Įsivaizduokite du pasaulius, nutolusius vienas nuo kito ne tik tūkstančiais kilometrų, bet ir laiku, kultūra bei pačiu žemės alsavimu. Viename – saulės nubučiuotos salos, kuriose aidi tūkstantmečių istorijos ir mitų aidas, kur ore tvyro alyvuogių ir sūraus jūros vėjo kvapas. Tai Graikija – Vakarų civilizacijos lopšys. Kitame – jaunutė, geologiškai nerami žemė, kurios peizažai tokie dramatiški ir nepaliesti, kad atrodo, jog juos ką tik sukūrė fantastikos burtininkas. Tai Naujoji Zelandija – Aotearoa, Ilgojo Baltojo Debesies Žemė. Šios dvi šalys – tarsi du skirtingi pasakojimai, dvi skirtingos planetos, atsitiktinai atsidūrusios vienoje. Leiskimės į virtualią kelionę ir palyginkime šiuos du nepaprastus pasaulio kampelius, kad suprastume, kas juos daro tokiais unikaliais ir viliojančiais.
Geografinis Kontrastas: Viduržemio Jūra Prieš Ramųjį Vandenyną
Pradėkime nuo pačių pamatų – geografijos, kuri suformavo ne tik peizažus, bet ir žmonių charakterius. Graikija, įsitaisiusi Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio gale, yra Viduržemio jūros karalienė. Jos kranto linija, viena ilgiausių pasaulyje, yra išraizgyta į nesuskaičiuojamas įlankas, pusiasalius ir, žinoma, salas. Skaičiuojama, kad Graikijai priklauso nuo 1 200 iki 6 000 salų ir salelių, iš kurių apie 227 yra gyvenamos. Tai salynų, tokių kaip Kikladės su akinančio baltumo nameliais ir mėlynais kupolais, ar Jonijos salos su vešlia žaluma, kraštas. Žemyninė dalis – kalnuota, raižyta, o aukščiausias taškas, Olimpo kalnas, mitologijoje laikomas dvylikos dievų buveine. Klimatas čia tipiškai mediteraninis: karštos, sausos vasaros ir švelnios, drėgnos žiemos. Viskas alsuoja senove, šiluma ir atsipalaidavimu.
Dabar mintimis persikelkime į kitą pasaulio galą. Naujoji Zelandija – tai izoliuotas Ramiojo vandenyno archipelagas, esantis maždaug 2 000 kilometrų į pietryčius nuo Australijos. Ją sudaro dvi pagrindinės salos – Šiaurės ir Pietų – bei daugybė mažesnių. Jei Graikijos peizažą formavo laikas ir žmogus, tai Naujosios Zelandijos – ugnis ir ledas. Tai geologiškai jauna ir aktyvi šalis, priklausanti Ramiojo vandenyno Ugnies žiedui. Šiaurės saloje kunkuliuoja geizeriai, trykšta karštosios versmės ir stūkso snaudžiantys ugnikalniai. Pietų sala yra visiškai kitokia – ją kerta galingi Pietų Alpės, kurių viršūnes dengia ledynai, o vakarinėje pakrantėje driekiasi kvapą gniaužiantys fjordai, išskaptuoti ledynmečių. Klimatas čia – nuo subtropinio šiaurėje iki vėsaus vidutinio pietuose, o oras gali pasikeisti per kelias minutes. Tai laukinės, nepažabotos ir didingos gamtos karalystė.
Istorijos Vėjai: Tūkstantmečiai Prieš Šimtmečius
Laiko tėkmė šiose šalyse taip pat teka visiškai skirtingu ritmu. Graikijos istorija yra ilga, paini ir be galo turtinga, tai – Vakarų pasaulio pagrindas. Jau trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų Kretos saloje klestėjo Minojų civilizacija. Vėliau iškilo Mikėnai, aprašyti Homero „Iliadoje“. Klasikiniu laikotarpiu, V a. pr. Kr., Atėnuose gimė demokratija, filosofija su Sokratu, Platonu ir Aristoteliu, suklestėjo teatras, architektūra ir mokslas. Aleksandro Makedoniečio užkariavimai išplatino helenistinę kultūrą po visą tuometinį pasaulį. Vėliau Graikiją valdė romėnai, Bizantijos imperija, osmanai. Kiekvienas akmuo čia, rodos, galėtų papasakoti tūkstančių metų senumo istoriją.
Naujosios Zelandijos žmonių istorija, palyginti, yra tik trumpas mirksnis. Manoma, kad pirmieji gyventojai, polineziečiai, vėliau tapę žinomi kaip maoriai, čia atplaukė vos prieš 700-800 metų. Jie atrado negyvenamą žemę, kupiną unikalių paukščių (tarp jų ir milžiniškų moa, kuriuos greitai išnaikino) ir vešlios augalijos. Jie sukūrė turtingą ir sudėtingą gentinę kultūrą, pagrįstą glaudžiu ryšiu su žeme (whenua), protėviais ir mitologija. Europiečiai šias salas atrado tik XVII amžiuje, o masiškesnė kolonizacija prasidėjo XIX amžiuje. Pamatinis Naujosios Zelandijos istorijos dokumentas – 1840 m. pasirašyta Vaitangio sutartis (Treaty of Waitangi) tarp britų karūnos ir maorių vadų. Tai sutartis, kurios interpretacijos iki šiol kelia debatus ir formuoja šalies bikultūrinę tapatybę. Čia istorija ne glūdi po žeme, o yra gyva, pulsuojanti dabarties santykiuose ir politikoje.
Kultūros Mozaika: Filoxenia ir Kia Ora
Kultūriniai skirtumai tarp graikų ir kivių (taip save vadina naujazelandiečiai) yra tokie pat ryškūs kaip ir jų peizažai. Graikų kultūros šerdis – filoxenia, reiškianti „meilę svetimšaliui“ arba svetingumą. Tai ne tik mandagumas, tai – gyvenimo būdas. Graikai yra aistringi, komunikabilūs, šeima ir bendruomenė jiems yra viskas. Jų gyvenimas sukasi aplink maistą – ilgus pietus tavernose, šviežias jūros gėrybes, fetos sūrį, alyvuogių aliejų – ir bendravimą. Graikų ortodoksų bažnyčia tebeturi didelę įtaką vertybėms ir tradicijoms. Muzika, ypač nostalgiškos rebétiko dainos ir energingas sirtakis, yra neatsiejama jų sielos dalis. Gyvenimo tempas čia lėtesnis, kartais chaotiškas, bet visada kupinas žmogiškosios šilumos.
Naujojoje Zelandijoje jus pasitiks ne mažiau nuoširdus, bet kitoks pasveikinimas – Kia Ora. Tai maorių kalbos frazė, reiškianti „būk sveikas“ ir atspindinti šalies dvilypę tapatybę. Šiuolaikinė Naujosios Zelandijos kultūra yra unikalus maorių (tangata whenua – žemės žmonės) ir europiečių (Pākehā) tradicijų lydinys. Maoriai didžiuojasi savo paveldu: galingu karo šokiu haka, kurį išgarsino regbio komanda „All Blacks“, sudėtingais raižiniais ir tatuiruotėmis (tā moko), pasakojančiomis giminės istoriją. Kivių kultūra yra santūresnė, vertinanti kuklumą, savarankiškumą („pasidaryk pats“ etosas) ir meilę gamtai. Savaitgaliais miestai ištuštėja, nes visi traukia į kalnus, prie ežerų ar vandenyno. Tai aktyvaus laisvalaikio, sporto, ypač regbio, ir ramaus, pragmatiško požiūrio į gyvenimą kraštas.
Gamtos Stebuklai: Dievų Kalnai ir Elfų Slėniai
Abiejose šalyse gamta yra išskirtinė, tačiau jos grožis kyla iš skirtingų šaltinių. Graikijos grožis yra harmoningas, saulėtas ir glaudžiai susipynęs su žmogaus veikla. Tai Santorinio kaldera – ugnikalnio liekanos, virtusios viena romantiškiausių vietų planetoje, su baltutėliais miesteliais, kabančiais ant uolų krašto. Tai Kretos paplūdimiai su rožiniu smėliu Elafonisio saloje ar Samarijos tarpeklis, vienas ilgiausių Europoje. Tai Meteoros vienuolynai, neįtikėtinai įsitaisę ant milžiniškų smiltainio stulpų, tarsi norėdami priartėti prie dangaus. Graikijos gamta yra dievų ir žmonių dialogo vieta, kur kiekvienas kalnas, upelis ar urvas turi savo mitą.
Naujosios Zelandijos gamta, priešingai, yra pirmapradė, laukinė ir epinė. Ne veltui režisierius Peteris Jacksonas būtent čia filmavo „Žiedų valdovą“ – tokių peizažų tiesiog neįmanoma sukurti kompiuteriu. Pietų saloje esantis Fjordlando nacionalinis parkas su Milfordo ir Doubtfulo fjordais yra stulbinančio grožio vieta, kur statūs kalnai neria tiesiai į tamsius vandenyno vandenis, o nuo jų šlaitų krenta šimtai krioklių. Vakarų pakrantės ledynai, Franz Josef ir Fox, yra unikalūs tuo, kad nusileidžia beveik iki jūros lygio, į vešlius atogrąžų miškus. Šiaurės saloje esantis Rotorua regionas – tai verdančio purvo baseinų, geizerių ir sieros ežerų pasaulis, primenantis apie po kojomis slypinčią žemės jėgą. Tai kraštas, kuriame gamta vis dar yra pagrindinė veikėja, o žmogus – tik svečias.
Turisto Akimis: Antikiniai Griuvėsiai ar Ekstremalūs Nuotykiai?
Kelionių patirtys šiose šalyse skiriasi kaip diena ir naktis. Kelionė į Graikiją – tai kelionė laiku. Čia galima valandų valandas klajoti po Atėnų Akropolį, bandant įsivaizduoti Periklio laikus, tyrinėti Delfų orakulo šventyklos griuvėsius ar Knoso rūmus Kretoje. Tai galimybė plaukioti tarp salų, kiekvieną dieną atrandant naują paplūdimį, naują taverną ir naują saulėlydį. Graikija idealiai tinka istorijos mėgėjams, saulės ir jūros garbintojams, gurmanams ir tiems, kurie ieško atpalaiduojančių, kultūriškai turtingų atostogų.
Naujoji Zelandija, savo ruožtu, yra nuotykių ieškotojų ir gamtos mylėtojų Meka. Ji laikoma ekstremalaus sporto sostine – būtent čia, Kvynstauno mieste, buvo komercializuoti šuoliai su guma (bungee jumping). Čia galima išbandyti viską: šuolius su parašiutu, plaukimą srauniomis upėmis, kopimą į ledynus, speleologiją šviečiančių kirmėlių urvuose (Waitomo). Šalis išvagota tūkstančių kilometrų pėsčiųjų takų, iš kurių devyni yra priskiriami „Didžiųjų takų“ (Great Walks) kategorijai ir siūlo kelių dienų žygius per įspūdingiausius nacionalinius parkus. Tai kelionė tiems, kurie nori išbandyti savo fizines galimybes, pasinerti į laukinę gamtą ir patirti adrenalino antplūdį.
Išvados: Du Pasauliai, Viena Planeta
Taigi, Graikija ir Naujoji Zelandija. Viena – sena, išmintinga, šilta ir giliai įsišaknijusi į žmonijos istoriją. Kita – jauna, veržli, laukinė ir žvelgianti į ateitį. Viena siūlo pasinerti į kultūros ir civilizacijos vandenyną, kita – į nepažabotos gamtos stichiją. Graikijoje jautiesi esąs didingo pasakojimo dalimi, Naujojoje Zelandijoje – atradėju nepažįstamoje žemėje. Tačiau nepaisant visų skirtumų, abi šalys turi ir kai ką bendro: nepaprastą gamtos grožį, nuoširdžius žmones ir gebėjimą palikti neišdildomą įspūdį kiekvienam, kas jas aplanko. Jos primena mums, koks įvairus ir nuostabus yra mūsų pasaulis, ir kad didžiausi atradimai slypi ne tik tolimuose kraštuose, bet ir gebėjime suprasti bei vertinti tai, kas yra kitoniška. Nesvarbu, ar jūsų sielai artimesnis Viduržemio jūros bliuzas, ar Ramiojo vandenyno didybė, kelionė į bet kurią iš šių šalių praturtins ir pakeis jus amžiams.