2026-ieji Lietuvos energetikos sektoriuje prasidėjo be dramatiškų sukrėtimų, tačiau su aiškiai matomomis naujomis tendencijomis. Nors daugelis vartotojų tikėjosi grįžimo prie prieškrizinių kainų lygių, realybė rodo ką kita – rinka įžengė į „naująją normalybę“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir rinkos analitikai jau pateikė savo verdiktą šiems metams, o skaičiai sąskaitose tiesiogiai priklausys ne tik nuo elektros biržos, bet ir nuo vartotojų gebėjimo prisitaikyti prie kintančių tarifų struktūrų.
Sausio 1-osios pokyčiai: kas pasikeitė jūsų sąskaitoje?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji elektros persiuntimo ir skirstymo tarifai, kurie liečia visus vartotojus, nepriklausomai nuo pasirinkto nepriklausomo tiekėjo. Svarbu suprasti, kad galutinę kainą sudaro ne tik pati elektros energija (kurią perkate iš tiekėjo), bet ir valstybės reguliuojama dalis.
Šiemet VERT patvirtinti pokyčiai reguliuojamoje dalyje yra dvejopi:
- VIAP (Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) kaina: 2026 metams ji išlieka neigiama (-0,00053 Eur/kWh). Tai reiškia, kad ši eilutė sąskaitoje ir toliau šiek tiek mažina galutinę sumą, kompensuodama kitas dedamąsias.
- ESO skirstymo paslauga: Čia stebimas nedidelis augimas. Dėl investicijų į tinklo atnaujinimą ir išmaniųjų skaitiklių diegimo pabaigos, persiuntimo tarifas vidutiniškai padidėjo apie 1 centą už kilovatvalandę. Tai nėra drastiškas šuolis, tačiau vartotojams, sunaudojantiems daug elektros energijos (pvz., šildantiems būstą šilumos siurbliais), metinėse išlaidose tai gali sudaryti keliasdešimt eurų.
Visuomeninio tiekimo tarifas – tik saugiklis
Nors absoliuti dauguma vartotojų jau seniai pasirinkę nepriklausomus tiekėjus, visuomeninis tiekimas išlieka aktualus pažeidžiamiausioms grupėms. Nuo 2026 m. sausio 1 d. standartinis visuomeninio tiekimo tarifas nustatytas ties 0,220 Eur/kWh (viena laiko zona). Tai yra tam tikras rinkos „inkaras“ – jei jūsų fiksuotos kainos planas viršija 28–29 ct/kWh, tai rimtas signalas, kad permokate ir vertėtų peržiūrėti sutartį.
Rinkos kainų prognozė 2026 metams: 8 centų riba
Vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių planuoti išlaidas – didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje. VERT prognozuoja, kad vidutinė rinkos kaina 2026 metais sieks apie 8,039 ct/kWh (be PVM ir tiekėjo maržos). Tai yra maždaug 2 proc. mažiau nei buvo prognozuota 2025-iesiems.
Ką šis skaičius reiškia paprastam vartotojui?
- Biržos planų patrauklumas: Jei vidutinė biržos kaina sukasi apie 8–9 ct/kWh, pridėjus PVM, skirstymo mokesčius ir tiekėjo maržą, galutinė kaina vartotojui su biržos planu dažnai gali būti mažesnė nei siūlomi fiksuoti planai.
- Rizikos premija: Fiksuoti planai 2026 m. pradžioje vis dar laikosi ties 25–27 ct/kWh riba. Skirtumas tarp prognozuojamos biržos kainos ir fiksuoto tarifo yra vadinamoji „draudimo įmoka“. Vartotojas moka papildomai už ramybę, kad kaina staiga nešoktelės.
Nepriklausomų tiekėjų strategijos: „Ignitis“, „Elektrum“, „Enefit“
2026-aisiais konkurencija tarp tiekėjų persikėlė iš kainų karo į paslaugų kokybės ir lankstumo sritį. Didieji rinkos žaidėjai suprato, kad erdvės mažinti kainas žemiau savikainos nebėra, todėl vartotojus bando pritraukti kitais būdais.
Fiksuoti planai vs. dinaminiai
Šių metų pradžioje stebima įdomi tendencija: tiekėjai vis aktyviau skatina rinktis su birža susietus planus. Kodėl? Nes tai sumažina riziką pačiam tiekėjui. Pasirinkę fiksuotą kainą, jūs perkelia riziką tiekėjui (kuris turi apsidrausti finansiniais instrumentais), todėl fiksuota kaina visada bus aukštesnė už tikėtiną vidutinę biržos kainą.
Svarbu žinoti: Jei turite elektromobilį arba išmanųjį namų valdymą, 2026-aisiais vienintelis logiškas pasirinkimas yra valandinis (biržos) planas. Naktinės elektros kainos vis dažniau krenta iki nulio ar net tampa neigiamos dėl vėjo generacijos pertekliaus.
Atssinaujinanti energetika ir „Anties kreivė“
2026-ieji žymi lūžio tašką Lietuvos generacijoje. Vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia pasiekė tokį lygį, kad tam tikromis valandomis (ypač vėjuotomis naktimis arba saulėtais vasaros vidurdieniais) Lietuva pasigamina daugiau elektros nei suvartoja. Tai tiesiogiai veikia „Nord Pool“ kainas.
Vartotojams tai kuria vadinamąjį „Anties kreivės“ efektą kainodaroje:
- Rytinis pikas (7:00–10:00): Kaina aukšta, nes saulės dar nėra, o vartojimas didelis.
- Dienos duobė (11:00–16:00): Kaina drastiškai krenta dėl saulės elektrinių generacijos.
- Vakarinis pikas (18:00–22:00): Kaina pati aukščiausia, nes saulės nebėra, o žmonės grįžta namo.
Išmanieji vartotojai, kurie 2026 m. naudoja automatizuotas sistemas (pvz., indaplovės ar skalbyklės įsijungia automatiškai pigiausiomis valandomis), gali sutaupyti iki 30 proc. sąskaitos, palyginti su tais, kurie vartoja elektrą „aklai“.
Sinchronizacija ir regioninis saugumas
Nors techniniai aspektai daugeliui vartotojų atrodo tolimi, 2025–2026 m. įvykdyta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa turi tiesioginę įtaką kainoms. Tai užtikrino didesnį sistemos stabilumą ir sumažino riziką dėl neprognozuojamų kainų šuolių, susijusių su Rytų kaimynėmis. Dabar Lietuvos elektros kaina dar labiau koreliuoja su Vokietijos ir Lenkijos rinkomis, kas ilgalaikėje perspektyvoje reiškia mažesnį volatilumą (svyravimus).
Gaminantys vartotojai 2026-aisiais: ar vis dar apsimoka?
2026 m. įsigaliojo atnaujintos pasinaudojimo tinklais kainos gaminantiems vartotojams. Tiems, kurie turi saulės elektrines ant stogo ar nutolusiuose parkuose, atsiskaitymo būdų pasirinkimas tapo dar svarbesnis.
Rekomendacijos gaminantiems vartotojams šiemet:
- Jei jūsų elektrinė generuoja žymiai daugiau nei suvartojate momentiniu metu – atsiskaitymas už instaliuotą galią (kW) dažnu atveju išlieka patraukliausias, nepaisant šiek tiek padidėjusių įkainių.
- Baterijų (kaupiklių) bumas: 2026 m. tapo metais, kai namų baterijos pradėjo atsipirkti. Esant dideliam skirtumui tarp dieninės (pigios) ir vakarinės (brangios) elektros, kaupiklis leidžia „pasidėti“ savo pagamintą pigią elektrą vakarui, išvengiant tinklo mokesčių už pasaugojimą.
Kaip optimizuoti išlaidas 2026 metais? Eksperto patarimai
Norint nepermokėti už elektrą šiais metais, neužtenka tiesiog pasirašyti sutartį ir ją pamiršti. Štai keletas konkrečių žingsnių:
1. Peržiūrėkite savo ESO planą
Daugelis vartotojų vis dar naudoja „Standartinį“ ESO planą, nors suvartoja daugiau nei 2400 kWh per metus. 2026 m. kainodaroje planas „Namai“ arba „Namai Plius“ gali sutaupyti reikšmingą sumą vien dėl mažesnės persiuntimo dedamosios, net jei mokate mėnesinį abonentinį mokestį.
2. Dviejų laiko zonų mitas
Jei neturite elektromobilio ir dieną namuose būnate retai, dviejų laiko zonų tarifas ne visada apsimoka. Skirtumas tarp dieninio ir naktinio tarifo 2026 m. fiksuotuose planuose kartais yra per mažas, kad atpirktų aukštesnį dieninį tarifą. Atlikite skaičiavimus: jei savaitgaliais ir naktimis nesuvartojate bent 40 proc. visos energijos, viena laiko zona gali būti pigesnė.
3. Stebėkite sutarties pabaigą
Jei fiksavote kainą 2023 ar 2024 metais, tikėtina, kad jūsų tarifas yra aukštesnis nei dabartiniai rinkos pasiūlymai. Nutraukimo mokesčiai 2026 m. yra griežčiau reglamentuoti, todėl dažnai apsimoka sumokėti nedidelę baudą ir persirašyti sutartį į pigesnę (pvz., nuo 28 ct/kWh į 24 ct/kWh).
Išvados: stabilumas kainuoja, bet protingi taupo
Elektros kainos 2026 metais nerodo ženklų grįžti į 2019-ųjų lygį (kai mokėjome po 10–12 ct/kWh), tačiau panikai pagrindo taip pat nėra. Rinka tapo brandesnė, prognozuojama ir, svarbiausia, diversifikuota. Didžiausią įtaką jūsų galutinei sąskaitai darys ne tiek bendra rinkos kaina, kiek jūsų asmeninis vartojimo profilis ir pasirinktas planas.
Apibendrinant: jei norite ramybės – rinkitės fiksuotą planą ties 25–26 ct/kWh riba 12-ai mėnesių. Jei norite maksimalaus taupymo ir esate pasiryžę šiek tiek stebėti rinką – biržos planai 2026-aisiais, tikėtina, bus finansiškai naudingesni dėl prognozuojamos žemos didmeninės kainos.