Garantinis elektros tiekimas: laikinas saugiklis ar finansinė našta?

Lietuvos elektros rinkos liberalizacija daugeliui vartotojų tapo tikru kantrybės ir finansinio raštingumo išbandymu. Nors dauguma gyventojų sėkmingai pasirinko nepriklausomus tiekėjus, nemaža dalis vis dar, sąmoningai ar dėl aplinkybių, naudojasi paslauga, kuri vadinama garantinis elektros tiekimas. Viešojoje erdvėje dažnai girdime raginimus kuo greičiau atsisakyti šios paslaugos, tačiau retai kada gilinamasi į tai, kas tai yra iš tiesų, kaip formuojama jo kaina ir kokie pavojai slypi ilgą laiką liekant šioje „saugumo zonoje“.

Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime garantinio tiekimo mechanizmą, paneigsime populiarius mitus ir pateiksime konkrečius skaičiavimus, kodėl ši paslauga, nors ir būtina kaip valstybės saugiklis, neturėtų tapti jūsų nuolatiniu pasirinkimu.

Kas iš tiesų yra garantinis elektros tiekimas?

Daugelis vartotojų klaidingai mano, kad garantinis tiekimas yra tas pats, kas buvo „visuomeninis tiekimas“ senais laikais – stabili, valstybės reguliuojama kaina. Tai fundamentaliai klaidingas įsitikinimas. Garantinis tiekimas – tai laikina priemonė, skirta užtikrinti, kad namai neliktų be šviesos, kai vartotojas neturi galiojančios sutarties su nepriklausomu tiekėju.

Šią paslaugą teikia skirstomųjų tinklų operatorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Svarbu suprasti, kad ESO pagrindinė veikla yra tinklų priežiūra ir elektros „atvežimas“ iki jūsų namų, o ne prekyba elektra. Garantinis tiekimas jiems yra įstatymų numatyta prievolė, o ne komercinis siekis pritraukti klientus. Būtent todėl kainodara sudėliota taip, kad vartotojui neapsimokėtų ilgai naudotis šia paslauga.

Garantinis elektros tiekimas: laikinas saugiklis ar finansinė našta?

Vartotojas į garantinį tiekimą patenka šiais atvejais:

  • Nutraukia sutartį su nepriklausomu tiekėju ir nepasirenka naujo.
  • Pasirinktas nepriklausomas tiekėjas bankrutuoja arba stabdo veiklą (prisiminkime „Perlas Energija“ istoriją).
  • Nusiperka nekilnojamąjį turtą (butą, namą), kuriame ankstesnis savininkas nutraukė sutartį, o naujasis dar nespėjo sudaryti savo.

Kainodaros spąstai: už ką mokame papildomai?

Tai yra pati svarbiausia dalis, kurią privalo suprasti kiekvienas, gaunantis sąskaitas už garantinį tiekimą. Šios paslaugos kaina nėra fiksuota – ji kinta kiekvieną mėnesį ir dažniausiai yra aukštesnė nei rinkos vidurkis.

Garantinio tiekimo kaina susideda iš kelių dedamųjų, ir būtent čia slypi „brangumo“ paslaptis:

  1. Biržos kaina („Nord Pool“): Pagrindas yra vidutinė praėjusio mėnesio elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje. Jei biržoje elektra brangsta, brangsta ir garantinis tiekimas. Vartotojas prisiima visą rinkos svyravimų riziką.
  2. Koeficientas (Antkainis): Tai yra esminis skirtumas nuo paprasto su birža susieto plano. Prie biržos kainos pridedamas įstatymu numatytas koeficientas. Paprastai tariant, tai yra bauda arba priemoka už tai, kad neturite tiekėjo. Dažnu atveju šis koeficientas siekia 1,15 arba 1,25 (priklausomai nuo tuo metu galiojančių VERT nutarimų ir vartotojo tipo). Tai reiškia, kad už pačią elektrą mokate 15–25 proc. brangiau nei ji kainavo biržoje.
  3. Persiuntimo ir kitos dedamosios: Prie šios sumos pridedamos standartinės valstybės reguliuojamos kainos už elektros persiuntimą, VIAP (viešuosius interesus atitinkančias paslaugas) ir skirstymą.

Kodėl tai finansiškai skausminga? Įsivaizduokite, kad perkate kurą degalinėje. Nepriklausomas tiekėjas jums siūlo kurą už fiksuotą kainą arba tikslią biržos kainą su nedideliu aptarnavimo mokesčiu. Garantinis tiekimas sako: „Mes jums įpilsime kuro, bet jo kaina bus apskaičiuota mėnesio gale, ir prie jos mes privalomai pridėsime 15–25 proc. antkainį“. Joks racionalus pirkėjas nesirinktų tokios paslaugos ilgam laikui.

Verslo ir privačių klientų skirtumai: 6 mėnesių taisyklė

Nors kainodaros principai panašūs, teisinė bazė verslui ir gyventojams skiriasi. Tai dažnai sukelia painiavą, ypač smulkiesiems verslininkams ar žmonėms, vykdantiems individualią veiklą savo patalpose.

Buitiniams vartotojams (gyventojams): Laikas, kiek galite būti garantiniame tiekime, nėra griežtai apribotas „atjungimu“. Jūs galite metus ar dvejus mokėti didesnę kainą, ir kol apmokate sąskaitas, elektra nebus atjungta (nors ESO nuolat siųs priminimus pasirinkti tiekėją). Tai sukuria klaidingą ramybės jausmą – „elektra dega, vadinasi, viskas gerai“, nors piniginė kraujuoja.

Nebuitiniams vartotojams (verslui): Čia situacija kur kas griežtesnė. Elektros energetikos įstatymas numato, kad garantinis elektros tiekimas užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei per pusę metų įmonė nepasirenka nepriklausomo tiekėjo, ESO turi teisę nutraukti elektros tiekimą. Tai yra didžiulė rizika verslo tęstinumui. Deja, dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės buhalteriai tiesiog apmoka sąskaitas, nepastebėdami, kad jos ateina iš ESO už garantinį tiekimą, kol vieną dieną gauna įspėjimą apie atjungimą.

Nekilnojamojo turto pirkėjų spąstai

Viena dažniausių situacijų, kai žmonės netyčia patenka į garantinį tiekimą – būsto pirkimas. Procesas paprastai atrodo taip:

Jūs nusiperkate butą. Senasis savininkas deklaruoja rodmenis ir nutraukia savo sutartį. Jūs, kaip naujas savininkas, esate užsiėmęs remontais, kraustymusi ir notarais. Apie elektrą pagalvojate tik po mėnesio ar dviejų. Tuo tarpu butui elektra jau teikiama garantinio tiekimo sąlygomis.

Svarbu žinoti: ESO automatiškai priskiria objektą garantiniam tiekimui, kai tik senoji sutartis nutrūksta. Jūs gausite sąskaitą už tą laikotarpį, net jei dar nesudarėte sutarties su niekuo. Todėl ekspertai pataria: vos pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, tą pačią ar kitą dieną sudaryti sutartį su nepriklausomu tiekėju. Dauguma tiekėjų leidžia sutartį sudaryti atgaline data (nuo nuosavybės teisės perėmimo), jei kreipiamasi operatyviai, taip išvengiant brangaus garantinio laikotarpio.

Mitai, kurie laiko žmones garantiniame tiekime

Nepaisant finansinės logikos, tūkstančiai objektų vis dar yra garantiniame tiekime. Kodėl? Dažnai tai lemia visuomenėje įsišakniję mitai.

Mitas Nr. 1: „ESO yra valstybinė įmonė, todėl jie manęs neapgaus.“

Tiesa ta, kad ESO nieko neapgaudinėja – viskas skaidru. Tačiau įstatymas įpareigoja taikyti koeficientą. Valstybė šiuo atveju veikia ne kaip „pigios elektros davėjas“, o kaip „paskutinės vilties tiekėjas“. Saugumas čia kainuoja papildomai. Pasirinkę nepriklausomą tiekėją, jūs vis tiek naudojatės tais pačiais ESO laidais ir skaitikliais, tik už pačią energiją mokate mažiau.

Mitas Nr. 2: „Keisti tiekėją yra sudėtinga ir užtrunka.“

Šiuolaikinėje rinkoje tiekėjo keitimas užtrunka apie 5–10 minučių internetu. Jums nereikia niekur važiuoti, nereikia skambinti į ESO ar senajam tiekėjui. Naujasis tiekėjas sutvarko visus formalumus. Tai paprasčiau nei užsisakyti maistą į namus.

Mitas Nr. 3: „Garantinis tiekimas yra lankstesnis, nėra sutarčių.“

Taip, garantiniame tiekime nėra terminuotų sutarčių ar netesybų mokesčių. Tačiau šis lankstumas yra labai brangus. Be to, šiuo metu ir nepriklausomi tiekėjai siūlo neterminuotas sutartis su biržos planais be jokių nutraukimo mokesčių, tik be papildomo 25 proc. antkainio.

Biržos svyravimai: kodėl garantinis tiekimas yra rizikingiausias žiemą?

Garantinio tiekimo kaina tiesiogiai priklauso nuo „Nord Pool“ biržos. Vasarą, kai saulės elektrinės generuoja daug energijos ir kainos biržoje krenta, garantinio tiekimo kaina taip pat sumažėja. Kartais ji gali atrodyti visai priimtina, ir vartotojai užliūliuojami. Tačiau atėjus žiemai, kai elektros vartojimas išauga, o generacija iš atsinaujinančių šaltinių sumažėja, biržos kainos šauna į viršų.

Garantinio tiekimo klientai šį smūgį pajunta skaudžiausiai. Jei vartotojas su fiksuota kaina moka sutartą tarifą (pvz., 24 ct/kWh), tai garantinio tiekimo klientas sausio mėnesį gali gauti sąskaitą, kurioje kilovatvalandė kainuoja 40 ar 50 centų (priklausomai nuo rinkos situacijos). Čia nėra jokių „lubų“ ar kainos fiksavimo mechanizmų. Jūs esate visiškai priklausomi nuo rinkos malonės, plius mokate privalomą antkainį.

Kaip teisingai palikti garantinį tiekimą?

Procesas yra elementarus, tačiau reikalauja atidumo datoms. Norint, kad nauja sutartis įsigaliotų nuo kito mėnesio 1 dienos, sutartį su nepriklausomu tiekėju rekomenduojama pasirašyti iki einamojo mėnesio priešpaskutinės dienos. Tačiau geriausia – nelaukti paskutinės minutės.

  1. Išsirinkite tiekėją: Naudokitės VERT palyginimo skaičiuoklėmis arba tiesiogiai peržiūrėkite trijų pagrindinių tiekėjų („Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum“) pasiūlymus.
  2. Pasirinkite planą: Nuspręskite, ar norite fiksuotos kainos (ramybė dėl sąskaitų dydžio) ar su birža susietos kainos (galimybė sutaupyti, bet su rizika). Jei renkatės su birža susietą planą pas nepriklausomą tiekėją, jis beveik visada bus pigesnis nei garantinis tiekimas, nes nebus taikomas papildomas įstatyminis koeficientas.
  3. Pasirašykite sutartį: Tai atliekama tiekėjo savitarnoje. ESO apie pasikeitimą bus informuota automatiškai.
  4. Deklaruokite rodmenis: Svarbu tiksliai deklaruoti skaitiklio rodmenis sutarties pasikeitimo dieną (mėnesio pabaigoje), kad ESO galėtų tiksliai paskaičiuoti, kiek skolingi už garantinį tiekimą, ir nuo kurio skaičiaus pradedate mokėti naujam tiekėjui.

Socialiai pažeidžiami vartotojai ir garantinis tiekimas

Yra kategorija žmonių, kuriems garantinis tiekimas kelia didžiausią grėsmę – tai senjorai ir socialiai pažeidžiami asmenys, kurie neturi interneto arba įgūdžių naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Dažnai jie lieka garantiniame tiekime vien dėl to, kad nesupranta sistemos pokyčių arba bijo „privatininkų“.

Labai svarbu, kad artimieji patikrintų savo tėvų ar senelių elektros sąskaitas. Jei gavėjas yra „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), o eilutėje parašyta „Garantinis tiekimas“, tai signalas veikti. Padėdami jiems pasirinkti pigiausią fiksuotą planą, galite sutaupyti jiems šimtus eurų per metus. Tai reali, apčiuopiama pagalba, kuri nereikalauja jokių investicijų, tik pusvalandžio laiko.

Ateities prognozės: ar kas nors keisis?

Energetikos ministerija ir reguliuotojai nuolat pabrėžia, kad garantinis tiekimas ir turi likti nepatrauklus. Nėra jokių planų mažinti koeficientą ar daryti šią paslaugą konkurencinga. Priešingai – ilgalaikė strategija yra skatinti vartotojų aktyvumą rinkoje.

Taip pat verta paminėti išmaniųjų skaitiklių diegimą. Nors jie palengvina rodmenų nurašymą, jie nekeičia garantinio tiekimo kainodaros principų. Išmanusis skaitiklis garantiniame tiekime tiesiog tiksliau parodys, kiek daug permokate.

Kodėl garantinis elektros tiekimas nėra „fenomenas“, o problema?

Apibendrinant, garantinis elektros tiekimas atlieka svarbią higieninę funkciją elektros rinkoje – jis neleidžia mums likti tamsoje ištikus bėdai. Tačiau laikyti jį ilgalaikiu sprendimu yra finansiškai neatsakinga. Permoka, kurią sumokate per metus būdami garantiniame tiekime, gali prilygti naujo buitinio prietaiso kainai ar savaitgaliui kurorte.

Jei vis dar esate šiame status quo, nelaukite kito mėnesio, kai biržos kainos gali šoktelėti. Elektros tiekėjo pasirinkimas yra vienas lengviausių būdų sumažinti namų ūkio išlaidas be jokio gyvenimo kokybės suprastėjimo. Elektra ta pati, laidai tie patys, skiriasi tik eilutė sąskaitoje ir suma, liekanti jūsų kišenėje. Būkite sąmoningi vartotojai ir neleiskite inercijai tuštinti jūsų biudžeto.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galiu grįžti į garantinį tiekimą, jei nepatiks nepriklausomas tiekėjas?
Teoriškai taip – nutraukus sutartį ir nepasirinkus kito, jūs automatiškai grįžtate į garantinį tiekimą. Tačiau finansiškai tai retai kada apsimoka dėl taikomo antkainio.

Ar garantinis tiekimas turi „nakties“ ir „dienos“ tarifus?
Taip, jei turite dviejų laiko zonų skaitiklį, garantinio tiekimo kaina skaičiuojama atskirai dienai ir nakčiai, remiantis tų valandų biržos kainų vidurkiais, tačiau vis tiek pridedamas koeficientas.

Ką daryti, jei turiu skolų už garantinį tiekimą?
Norint pereiti pas nepriklausomą tiekėją, skolos ESO neturi trukdyti sudaryti naują sutartį, tačiau senąją skolą vis tiek privalėsite padengti, kitaip ESO gali inicijuoti išieškojimą ar elektros atjungimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *