Gyventojų pajamų mokestis, dažnai trumpinamas kaip GPM, yra vienas iš pagrindinių mokesčių, su kuriuo susiduria praktiškai kiekvienas dirbantis ar kitokių pajamų gaunantis Lietuvos gyventojas. Nors iš pirmo žvilgsnio GPM sistema gali atrodyti sudėtinga, paini ir kupina niuansų, iš tiesų jos pagrindinius principus suprasti yra kur kas lengviau, nei gali pasirodyti. Tai ne tik prievolė valstybei, bet ir įrankis, leidžiantis pasinaudoti įvairiomis lengvatomis ir susigrąžinti dalį sumokėtų pinigų.
Šiame išsamiame gide mes žingsnis po žingsnio išnarpliosime viską, kas susiję su GPM: nuo to, kas ir kodėl jį moka, iki sudėtingesnių aspektų, tokių kaip pajamų deklaravimas, lengvatų taikymas ir mokesčių optimizavimas. Nesvarbu, ar esate samdomas darbuotojas, vykdote individualią veiklą, ar tiesiog norite geriau suprasti savo finansus – čia rasite atsakymus į svarbiausius klausimus, pateiktus paprasta ir suprantama kalba.
Kas yra GPM ir kas jį moka?
Prieš gilinantis į tarifus ir lengvatas, svarbu aiškiai apibrėžti pačią GPM sąvoką ir nustatyti, kam kyla prievolė šį mokestį mokėti.
GPM apibrėžimas: Mokesčio esmė
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – tai tiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos fizinio asmens (gyventojo) per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai – kalendorinius metus) gautos pajamos. Šios pajamos gali būti įvairios: darbo užmokestis, pajamos iš individualios veiklos, turto nuomos, palūkanos, dividendai, autoriniai atlyginimai ir daugelis kitų. Surinktos GPM lėšos keliauja į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir yra naudojamos viešosioms paslaugoms finansuoti: švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei paramai, infrastruktūrai ir saugumui užtikrinti. Kitaip tariant, tai yra kiekvieno iš mūsų indėlis į bendrą gerovę.
Pagrindinė institucija, atsakinga už GPM administravimą Lietuvoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ji konsultuoja mokesčių mokėtojus, priima pajamų deklaracijas, kontroliuoja mokesčių sumokėjimą ir užtikrina, kad mokesčių sistema veiktų sklandžiai.
Kas laikomas mokesčių mokėtoju?
Pareiga mokėti GPM Lietuvoje priklauso nuo asmens rezidavimo statuso. Išskiriami du pagrindiniai mokesčių mokėtojų tipai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tai asmenys, kurie atitinka bent vieną iš įstatyme numatytų kriterijų: jų nuolatinė gyvenamoji vieta kalendoriniais metais yra Lietuvoje; jų asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų vieta kalendoriniais metais yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje; jie kalendoriniais metais būna Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 183 ar daugiau dienų. Nuolatiniai gyventojai privalo mokėti GPM nuo visų pajamų, gautų tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse (vėliau taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys).
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tai asmenys, neatitinkantys nuolatinio gyventojo kriterijų. Jie moka GPM tik nuo tų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei užsienio menininkas atvyksta į Lietuvą surengti koncerto ir gauna už tai atlygį, nuo šios sumos jis turės sumokėti GPM Lietuvoje.
GPM tarifai Lietuvoje: Kiek ir nuo ko mokame?
Vienas aktualiausių klausimų – koks yra GPM tarifas ir kaip jis apskaičiuojamas. Lietuvoje taikoma progresinė mokesčių sistema, o tai reiškia, kad mokesčio tarifas priklauso nuo pajamų dydžio. Be to, skirtingoms pajamų rūšims gali būti taikomi skirtingi tarifai.
Standartinis ir progresinis GPM tarifas
Pajamos, susijusios su darbo santykiais (darbo užmokestis, priedai, premijos), apmokestinamos taikant progresinius tarifus. 2025 metais galioja du pagrindiniai tarifai:
- 20% tarifas taikomas metinei pajamų daliai, kuri neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). VDU dydis yra perskaičiuojamas kasmet. Pavyzdžiui, jei 60 VDU riba būtų 114 000 eurų per metus, visos pajamos iki šios sumos būtų apmokestinamos 20% tarifu.
- 32% tarifas taikomas metinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU. Svarbu pabrėžti, kad šis didesnis tarifas taikomas ne visai pajamų sumai, o tik tai daliai, kuri viršija nustatytą ribą.
Pavyzdys: Tarkime, asmens metinės pajamos iš darbo santykių yra 120 000 eurų, o 60 VDU riba yra 114 000 eurų. Mokesčiai būtų skaičiuojami taip:
Nuo 114 000 eurų sumos skaičiuojamas 20% GPM (114 000 * 0,20 = 22 800 eurų).
Nuo sumos, viršijančios ribą (120 000 – 114 000 = 6 000 eurų), skaičiuojamas 32% GPM (6 000 * 0,32 = 1 920 eurų).
Iš viso GPM sudarytų: 22 800 + 1 920 = 24 720 eurų.
Kiti GPM tarifai
Be standartinių progresinių tarifų, tam tikroms pajamų rūšims taikomi fiksuoti GPM tarifai:
- 15% tarifas taikomas dividendams, palūkanoms (su tam tikromis išimtimis), pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos, pajamoms iš turto pardavimo (pavyzdžiui, pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybėje išbuvo mažiau nei 10 metų), taip pat pajamoms iš individualios veiklos (išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų, kurioms taikomi progresiniai tarifai).
- 5% tarifas anksčiau buvo taikomas tam tikroms individualios veiklos pajamoms, tačiau mokesčių sistema kinta, todėl svarbu sekti aktualią informaciją. Šiuo metu jis taikomas itin retai.
Mokesčių lengvatos: Kaip susimažinti mokamą GPM?
Viena iš maloniausių GPM sistemos dalių yra galimybė pasinaudoti įvairiomis lengvatomis ir taip susimažinti mokėtiną mokesčio sumą arba net susigrąžinti dalį jau sumokėto mokesčio. Pagrindinės lengvatos yra Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir galimybė deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį išlaidų.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
NPD – tai pajamų dalis, kuri nėra apmokestinama GPM. Šios lengvatos pagrindinis tikslas – sumažinti mokesčių naštą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. NPD dydis yra kintamas ir priklauso nuo gyventojo pajamų: kuo pajamos mažesnės, tuo taikomas NPD yra didesnis. Kai pajamos pasiekia tam tikrą ribą, NPD nebetaikomas.
NPD formulė yra periodiškai atnaujinama. Pavyzdžiui, jei formulė yra NPD = 747 – 0,17 * (Mėnesio pajamos – 928), tai reiškia, kad asmeniui, uždirbančiam minimalų atlyginimą, bus taikomas maksimalus NPD. Tuo tarpu asmeniui, kurio atlyginimas viršija tam tikrą sumą (pvz., 2167 eurus), NPD bus lygus nuliui. Svarbu tai, kad darbdavys taiko NPD kiekvieną mėnesį, skaičiuodamas darbo užmokestį, tačiau metams pasibaigus ir deklaruojant pajamas, NPD yra perskaičiuojamas pagal visas metines pajamas. Dėl šios priežasties gali atsirasti GPM permoka (kurią VMI grąžina) arba nepriemoka (kurią reikia sumokėti).
Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD)
Anksčiau galiojusi PNPD lengvata tėvams, auginantiems vaikus, buvo integruota į vaiko pinigų sistemą ir tiesiogiai GPM sistemoje nebėra taikoma. Vietoj to, šeimos gauna tiesiogines išmokas už vaikus. Vis dėlto, tėvams ir globėjams svarbu žinoti apie kitas lengvatas, pavyzdžiui, galimybę susigrąžinti dalį GPM už vaikų neformalaus ugdymo būrelius.
Kitos svarbios GPM lengvatos
Pateikę metinę pajamų deklaraciją, gyventojai gali pasinaudoti ir kitomis lengvatomis, susigrąžindami dalį sumokėto GPM. Grąžinama suma negali viršyti 20% patirtų išlaidų ir bendra visų išlaidų suma negali būti didesnė nei 25% asmens metinių apmokestinamųjų pajamų. Lengvatos taikomos šioms išlaidoms:
- Gyvybės draudimo įmokos.
- III pakopos pensijų fondų įmokos.
- Palūkanos už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 m. sausio 1 d.
- Išlaidos už pirmąjį profesinį mokymą ar studijas, už kurias sumokėjo pats gyventojas.
- Išlaidos už pastatų ir statinių apdailos bei remonto darbus, lengvųjų automobilių remonto ar nepilnamečių vaikų (įvaikių) iki 18 metų priežiūros paslaugas. Svarbu, kad už šias paslaugas būtų atsiskaitoma per banką, o paslaugos teikėjas išrašytų sąskaitą faktūrą.
Pajamų deklaravimas: Kada ir kaip tai padaryti?
Pajamų deklaravimas – tai procesas, kurio metu gyventojas informuoja VMI apie per metus gautas pajamas ir sumoka (arba susigrąžina) GPM skirtumą.
Kas privalo deklaruoti pajamas?
Nors daugumai samdomų darbuotojų, kurie neturi kitų pajamų ir nenori naudotis lengvatomis, deklaruoti pajamų nebūtina, tam tikroms grupėms tai daryti privaloma. Pagrindiniai atvejai:
- Asmenys, vykdantys individualią veiklą.
- Asmenys, gavę pajamų iš turto pardavimo ar nuomos.
- Asmenys, kurių metinės pajamos viršijo 60 VDU ribą ir jiems turi būti pritaikytas 32% GPM tarifas.
- Asmenys, kurie nori pasinaudoti aukščiau minėtomis GPM lengvatomis (už studijas, gyvybės draudimą ir kt.).
- Asmenys, norintys skirti dalį savo GPM paramai.
- Politikai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, privalantys deklaruoti turtą.
Deklaravimo procesas ir terminai
Pajamos deklaruojamos už praėjusius kalendorinius metus. Procesas vyksta per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) VMI svetainėje. Daugeliui gyventojų VMI paruošia preliminarias deklaracijas, kuriose jau būna suvesta didžioji dalis informacijos apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius. Mokesčių mokėtojui tereikia šią informaciją patikrinti, papildyti trūkstamais duomenimis (pvz., apie patirtas išlaidas, už kurias galima susigrąžinti GPM) ir patvirtinti.
Pagrindinis terminas pajamų deklaravimui ir GPM sumokėjimui (jei susidarė nepriemoka) yra gegužės 2 diena. Jei susidarė GPM permoka, VMI ją grąžina iki liepos 31 dienos.
Parama: Kaip skirti dalį savo GPM?
Kiekvienas gyventojas, sumokėjęs GPM, turi unikalią galimybę dalį šio mokesčio nukreipti pasirinktai organizacijai, taip prisidėdamas prie pilietinės visuomenės stiprinimo. Tai nekainuoja papildomai – jūs tiesiog nurodote valstybei, kam panaudoti dalį jūsų jau sumokėtų pinigų. Galima skirti:
- Iki 1,2% GPM – paramos gavėjams (nevyriausybinėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, bendruomenėms ir pan.).
- Iki 0,6% GPM – politinėms partijoms.
- Iki 0,6% GPM – profesinėms sąjungoms.
Prašymą skirti paramą galima pateikti kartu su metine pajamų deklaracija per EDS sistemą iki gegužės 2 dienos.
Individuali veikla ir GPM: Ką svarbu žinoti?
Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, GPM apskaičiavimo tvarka šiek tiek skiriasi.
GPM skaičiavimas
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, GPM skaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų, kurios gaunamos iš visų gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus (su veikla susijusias išlaidas). Apmokestinamosios pajamos apmokestinamos 5% GPM tarifu, jei metinis pelnas neviršija 20 000 eurų. Jei pelnas viršija šią sumą, tarifas didėja ir gali pasiekti 15%. Pajamoms iš laisvųjų profesijų (teisininkai, architektai ir kt.) taikomas 15% tarifas.
Leidžiami atskaitymai
Norint sumažinti apmokestinamąsias pajamas, galima pasirinkti vieną iš dviejų išlaidų pripažinimo būdų:
- Faktinių išlaidų atskaitymas. Galima atimti visas su veikla susijusias ir dokumentais (sąskaitomis, kvitais) pagrįstas išlaidas: kuro, kanceliarinių prekių, ryšio paslaugų, patalpų nuomos ir kt.
- 30% atskaitymas nuo pajamų. Galima pasirinkti neatimti jokių faktinių išlaidų, o tiesiog laikyti, kad leidžiami atskaitymai sudaro 30% gautų pajamų. Šiuo atveju nereikia rinkti jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau negalima atskaityti „Sodros“ ir PSD įmokų. Šis būdas ypač patogus tiems, kurių faktinės veiklos sąnaudos yra nedidelės.
GPM nuo individualios veiklos pajamų taip pat deklaruojamas ir sumokamas iki kitų metų gegužės 2 dienos.
Apibendrinimas
Gyventojų pajamų mokestis yra neatsiejama mūsų finansinio gyvenimo dalis. Nors iš pirmo žvilgsnio sistema gali atrodyti paini, jos supratimas atveria galimybes ne tik tinkamai įvykdyti savo prievoles valstybei, bet ir efektyviai planuoti asmeninius finansus, pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis ir susigrąžinti dalį pinigų. Svarbiausia – domėtis, laiku deklaruoti pajamas ir nebijoti kreiptis pagalbos į VMI konsultantus, jei kyla klausimų. Tvarkingi mokesčiai – tai ne tik ramybė, bet ir apčiuopiama finansinė nauda.