Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos srities, savo veikloje naudoja ilgalaikį turtą. Tai gali būti pastatai, įrenginiai, transporto priemonės, kompiuterinė technika, programinė įranga ar net patentai. Šis turtas, laikui bėgant, dėvisi, sensta, praranda savo pradinę vertę. Būtent šį vertės mažėjimą atspindi ilgalaikio turto nusidėvėjimas (arba amortizacija nematerialiajam turtui) – sistemingas turto įsigijimo savikainos paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką.
Nusidėvėjimo skaičiavimas yra ne tik buhalterinė prievolė, bet ir svarbus finansinės bei mokestinės apskaitos elementas. Teisingai apskaičiuotas nusidėvėjimas leidžia:
- Tiksliau įvertinti įmonės veiklos sąnaudas ir pelningumą.
- Realistiškiau atspindėti turto vertę finansinėse ataskaitose.
- Planuoti investicijas į naują turtą, numatant senojo pakeitimo laiką.
- Teisingai apskaičiuoti pelno mokestį, nes nusidėvėjimo sąnaudos mažina apmokestinamąjį pelną.
Lietuvoje ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarką reglamentuoja keli pagrindiniai teisės aktai: Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) ir jo 1 priedėlis bei Verslo apskaitos standartai (VAS), ypač 12-asis „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13-asis „Nematerialusis turtas“. Svarbu paminėti, kad finansinės apskaitos (pagal VAS) ir mokestinės apskaitos (pagal PMĮ) tikslai gali skirtis, todėl kartais nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ar normatyvai jose gali nesutapti.
Kas yra ilgalaikis turtas?
Prieš gilinantis į nusidėvėjimo skaičiavimą, svarbu aiškiai apibrėžti, kas laikoma ilgalaikiu turtu. Paprastai tariant, tai turtas, kurį įmonė numato naudoti savo veikloje ilgiau nei vienerius metus ir iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Ilgalaikis turtas skirstomas į tris pagrindines grupes:
- Materialusis ilgalaikis turtas: Tai turtas, turintis fizinę išraišką. Pavyzdžiai: žemė (nors ji paprastai nenusidėvi), pastatai, statiniai, mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, baldai, kompiuterinė technika, įrankiai ir kt. Pagal Lietuvos teisės aktus, įmonė pati nusistato minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, nuo kurios turtas priskiriamas prie ilgalaikio (dažnai pasirenkama 500 EUR riba, kuri anksčiau buvo numatyta PMĮ, tačiau dabar įmonės turi laisvę nusistatyti pačios, atsižvelgdamos į reikšmingumo principą).
- Nematerialusis ilgalaikis turtas: Tai turtas, neturintis fizinės išraiškos, tačiau suteikiantis įmonei tam tikras teises ar ekonominę naudą. Pavyzdžiai: patentai, licencijos, prekių ženklai, programinė įranga, tyrimų ir plėtros darbų rezultatai, prestižas (goodwill). Minimali vertė taip pat nusistatoma įmonės viduje.
- Finansinis ilgalaikis turtas: Tai investicijos į kitų įmonių vertybinius popierius, suteiktos ilgalaikės paskolos ir pan. Šio tipo turtas paprastai nenusidėvi klasikine prasme, jo vertė kinta rinkos sąlygomis arba yra vertinama pagal nuvertėjimą.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas tik materialiajam ir nematerialiajam ilgalaikiam turtui (išskyrus žemę ir kai kuriuos kitus specifinius atvejus, pvz., meno kūrinius, antikvarinius daiktus, kurių vertė laikui bėgant gali net didėti).
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai
Įmonės gali pasirinkti vieną iš kelių nusidėvėjimo skaičiavimo metodų. Pasirinktas metodas turėtų kuo tiksliau atspindėti turto ekonominės naudos gavimo pobūdį per jo naudingo tarnavimo laiką. Svarbu, kad pasirinktas metodas būtų taikomas nuosekliai. Dažniausiai Lietuvoje taikomi šie metodai:
1. Tiesinis (tiesiogiai proporcingas) metodas
Tai pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas metodas. Taikant šį metodą, daroma prielaida, kad turtas dėvisi tolygiai per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimo suma kiekvienais metais yra vienoda.
Formulė: Metinė nusidėvėjimo suma = (Įsigijimo savikaina – Likvidacinė vertė) / Naudingo tarnavimo laikas (metais)
Pavyzdys: Įmonė įsigijo įrenginį už 10 000 EUR. Numatomas naudingo tarnavimo laikas – 5 metai. Likvidacinė vertė (numatoma vertė pasibaigus naudojimo laikui) – 0 EUR. Metinė nusidėvėjimo suma = (10 000 – 0) / 5 = 2 000 EUR.
Kiekvienais metais į sąnaudas bus nurašoma po 2 000 EUR.
Privalumai: Paprastas apskaičiuoti ir suprasti. Trūkumai: Gali neatspindėti realaus turto dėvėjimosi, nes daugelis turto rūšių intensyviau dėvisi pirmaisiais naudojimo metais.
2. Dvigubas likutinės vertės (mažėjančios vertės) metodas
Šis metodas daro prielaidą, kad turtas intensyviausiai dėvisi pirmaisiais naudojimo metais, o vėliau nusidėvėjimo sąnaudos mažėja. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo turto likutinės vertės (įsigijimo savikaina minus sukauptas nusidėvėjimas), taikant dvigubą tiesinio metodo normą.
Formulė: Metinė nusidėvėjimo suma = Likutinė vertė * (2 / Naudingo tarnavimo laikas (metais))
Pavyzdys (tęsinys): Įrenginys už 10 000 EUR, naudingo tarnavimo laikas – 5 metai. Tiesinio metodo norma būtų 1/5 = 20%. Dviguba norma = 40%.
- 1 metai: 10 000 * 40% = 4 000 EUR (Likutinė vertė = 6 000 EUR)
- 2 metai: 6 000 * 40% = 2 400 EUR (Likutinė vertė = 3 600 EUR)
- 3 metai: 3 600 * 40% = 1 440 EUR (Likutinė vertė = 2 160 EUR)
- Ir t.t., kol likutinė vertė pasieks likvidacinę vertę (arba paskutiniais metais nusidėvėjimo suma koreguojama, kad nebūtų viršyta).
Privalumai: Geriau atspindi kai kurių turto rūšių (pvz., transporto priemonių, kompiuterių) realų vertės mažėjimą. Leidžia didesnes sąnaudas pripažinti anksčiau. Trūkumai: Sudėtingesnis skaičiavimas. Turtas niekada pilnai nenusidėvi iki nulio (reikia koreguoti paskutiniais metais arba atsižvelgti į likvidacinę vertę).
3. Gamybinis (produkcijos vienetų) metodas
Šis metodas nusidėvėjimą sieja su faktiniu turto naudojimu arba pagamintos produkcijos kiekiu. Jis tinkamiausias turtui, kurio dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo naudojimo intensyvumo (pvz., gamybos įrenginiai, karjerų eksploatavimo įranga).
Formulė: Nusidėvėjimas vienam produkcijos vienetui = (Įsigijimo savikaina – Likvidacinė vertė) / Numatomas pagaminti produkcijos kiekis per visą laikotarpį
Metinė nusidėvėjimo suma = Nusidėvėjimas vienam vienetui * Faktiškai per metus pagamintas kiekis
Pavyzdys: Įmonė įsigijo stakles už 50 000 EUR. Numatoma, kad per visą jų tarnavimo laiką jos pagamins 100 000 vienetų produkcijos. Likvidacinė vertė – 2 000 EUR.
Nusidėvėjimas vienam vienetui = (50 000 – 2 000) / 100 000 = 0,48 EUR/vnt.
Jei per pirmuosius metus staklės pagamino 15 000 vienetų, nusidėvėjimo suma bus: 0,48 * 15 000 = 7 200 EUR.
Privalumai: Tiksliausiai susieja sąnaudas su pajamomis, gautomis naudojant turtą. Trūkumai: Reikia tiksliai prognozuoti bendrą pagaminamos produkcijos kiekį ir nuolat stebėti faktinį naudojimą. Ne visada praktiškas ir ne visada leidžiamas mokestiniais tikslais.
Finansinėje apskaitoje (pagal VAS) įmonė gali laisviau pasirinkti metodą, kuris geriausiai atspindi turto naudojimo būdą. Tačiau mokestiniais tikslais (skaičiuojant pelno mokestį), Pelno mokesčio įstatymas griežčiau reglamentuoja galimus metodus ir ypač – nusidėvėjimo normatyvus.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai pagal PMĮ
Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlis nustato maksimalius ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus (metais), kurie naudojami apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Tai reiškia, kad įmonė negali taikyti trumpesnio naudingo tarnavimo laiko (ir atitinkamai didesnių metinių nusidėvėjimo sąnaudų), nei nurodyta šiame priedėlyje, jei nori šias sąnaudas atskaityti iš pajamų mokesčių tikslais.
PMĮ 1 priedėlyje turtas suskirstytas į grupes, kurioms nustatyti minimalūs nusidėvėjimo laikotarpiai:
- Pastatai: Gyvenamieji pastatai – 20 metų; kiti pastatai (administraciniai, gamybiniai, sandėliavimo ir kt.) – 15 metų.
- Statiniai: Inžineriniai statiniai (keliai, tiltai, vamzdynai ir pan.) – 15 metų.
- Mašinos ir įrengimai: Priklausomai nuo tipo, pvz., metalo apdirbimo staklės – 5 metai, energetikos įrengimai – 10 metų, kasybos įranga – 4 metai.
- Įrenginiai: Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, serveriai, spausdintuvai, telefonai) – 3 metai.
- Transporto priemonės: Lengvieji automobiliai – 4 metai; krovininiai automobiliai, vilkikai, autobusai – 4 metai; geležinkelio riedmenys, laivai, orlaiviai – 10 metų.
- Kitas ilgalaikis materialusis turtas: Baldai, biuro įranga (ne kompiuterinė) – 6 metai; kiti niekur nepriskirti įrenginiai – 5 metai.
- Nematerialusis turtas: Kompiuterinės programos – 3 metai; Patentai, licencijos, prekių ženklai – pagal sutarties trukmę, bet ne trumpiau nei 3 metai (jei trukmė nenustatyta, taikomas 5 metų laikotarpis); Prestižas (goodwill) – 15 metų (tik jei įgytas už atlygį); Plėtros darbai – 5 metai.
Svarbu:
- Įmonė mokestiniais tikslais gali pasirinkti ir ilgesnį nusidėvėjimo laikotarpį, nei nurodytas minimalus PMĮ.
- Mokestinėje apskaitoje dažniausiai taikomi tiesinis arba dvigubo likučio metodai. Gamybinis metodas leidžiamas rečiau ir tik pagrindus jo būtinumą.
- Jei įmonė finansinėje apskaitoje taiko kitokį nusidėvėjimo laikotarpį (trumpesnį nei PMĮ leidžiamas minimumas) ar metodą, skirtumas tarp finansinės ir mokestinės apskaitos nusidėvėjimo sumų turės įtakos atidėtojo pelno mokesčio susidarymui.
- Įsigijus naudotą turtą, jo nusidėvėjimo normatyvas gali būti trumpinamas, tačiau ne daugiau kaip du kartus ir ne trumpiau nei 2 metai (kompiuterinei technikai ir programinei įrangai – ne trumpiau nei 1 metai). Tam reikalingi įrodymai apie ankstesnį turto naudojimą.
- Tam tikroms investicijoms (pvz., į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, technologinį atsinaujinimą) PMĮ numato galimybę taikyti pagreitintą nusidėvėjimą arba papildomus atskaitymus.
Nusidėvėjimo skaičiavimo pradžia ir pabaiga
Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai turtas buvo pradėtas naudoti įmonės veikloje (arba perduotas naudoti). Pavyzdžiui, jei įrenginys pradėtas naudoti kovo 15 d., nusidėvėjimas jam bus pradėtas skaičiuoti nuo balandžio 1 d.
Nusidėvėjimas baigiamas skaičiuoti:
- Nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai turtas buvo nurašytas (dėl pardavimo, neatlygintino perdavimo, sugedimo nepataisomai, likvidavimo).
- Nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai visa turto įsigijimo savikaina (atėmus likvidacinę vertę) buvo perkelta į sąnaudas (turtas visiškai nudėvėtas).
Svarbu atkreipti dėmesį į likvidacinę vertę. Finansinėje apskaitoje ji turėtų būti nustatoma kuo realistiškiau – tai suma, kurią įmonė tikisi gauti už turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, atėmus numatomas perleidimo išlaidas. Mokestinėje apskaitoje dažnai (bet ne visada teisingai) likvidacinė vertė prilyginama nuliui arba simbolinei 1 EUR sumai, siekiant per nusidėvėjimą atskaityti visą įsigijimo savikainą. Tačiau, jei numatoma reali likvidacinė vertė, ją reikėtų įvertinti.
Turto vertės pokyčiai ir nusidėvėjimas
Ilgalaikio turto vertė gali keistis ir dėl kitų priežasčių nei nusidėvėjimas. Du pagrindiniai atvejai yra turto perkainojimas ir nuvertėjimas.
- Perkainojimas: Pagal VAS, įmonės gali pasirinkti ilgalaikį materialųjį turtą (ypač nekilnojamąjį) apskaityti perkainota verte, jei jo tikroji vertė reikšmingai skiriasi nuo balansinės vertės. Perkainojimas atliekamas reguliariai, remiantis rinkos verte. Turto vertės padidėjimas dėl perkainojimo registruojamas nuosavame kapitale (perkainojimo rezerve) ir paprastai nedidina nusidėvėjimo sąnaudų mokestiniais tikslais. Jei turtas perkainojamas sumažinant vertę, nuvertėjimo suma pripažįstama sąnaudomis.
- Nuvertėjimas: Jei atsiranda požymių, kad turto atsiperkamoji vertė (didesnioji iš grynosios pardavimo kainos ir naudojimo vertės) tapo mažesnė už jo balansinę vertę, pripažįstamas turto nuvertėjimas. Nuvertėjimo suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Po nuvertėjimo, nusidėvėjimas toliau skaičiuojamas nuo naujos (sumažintos) balansinės vertės per likusį naudingo tarnavimo laiką. Mokestinėje apskaitoje nuvertėjimo sąnaudos paprastai nėra leidžiami atskaitymai, kol turtas nėra realiai nurašomas ar parduodamas su nuostoliu.
Nematerialiojo turto amortizacija
Nematerialiojo turto vertės perkėlimas į sąnaudas vadinamas amortizacija, tačiau principai yra labai panašūs į materialiojo turto nusidėvėjimą. Dažniausiai taikomas tiesinis amortizacijos metodas per turto naudingo tarnavimo laiką.
Kaip minėta, PMĮ 1 priedėlis nustato minimalius amortizacijos laikotarpius (pvz., 3 metai programinei įrangai). Jei nematerialiojo turto (pvz., licencijos) naudojimo laikas yra apibrėžtas sutartimi, amortizacija skaičiuojama per tą laikotarpį, bet ne trumpiau, nei nustatyta PMĮ. Jei naudingo tarnavimo laiko negalima patikimai nustatyti, PMĮ numato 5 metų laikotarpį.
Prestižas (goodwill), atsirandantis verslo jungimų metu, amortizuojamas per 15 metų mokestiniais tikslais, nors finansinėje apskaitoje (pagal Tarptautinius apskaitos standartus) jis neamortizuojamas, o tikrinamas dėl nuvertėjimo.
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
- Dokumentacija: Itin svarbu turėti visus ilgalaikio turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo-perdavimo aktus). Taip pat būtinas įsakymas ar kitas vidinis dokumentas dėl turto priskyrimo ilgalaikiam turtui, jo grupės, naudingo tarnavimo laiko ir nusidėvėjimo metodo nustatymo.
- Metodo pasirinkimas: Nors tiesinis metodas yra paprasčiausias, verta apsvarstyti, ar jis tikrai geriausiai atspindi turto dėvėjimąsi. Mokestiniais tikslais, dvigubo likučio metodas gali būti naudingas pirmaisiais metais dėl didesnių leidžiamų atskaitymų.
- Normatyvų laikymasis: Mokestiniais tikslais būtina laikytis PMĮ 1 priedėlyje nustatytų minimalių nusidėvėjimo laikotarpių.
- Atskyrimas: Aiškiai atskirkite finansinės ir mokestinės apskaitos nusidėvėjimo skaičiavimus, jei taikomi skirtingi metodai ar normatyvai. Sekite atidėtojo pelno mokesčio pokyčius.
- Laiku pradėti ir baigti: Nepamirškite laiku pradėti skaičiuoti nusidėvėjimą (nuo kito mėn. po naudojimo pradžios) ir laiku jį nutraukti (pardavus, nurašius ar visiškai nudėvėjus).
- Konsultacijos: Kilus neaiškumams dėl turto klasifikavimo, metodo pasirinkimo ar normatyvų taikymo, visada verta pasikonsultuoti su patyrusiu buhalteriu ar mokesčių konsultantu.
Dažniausios klaidos:
- Neteisingas turto priskyrimas grupei pagal PMĮ 1 priedėlį.
- Per trumpo nusidėvėjimo laikotarpio taikymas mokestiniais tikslais.
- Nusidėvėjimo skaičiavimas turtui, kuris pagal įstatymus nenusidėvi (pvz., žemė).
- Pamirštama nutraukti nusidėvėjimo skaičiavimą pardavus ar nurašius turtą.
- Neteisingas likvidacinės vertės nustatymas arba jos ignoravimas.
- Netinkamas dokumentavimas.
Apibendrinimas
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas yra neatsiejama įmonės apskaitos dalis, turinti tiesioginės įtakos tiek finansinėms ataskaitoms, tiek mokestinei naštai. Supratimas apie skirtingus nusidėvėjimo metodus, gebėjimas teisingai taikyti Pelno mokesčio įstatyme nustatytus normatyvus ir kruopštus apskaitos vedimas leidžia įmonėms ne tik laikytis teisės aktų reikalavimų, bet ir efektyviau planuoti savo veiklą bei investicijas. Nors taisyklės gali atrodyti sudėtingos, nuoseklus jų taikymas ir dėmesys detalėms padeda išvengti klaidų ir užtikrinti tikslų įmonės finansinės būklės bei veiklos rezultatų atspindėjimą.