Atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEI) tampa vis svarbesne Lietuvos energetikos dalimi, siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, įgyvendinti Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus ir stiprinti šalies energetinį saugumą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime paramos mechanizmus, skirtus skatinti AEI plėtrą Lietuvoje, aptarsime esamą situaciją, pasiekimus ir ateities iššūkius.
Paramos schemos fiziniams asmenims
Lietuvoje fiziniai asmenys, norintys investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, gali pasinaudoti keliomis paramos schemomis. Viena populiariausių – Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojama parama saulės elektrinėms įsirengti. Ši parama teikiama individualių namų savininkams, norintiems įsirengti saulės elektrines ant stogo ar žemės sklype. Paramos dydis priklauso nuo elektrinės galios ir gali siekti iki kelių tūkstančių eurų. Svarbu paminėti, kad paraiškų teikimo laikotarpiai yra riboti, todėl būtina sekti APVA skelbiamą informaciją.
Be saulės elektrinių, APVA taip pat teikia paramą kitoms AEI technologijoms, tokioms kaip:
- Šilumos siurbliai (oras-vanduo, žemė-vanduo, vanduo-vanduo): Ši parama skirta senų, neefektyvių šildymo sistemų keitimui į modernesnius ir aplinkai draugiškesnius šilumos siurblius.
- Biokuro katilai: Parama skiriama gyventojams, norintiems pakeisti senus kieto kuro katilus į efektyvesnius biokuro katilus, naudojančius granules, medieną ar kitą biomasę.
- Saulės kolektoriai: Nors saulės elektrinės yra populiaresnės, parama taip pat teikiama ir saulės kolektoriams, skirtiems karštam vandeniui ruošti.
Svarbu tai, kad parama paprastai dengia dalį išlaidų. Likusią dalį investicijų turi padengti pats pareiškėjas. Prieš teikiant paraišką, rekomenduojama atidžiai išnagrinėti paramos sąlygas ir reikalavimus, įvertinti savo finansines galimybes ir pasirinkti tinkamiausią technologiją.
Paramos schemos juridiniams asmenims
Juridiniai asmenys, įskaitant įmones, ūkininkus ir viešąsias įstaigas, taip pat gali gauti paramą AEI projektams. Paramos schemos ir sąlygos skiriasi priklausomai nuo projekto pobūdžio, įmonės dydžio ir kitų veiksnių.
Viena iš pagrindinių paramos priemonių – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) lėšomis finansuojami projektai. Ši programa teikia paramą ūkininkams ir kaimo verslininkams, norintiems investuoti į saulės, vėjo, biomasės ar kitas AEI technologijas, skirtas tiek savo reikmėms, tiek ir energijos pardavimui. Paramos intensyvumas gali siekti iki 50% tinkamų finansuoti išlaidų.
Taip pat, juridiniai asmenys gali kreiptis dėl paramos per įvairius Europos Sąjungos fondus, tokius kaip „InvestEU”, „Horizon Europe” ir kitus. Šie fondai dažnai remia didesnio masto, inovatyvius AEI projektus, pavyzdžiui, vėjo parkų statybą, geoterminės energijos panaudojimą, pažangių biodegalų gamybą ir panašiai. Paraiškų teikimo procesas šiems fondams yra sudėtingesnis, reikalaujantis išsamesnio projekto pagrindimo ir atitikties specifiniams kriterijams.
Parama daugiabučių namų renovacijai su AEI elementais
Daugiabučių namų renovacija yra svarbi sritis, kurioje AEI integracija gali duoti reikšmingą efektą. Valstybė teikia paramą daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui), į kurį gali būti įtraukti ir AEI sprendimai, pavyzdžiui, saulės kolektorių įrengimas karštam vandeniui ruošti, saulės elektrinių įrengimas bendrosioms namo reikmėms (pvz., laiptinių apšvietimui), šilumos siurblių įrengimas. Tokiu atveju, gyventojai gali ne tik sumažinti savo sąskaitas už energiją, bet ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Dažniausiai parama teikiama per Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Paramos dydis ir sąlygos priklauso nuo konkrečios programos ir renovacijos projekto apimties. Svarbu paminėti, kad sprendimą dėl renovacijos ir AEI elementų įtraukimo turi priimti daugiabučio namo gyventojų dauguma.
Atsinaujinančių energijos išteklių bendrijos
Naujas ir perspektyvus modelis, skatinantis AEI plėtrą, yra atsinaujinančių energijos išteklių bendrijos (AEI bendrijos). Tai juridiniai asmenys, kurių tikslas – gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ne pelno siekimo tikslais, o siekiant naudos savo nariams ir vietos bendruomenei. AEI bendrijos gali būti įvairių formų – kooperatyvai, asociacijos, mažosios bendrijos ir kt. Jos leidžia gyventojams, kurie neturi galimybių įsirengti individualių AEI įrenginių (pvz., gyvena daugiabučiuose), kartu investuoti į bendrus AEI projektus ir dalintis jų teikiama nauda.
Valstybė skatina AEI bendrijų kūrimąsi, teikdama joms įvairias lengvatas ir supaprastindama administracines procedūras. Pavyzdžiui, AEI bendrijoms gali būti taikomos lengvatinės sąlygos prisijungiant prie elektros tinklų, supaprastintos leidimų išdavimo procedūros ir kt. Tai atveria naujas galimybes plėtoti bendruomeninę energetiką ir didinti gyventojų įsitraukimą į energetikos pertvarką.
Ateities iššūkiai ir perspektyvos
Nors Lietuva padarė didelę pažangą skatinant AEI plėtrą, vis dar susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš jų – nepakankamas visuomenės informuotumas apie AEI teikiamą naudą ir paramos galimybes. Daugeliui žmonių trūksta žinių apie skirtingas AEI technologijas, jų efektyvumą, atsipirkimo laikotarpius ir paramos sąlygas. Todėl būtina stiprinti švietimo ir informavimo veiklą, aiškiai ir suprantamai pateikiant informaciją apie AEI.
Kitas iššūkis – biurokratinės kliūtys ir sudėtingos administracinės procedūros. Nors pastaraisiais metais buvo padaryta nemažai žingsnių supaprastinant paraiškų teikimo ir leidimų išdavimo procesus, vis dar yra sričių, kuriose reikia tolesnių patobulinimų. Tai ypač aktualu didesniems AEI projektams, pavyzdžiui, vėjo parkų statybai, kur susiduriama su ilgomis ir sudėtingomis poveikio aplinkai vertinimo procedūromis, teritorijų planavimo iššūkiais ir kt.
Be to, svarbu užtikrinti stabilų ir prognozuojamą teisinį reguliavimą. Dažni teisės aktų pakeitimai ir neapibrėžtumas dėl ateities paramos schemų gali atgrasyti potencialius investuotojus ir sulėtinti AEI plėtrą. Būtina sukurti aiškią ir ilgalaikę AEI plėtros strategiją, kuri užtikrintų teisinį tikrumą ir skatintų investicijas.
Žvelgiant į ateitį, AEI vaidmuo Lietuvos energetikoje tik didės. Siekiant ambicingų klimato kaitos tikslų, būtina toliau skatinti AEI plėtrą, investuoti į inovatyvius sprendimus, stiprinti elektros tinklų infrastruktūrą ir kurti palankią aplinką AEI bendrijų veiklai. Sėkminga AEI integracija į Lietuvos energetikos sistemą ne tik padės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taršą, bet ir sukurs naujų darbo vietų, skatins ekonomikos augimą ir stiprins šalies energetinį saugumą.
Išvados
Atsinaujinančių energijos išteklių parama yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias sritis. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, privalo vadovautis nustatytais principais, tad svarbu žinoti visas teikiamas galimybes. Tikimės, jog šis straipsnis padės susidaryti aiškesnį vaizdą.