Skaitmeninė transformacija jau seniai nebėra tik madingu šūkiu technologijų konferencijose. Tai – kasdienė realybė, keičianti mūsų bendravimo, darbo ir netgi pilietinių pareigų atlikimo būdus. Lietuva, sparčiai žengianti inovacijų keliu, neaplenkė ir vienos konservatyviausių sričių – mokesčių administravimo. Būtent čia gimė vienas ambicingiausių pastarojo dešimtmečio projektų – Išmanioji mokesčių administravimo sistema, arba tiesiog i.MAS. Daugeliui verslininkų ir buhalterių šis keturių raidžių trumpinys tapo neatsiejama darbo dalimi, tačiau ką jis iš tiesų reiškia? Tai ne tik naujų ataskaitų rinkinys, bet ir fundamentalus pokytis valstybės ir verslo santykiuose, žadantis daugiau skaidrumo, efektyvumo ir sąžiningos konkurencijos. Panirkime giliau ir išsiaiškinkime, kas slypi po i.MAS pavadinimu, kaip ši sistema veikia ir kokią įtaką ji daro kiekvienam verslui Lietuvoje.
Kas yra i.MAS ir kodėl jos prireikė?
i.MAS – tai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sukurta ir administruojama centralizuota elektroninių paslaugų sistema, skirta mokesčių mokėtojų pateikiamų duomenų surinkimui, tvarkymui, analizei ir kontrolei. Paprastais žodžiais tariant, tai skaitmeninė platforma, kurioje susitinka verslo apskaitos duomenys ir VMI analitiniai įrankiai.
Pagrindinis impulsas sukurti tokią sistemą buvo akivaizdi būtinybė spręsti įsisenėjusias problemas. Viena opiausių – šešėlinė ekonomika ir ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas. Sukčiavimo schemos, fiktyvios sąskaitos faktūros ir neapskaitytos pajamos kasmet iš valstybės biudžeto „pavogdavo“ šimtus milijonų eurų. Tradiciniai mokesčių administravimo metodai, tokie kaip periodiniai patikrinimai ir auditas, buvo reaktyvūs, imlūs laikui ir žmogiškiesiems ištekliams, todėl dažnai nespėdavo vytis išradingų mokesčių vengėjų.
i.MAS gimė iš noro pereiti nuo reaktyvaus prie proaktyvaus modelio. Užuot laikius, kol verslas pateiks metines deklaracijas, ir tik tuomet ieškojus neatitikimų, nuspręsta rinkti duomenis realiu arba beveik realiu laiku. Taip VMI įgijo galimybę matyti visą ūkinės operacijos grandinę – nuo prekių judėjimo iki PVM atskaitos – ir automatiškai identifikuoti įtartinus sandorius ar neatitikimus tarp skirtingų įmonių pateiktų duomenų. Pagrindiniai i.MAS kūrimo tikslai buvo aiškūs ir ambicingi:
- Sumažinti PVM atotrūkį (skirtumą tarp teoriškai surenkamo ir faktiškai sumokamo PVM).
- Užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir didinti biudžeto pajamas.
- Sumažinti administracinę naštą sąžiningam verslui, automatizuojant ataskaitų teikimą ir patikrinimus.
- Sukurti skaidresnę ir sąžiningesne konkurencija pagrįstą verslo aplinką.
- Modernizuoti patį mokesčių administratorių, pritaikant jį prie skaitmeninio amžiaus realijų.
Pagrindiniai i.MAS posistemiai: Išsami apžvalga
i.MAS nėra monolitinė sistema. Tai – tarsi skėtis, po kuriuo veikia keli specializuoti posistemiai, kiekvienas renkantis skirtingo tipo duomenis ir atliekantis specifines funkcijas. Verslui svarbiausia suprasti tris pagrindinius „banginius“: i.SAF, i.VAZ ir SAF-T.
i.SAF: PVM sąskaitų faktūrų registras
Tai bene geriausiai žinoma ir daugiausiai mokesčių mokėtojų paliečianti i.MAS dalis. i.SAF – tai elektroninis registras, kuriame visi PVM mokėtojai privalo deklaruoti duomenis apie per mokestinį laikotarpį (dažniausiai mėnesį) išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras. Svarbu pabrėžti, kad teikiamos ne pačios sąskaitos, o tik jų registravimo duomenys: sąskaitos serija ir numeris, data, kontrahento duomenys, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas ir suma.
Kaip tai veikia praktiškai? Įmonė A parduoda prekes įmonei B ir išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Pasibaigus mėnesiui, įmonė A savo i.SAF ataskaitoje nurodo, kad išrašė sąskaitą įmonei B, o įmonė B savo ataskaitoje deklaruoja, kad gavo sąskaitą iš įmonės A. VMI sistema automatiškai sutikrina šiuos du įrašus. Jei duomenys sutampa – viskas gerai. Tačiau jei įmonė B įtraukia į atskaitą sąskaitą, kurios įmonė A nedeklaravo, arba jei sumos skiriasi, sistema iškart užfiksuoja neatitikimą. Tai leidžia žaibiškai identifikuoti bandymus susigrąžinti PVM už fiktyvius sandorius arba kitas sukčiavimo schemas.
i.VAZ: Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų posistemis
Jei i.SAF kontroliuoja finansinius srautus, tai i.VAZ yra skirtas fiziniam prekių judėjimui stebėti. Šis posistemis reikalauja, kad įmonės, vežančios krovinius komerciniais tikslais Lietuvos teritorijoje, elektroniniu būdu registruotų važtaraščių duomenis. Informacija VMI turi būti pateikta dar prieš pradedant krovinio gabenimą.
Sistema skirta kovoti su nelegalia prekyba, ypač akcizais apmokestinamomis prekėmis (kuras, alkoholis, tabakas) ir kitomis didelės vertės prekėmis. Kai krovininis automobilis yra sustabdomas patikrinimui, pareigūnai gali iškart patikrinti i.VAZ sistemoje, ar gabenamas krovinys yra deklaruotas, ar sutampa maršrutas, krovinio siuntėjas ir gavėjas. Tai smarkiai apsunkina galimybes vežti „šešėlines“ prekes be jokių dokumentų arba klastoti jų kilmę bei paskirtį. i.VAZ sukuria skaidrią tiekimo grandinę, kurioje kiekvienas krovinio judėjimas yra užfiksuotas ir atsekamas.
SAF-T: Standartinė apskaitos duomenų rinkmena
SAF-T (angl. Standard Audit File for Tax) yra pats sudėtingiausias ir daugiausiai duomenų apimantis i.MAS elementas. Tai – tarptautinis standartas, apibrėžiantis, kaip įmonės apskaitos duomenys turi būti eksportuojami elektroniniu formatu mokesčių administratoriui. Kitaip nei i.SAF ar i.VAZ, kur duomenys teikiami reguliariai, SAF-T rinkmena teikiama tik VMI pareikalavus, dažniausiai mokestinio patikrinimo ar tyrimo metu.
Kas telpa į šią rinkmeną? Beveik viskas: didžiosios knygos įrašai, pirkėjų ir tiekėjų skolos, atsargų judėjimas, ilgalaikio turto apskaita, mokėjimų duomenys ir daugybė kitos detalios informacijos. Pateikus SAF-T failą, VMI analitikai gali atlikti išsamų ir gilų įmonės finansinės veiklos auditą net neatvykdami į pačią įmonę. Tai taupo tiek mokesčių administratoriaus, tiek verslo laiką ir resursus. Naudodami specializuotą programinę įrangą, jie gali greitai analizuoti milžiniškus duomenų kiekius, ieškoti dėsningumų, anomalijų ir potencialių mokesčių vengimo rizikų. Verslui tai reiškia, kad apskaita turi būti tvarkoma nepriekaištingai, nes bet koks neatitikimas gali būti lengvai pastebėtas.
i.MAS nauda: Dvi medalio pusės
i.MAS sistema, kaip ir bet kuri didelė reforma, atnešė pokyčių, kuriuos galima vertinti iš dviejų perspektyvų – valstybės ir verslo. Nors tikslai bendri, patirtys ir tiesioginė nauda gali skirtis.
Nauda valstybei
Valstybės požiūriu, i.MAS yra didžiulis laimėjimas. Akivaizdžiausias rezultatas – geresnis mokesčių surinkimas. Sistema leido ženkliai sumažinti PVM grobstymo mastą ir privertė dalį „šešėlyje“ veikusio verslo legalizuoti savo veiklą. VMI gavo galingą analitinį įrankį, leidžiantį efektyviau planuoti patikrinimus, koncentruojantis į rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir nešvaistant laiko sąžiningoms įmonėms. Duomenų analizė padeda ne tik aptikti jau įvykusius pažeidimus, bet ir prognozuoti galimas rizikas, taip užkertant kelią joms ateityje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia stabilesnes biudžeto pajamas ir teisingesnį mokesčių naštos pasiskirstymą.
Nauda sąžiningam verslui
Iš pradžių daugelis verslininkų i.MAS sutiko su nerimu. Atrodė, kad tai tik dar viena biurokratinė našta, reikalaujanti investicijų į programinę įrangą ir papildomo laiko ataskaitoms ruošti. Ir išties, adaptacinis periodas buvo sudėtingas. Tačiau ilgainiui išryškėjo ir teigiamos pusės. Bene svarbiausia – sąžiningesnė konkurencinė aplinka. Kai mokesčių vengiančios įmonės yra priverstos trauktis iš rinkos arba pradėti dirbti skaidriai, jos nebegali siūlyti dempingo kainų, kurias anksčiau subsidijuodavo nesumokėti mokesčiai. Sąžiningai dirbančios įmonės atsiduria lygesnėse konkurencinėse sąlygose.
Kitas privalumas – padidėjęs verslo partnerių patikimumas. i.SAF duomenų kryžminis sutikrinimas sumažina riziką netyčia įsivelti į PVM sukčiavimo grandinę su nesąžiningu tiekėju. Be to, VMI, matydama nepriekaištingą įmonės atskaitomybę i.MAS sistemoje, gali greičiau grąžinti PVM permoką, o tai pagerina įmonės apyvartinių lėšų srautus. Galiausiai, nors SAF-T reikalavimas atrodo gąsdinantis, jis skatina verslą palaikyti tvarkingą apskaitą, o tai yra bet kurio sveiko ir tvaraus verslo pagrindas.
Iššūkiai ir kritika: Ar viskas taip paprasta?
Nepaisant akivaizdžios naudos, kelias į i.MAS nebuvo rožėmis klotas. Verslas, ypač smulkusis, susidūrė su nemažai iššūkių. Pirminės investicijos į apskaitos programinės įrangos atnaujinimą ar įsigijimą, kad ji būtų suderinama su i.MAS, kai kurioms įmonėms buvo finansiškai skausmingos. Reikėjo apmokyti darbuotojus, perprasti naujus reikalavimus, o techniniai trikdžiai pirmaisiais sistemos veikimo metais kėlė papildomą stresą.
Administracinė našta, kurią sistema turėjo mažinti, iš pradžių, atvirkščiai, padidėjo. Buhalteriams teko skirti daugiau laiko duomenų ruošimui, tikrinimui ir teikimui. Taip pat kilo pagrįstų klausimų dėl duomenų saugumo – juk VMI serveriuose kaupiama milžiniška jautrios komercinės informacijos apimtis. Kritikai taip pat pabrėžė, kad sistema ne visada yra lanksti ir gali nepagrįstai „pažymėti“ kaip rizikingas visiškai teisėtas, tačiau nestandartines ūkines operacijas.
i.MAS ateitis: Kas laukia toliau?
i.MAS nėra baigtinis projektas. Tai nuolat tobulinama ir plečiama ekosistema. Vienas iš artimiausių ir svarbiausių plėtros etapų yra i.EKA – išmaniųjų kasos aparatų posistemis. Jo esmė – realiu laiku perduoti duomenis apie visas atsiskaitymo operacijas, atliktas kasos aparatu, tiesiai į VMI. Tai būtų dar vienas galingas smūgis šešėliui mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuje, kur vis dar gausu neapskaitytų grynųjų pinigų operacijų.
Ateityje galime tikėtis dar gilesnės integracijos, kai dalis deklaracijų bus užpildomos automatiškai, remiantis i.MAS surinktais duomenimis, taip dar labiau sumažinant naštą verslui. VMI, pasitelkusi dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų analizės metodus, galės dar tiksliau identifikuoti rizikas ir teikti individualizuotas konsultacijas mokesčių mokėtojams, padedant jiems išvengti klaidų.
Apibendrinant, i.MAS sistema yra neabejotinas lūžis Lietuvos mokesčių administravimo istorijoje. Tai sudėtingas, daugialypis ir nuolat evoliucionuojantis įrankis, kuris pakeitė žaidimo taisykles tiek verslui, tiek pačiai VMI. Nors kelias nebuvo lengvas ir pareikalavo prisitaikymo, ilgalaikė nauda – skaidresnė ekonomika, sąžiningesnė konkurencija ir efektyvesnis valstybės valdymas – yra akivaizdi. Verslui lieka ne kovoti su sistema, o išmokti ja naudotis kaip įrankiu, padedančiu ne tik vykdyti prievoles, bet ir užtikrinti savo veiklos tvarumą skaitmeniniame amžiuje.