais grafikais („dienos grafikas“) tapo privalomu rytiniu skaitiniu tūkstančiams vadovų, finansininkų ir studentų.
Ši komunikacijos forma yra unikali. A. Izgorodinas ne tik pateikia sausus skaičius, bet ir kviečia diskusijai. Jis operatyviai reaguoja į naujausius Statistikos departamento ar „Eurostat“ duomenis, dažnai juos pakomentuodamas vos per kelias minutes nuo paskelbimo. Tai rodo didelį atsidavimą savo profesijai ir norą edukuoti visuomenę.
Jo grafikai dažnai atskleidžia netikėtus pjūvius: pavyzdžiui, koreliaciją tarp dyzelino vartojimo ir pramonės gamybos apimčių, arba ryšį tarp mažmeninės prekybos apyvartos ir vartotojų pasitikėjimo rodiklio. Toks vizualus duomenų pateikimas padeda žmonėms geriau suprasti, kaip veikia ekonomikos mechanizmas.
Apibendrinimas: kodėl verta klausytis A. Izgorodino?
Apibendrinant galima teigti, kad Aleksandras Izgorodinas užima unikalią nišą Lietuvos ekonominėje mintyje. Jis sujungia gilią makroekonominę analizę su praktiniu verslo poreikių supratimu. Jo prognozės nėra burtų lazdelė, tačiau jos yra pagrįstos solidžiais duomenimis ir logiškais išvedžiojimais.
Verslui, veikiančiam didelio neapibrėžtumo sąlygomis, A. Izgorodino įžvalgos veikia kaip tolimosios šviesos vairuojant naktį. Jos nepašalina kliūčių kelyje, bet leidžia jas pamatyti anksčiau ir laiku priimti sprendimą – stabdyti, greitėti ar keisti kryptį. 2025-ieji ir vėlesni metai neabejotinai atneš naujų iššūkių, tačiau turint tokį ekonomikos kompasą, naviguoti audringuose verslo vandenyse tampa bent šiek tiek saugiau.
Stebint jo naujausius darbus, akivaizdu viena: A. Izgorodinas ir toliau išliks vienu svarbiausių balsų, formuojančių Lietuvos ekonominį naratyvą. Jo gebėjimas įžvelgti galimybes ten, kur kiti mato tik grėsmes, ir įspėti apie pavojus, kai kiti demonstruoja euforiją, yra vertybė, kurią Lietuvos verslas jau spėjo įvertinti ir kuria remsis ateityje.