Lietuvos politinėje arenoje nuolat vyksta pokyčiai, o su jais ateina ir nauji veidai, naujos idėjos bei nauji iššūkiai. Viena ryškiausių pastarųjų metų figūrų, neabejotinai darančių įtaką šalies ekonominei krypčiai, yra Aušrinė Armonaitė. Eidama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas nuo 2020 metų pabaigos, ji tapo ne tik vienu jauniausių ministrų kabineto narių, bet ir ambicingų reformų bei proveržio siekiančios politikos simboliu. Jos veikla, vizijos ir sprendimai atidžiai stebimi tiek verslo bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės, nes nuo jų tiesiogiai priklauso Lietuvos ekonomikos ateitis, konkurencingumas ir inovacijų plėtra.
Kelias į Politiką: Nuo Aktyvizmo iki Ministerijos
Aušrinės Armonaitės kelias į aukščiausią politinį lygmenį nebuvo staigus šuolis. Gimusi 1989 metais Vilniuje, ji nuo jaunystės demonstravo aktyvumą ir domėjimąsi visuomeniniais procesais. Studijos Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), kur įgijo politikos mokslų bakalauro ir vėliau viešosios politikos analizės magistro laipsnį, suteikė tvirtą teorinį pagrindą ir analitinį mąstymą, būtiną politiko karjerai.
Dar studijų metais ji įsitraukė į liberalų judėjimą, vėliau tapo aktyvia politine veikėja. Jos politinė karjera prasidėjo savivaldos lygmeniu – 2015 metais ji buvo išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Čia ji dirbo Ekonomikos ir finansų komitete, kur įgijo praktinės patirties sprendžiant miesto ekonominius ir finansinius klausimus. Ši patirtis leido geriau suprasti verslo poreikius, biurokratinius iššūkius ir savivaldos vaidmenį skatinant ekonominį augimą.
2016 metais Aušrinė Armonaitė žengė svarbų žingsnį – buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą. Parlamentinė veikla atvėrė naujas galimybes: darbas Europos reikalų komitete, vėliau tapimas jo pirmininko pavaduotoja, leido gilintis į Europos Sąjungos politikos subtilybes ir jos poveikį Lietuvai. Ji aktyviai dalyvavo diskusijose dėl ekonomikos skatinimo, verslo aplinkos gerinimo ir tarptautinių santykių plėtojimo.
Lemiamu posūkiu jos karjeroje tapo 2019 metai, kai kartu su bendraminčiais ji įkūrė naują politinę jėgą – Laisvės partiją – ir tapo jos pirmininke. Ši partija, deklaravusi liberalias vertybes, žmogaus teisių ir laisvių gynimą bei modernios, atviros ir inovatyvios Lietuvos viziją, sėkmingai pasirodė 2020 metų Seimo rinkimuose ir tapo valdančiosios koalicijos dalimi. Būtent tada Aušrinei Armonaitei buvo patikėtas itin svarbus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vairas.
Ministrės Darbotvarkė: Liberalizacija, Inovacijos ir Investicijos
Tapusi ekonomikos ir inovacijų ministre, A. Armonaitė ėmėsi įgyvendinti ambicingą darbotvarkę, kurios pagrindiniai akcentai – verslo aplinkos liberalizavimas, inovacijų ekosistemos stiprinimas ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas.
Vienas iš prioritetų – biurokratinės naštos mažinimas verslui. Buvo inicijuoti pokyčiai, skirti supaprastinti įmonių steigimo, veiklos vykdymo ir plėtros procesus. Siekiama mažinti perteklinių reguliavimų, licencijų ir leidimų skaičių, skatinti skaitmeninių sprendimų naudojimą viešajame sektoriuje bendraujant su verslu. Tai apima ir „vieno langelio” principo plėtrą, leidžiančią verslininkams greičiau ir paprasčiau gauti reikalingas paslaugas.
Ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms ir aukštųjų technologijų sektoriui. Lietuva jau kurį laiką garsėja kaip stipri finansinių technologijų (FinTech) šalis, tačiau ministrės vizija apima kur kas platesnį spektrą: gyvybės mokslai, lazerių technologijos, informacinės ir ryšių technologijos (IRT), žaidimų kūrimo industrija. Siekiant paskatinti šių sričių augimą, stiprinamos paramos priemonės startuoliams, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Programos kaip „Startup Visa”, palengvinančios talentų iš užsienio pritraukimą, ar investicijos į mokslo ir technologijų parkus yra šios strategijos dalis.
Dar vienas svarbus A. Armonaitės veiklos baras – investicijų pritraukimas. Buvo įdiegta „Žaliojo koridoriaus” iniciatyva, skirta stambiems investuotojams, kuriems suteikiamos palankesnės sąlygos ir pagreitintos procedūros įsikurti ir pradėti veiklą Lietuvoje. Aktyviai dirbama su agentūra „Investuok Lietuvoje”, siekiant pristatyti šalies privalumus tarptautinėje arenoje ir pritraukti įmones, kuriančias aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Ministrė dažnai pabrėžia geografinės padėties, talentingų specialistų ir palankios verslo aplinkos svarbą kaip pagrindinius Lietuvos kozirius.
Kosmoso Amžiaus Aušra Lietuvoje
Viena iš netikėtų, tačiau ambicingų krypčių, kuriai A. Armonaitė skyrė daug dėmesio, yra Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra. Nors gali atrodyti, kad kosmosas yra didžiųjų valstybių prerogatyva, ministrė ir jos komanda įžvelgė nišą, kurioje Lietuva gali sėkmingai konkuruoti – tai mažųjų palydovų technologijos, duomenų apdorojimas, lazeriniai ryšiai ir kitos aukštųjų technologijų sritys, susijusios su kosmosu.
Buvo žengti konkretūs žingsniai: Lietuva tapo asocijuota Europos Kosmoso Agentūros (EKA) nare, kas atvėrė galimybes Lietuvos įmonėms ir mokslo institucijoms dalyvauti EKA projektuose ir gauti finansavimą. Įsteigta Kosmoso agentūra prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (dabar veikianti kaip Inovacijų agentūros dalis), kurios tikslas – koordinuoti nacionalinę kosmoso politiką, skatinti sektoriaus augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šios pastangos jau duoda vaisių – Lietuvos įmonės sėkmingai kuria ir net kelia į orbitą savo sukurtus palydovus bei jų komponentus.
Iššūkiai ir Kritika
Nepaisant ambicingų planų ir pasiektų rezultatų, A. Armonaitės veikla neapsieina be iššūkių ir kritikos. Pasaulinė ekonominė situacija, paveikta pandemijos padarinių, karo Ukrainoje ir energetikos krizės, sukėlė infliacijos šuolį ir ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį. Tai neišvengiamai paveikė ir Lietuvos ekonomiką, verslo lūkesčius bei gyventojų perkamąją galią. Opozicija ir kai kurie ekonomistai kritikavo vyriausybės ir ministerijos veiksmus valdant infliaciją, teigdami, kad priemonės buvo nepakankamos ar pavėluotos.
Liberalizavimo politika taip pat sulaukia nevienareikšmiškų vertinimų. Nors verslas dažniausiai palaiko reguliavimo mažinimą, kai kurios visuomenės grupės ir profesinės sąjungos reiškia susirūpinimą dėl galimų neigiamų pasekmių darbuotojų teisėms ar socialinei apsaugai. Rasti balansą tarp verslo laisvės ir socialinio teisingumo yra nuolatinis iššūkis.
Be to, kaip ir bet kuris aukštas pareigas einantis politikas, A. Armonaitė susiduria su politiniu spaudimu, būtinybe derinti skirtingus interesus koalicijos viduje ir nuolatiniu visuomenės bei žiniasklaidos dėmesiu jos sprendimams ir pasisakymams.
Ateities Vizija: Skaitmeninė, Žalia ir Konkurencinga Lietuva
Žvelgiant į ateitį, A. Armonaitės ir jos vadovaujamos ministerijos prioritetai išlieka aiškūs: toliau stiprinti Lietuvos kaip inovatyvios ir aukštųjų technologijų šalies reputaciją, gerinti verslo aplinką, pritraukti strategines investicijas ir skatinti ekonomikos transformaciją link didesnės pridėtinės vertės kūrimo.
Didelis dėmesys skiriamas skaitmeninei transformacijai. Siekiama ne tik skatinti verslą diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti viešąjį sektorių, plėtoti GovTech (vyriausybės technologijų) sprendimus, kurie palengvintų piliečių ir verslo sąveiką su valstybe. Dirbtinio intelekto (DI) strategijos kūrimas ir įgyvendinimas taip pat yra vienas iš svarbių ateities darbų.
Žaliasis kursas – dar viena strateginė kryptis. Ekonomikos augimas turi būti tvarus ir draugiškas aplinkai. Todėl skatinamos investicijos į atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką, tvarius gamybos procesus. Paramos priemonės vis dažniau orientuojamos į projektus, kurie prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos tikslų.
Galiausiai, nuolat pabrėžiamas talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje svarba. Aukštos kvalifikacijos specialistai yra būtina sąlyga inovacijų plėtrai ir ekonomikos augimui. Todėl toliau tobulinamos programos, skirtos pritraukti talentus iš užsienio, taip pat skatinamas jaunimo domėjimasis tiksliaisiais mokslais (STEM) ir aukštųjų technologijų specialybėmis.
Asmenybė Politikoje
Aušrinė Armonaitė dažnai apibūdinama kaip energinga, dinamiška ir komunikabili politikė. Jos jaunatviškumas ir tiesmukas bendravimo stilius išskiria ją iš daugelio tradicinių politikų. Ji aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, tiesiogiai bendrauja su visuomene, pristato ministerijos veiklą ir reaguoja į aktualijas. Tai padeda formuoti atviros ir prieinamos valdžios įvaizdį.
Jos liberalios pažiūros neapsiriboja vien ekonomika – ji taip pat yra aktyvi žmogaus teisių ir laisvių gynėja, pasisako už lyčių lygybę, partnerystės įteisinimą ir kitus klausimus, svarbius Laisvės partijos rinkėjams. Šis platesnis požiūris formuoja jos kaip modernios, vakarietiškos orientacijos politikės portretą.
Pabaigos Žodis
Aušrinė Armonaitė, eidama ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas, neabejotinai įnešė naujų vėjų į Lietuvos ekonominę politiką. Jos vadovavimas pasižymi aiškia kryptimi – liberalizacija, inovacijos, investicijos – ir ambicingu siekiu paversti Lietuvą modernia, konkurencinga ir aukštą pridėtinę vertę kuriančia valstybe. Nors jos veikla susiduria su globaliais ekonominiais iššūkiais ir neišvengiama kritika, jos energija, vizija ir jau įgyvendinti sprendimai daro reikšmingą poveikį šalies raidai. Kaip jos inicijuotos reformos ir strategijos paveiks Lietuvos ekonomiką ilguoju laikotarpiu, parodys ateitis, tačiau jos indėlis į diskusijas apie šalies ateitį ir konkrečius pokyčius jau dabar yra akivaizdus.