Jungtiniai Arabų Emyratai: Nuo dykumos smėlio iki ateities metropolio

Kai pagalvojame apie Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), vaizduotėje iškyla akinantys dangoraižiai, prabangūs viešbučiai ir dirbtinės salos, tarsi miražas iškilusios iš bekraštės dykumos. Ši šalis, tapusi modernumo, ambicijų ir neįtikėtinų galimybių sinonimu, per mažiau nei pusšimtį metų įvykdė transformaciją, kurią sunku suvokti. Tačiau po spindinčiu fasadu slypi turtinga istorija, gilios tradicijos ir septynių skirtingų emyratų mozaika, kurių kiekvienas pasakoja savo unikalią istoriją. Tai pasakojimas apie tai, kaip perlų žvejų ir beduinų gentys sukūrė vieną dinamiškiausių ir įtakingiausių valstybių pasaulyje.

Pradžia dykumoje: trumpa, bet įspūdinga istorija

Norint suprasti dabartinius JAE, būtina atsigręžti į praeitį, kuri nebuvo grįsta naftos doleriais ir stiklo dangoraižiais. Šimtmečius dabartinių emyratų teritorijoje gyvenusios gentys vertėsi perlų gavyba, žvejyba ir prekyba. Persijos įlankos pakrantė buvo žinoma kaip „Piratų krantas“ dėl čia klestėjusios jūrinės veiklos. XIX amžiuje, siekdama apsaugoti savo prekybos kelius į Indiją, Didžioji Britanija pasirašė keletą sutarčių su vietos šeichais. Taip atsirado Sutartinis Omanas (angl. Trucial States) – britų protektoratas, užtikrinęs regionui santykinę taiką ir stabilumą.

Viskas pasikeitė XX amžiaus viduryje. 1958 metais Abu Dabyje buvo atrastas pirmasis naftos telkinys, o po kelerių metų juodosios aukso upės pradėjo tekėti ir Dubajuje. Šis atradimas tapo lūžio tašku. Kai 1968 m. britai paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš regiono, tuometinis Abu Dabio valdovas šeichas Zayedas bin Sultanas Al Nahyanas suprato, kad norint išlikti ir klestėti, smulkūs emyratai privalo susivienyti. Jo nenuilstamų diplomatinių pastangų dėka, 1971 m. gruodžio 2 d. šeši emyratai – Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Um al Kuvainas ir Fudžeira – susijungė į federaciją, pavadintą Jungtiniais Arabų Emyratais. Po metų prie jų prisijungė ir Ras al Chaima. Šeichas Zayedas, tapęs pirmuoju JAE prezidentu, iškėlė viziją – naftos turtus panaudoti ne trumpalaikei gerovei, o tvarios, modernios ir išsilavinusios valstybės pamatams sukurti. Šiandien matome, kad jo vizija buvo įgyvendinta su kaupu.

Septyni perlai karūnoje: susipažinkite su emyratais

Jungtiniai Arabų Emyratai: Nuo dykumos smėlio iki ateities metropolio

Nors dažnai JAE tapatinami su Dubajumi, iš tiesų tai yra septynių labai skirtingų emyratų federacija. Kiekvienas jų turi savo valdovą, savitą charakterį ir vaidmenį šalies gyvenime.

Abu Dabis: galingasis sostinės emyratas

Abu Dabis yra ne tik JAE sostinė, bet ir didžiausias bei turtingiausias emyratas, valdantis didžiąją dalį šalies naftos išteklių. Tai politinis ir finansinis šalies centras, tačiau, skirtingai nei Dubajus, jis spinduliuoja ramesnę ir solidesnę atmosferą. Abu Dabis yra tarsi atsvara šurmuliuojančiam kaimynui, siūlantis kultūrinius lobius ir apgalvotą prabangą. Būtent čia stovi didinga Šeicho Zayedo Didžioji mečetė – architektūros stebuklas, galintis sutalpinti per 40 000 maldininkų, su didžiausiu pasaulyje rankų darbo kilimu ir įspūdingais paauksuotais sietynais. Kultūros mylėtojus traukia Luvro Abu Dabio muziejus, kurio unikali architektūra ir įspūdinga kolekcija sujungia Rytų ir Vakarų meną. O pramogų ieškotojai renkasi Jasos salą, kurioje įsikūręs „Ferrari World“ parkas ir Formulės 1 trasa.

Dubajus: ateities miestas, gimęs iš svajonės

Dubajus – tai emyratas, kuris žodį „neįmanoma“ ištrynė iš savo žodyno. Tai vieta, kurioje realybe virsta drąsiausios architektų ir inžinierių vizijos. Aukščiausias pasaulio pastatas Burdž Chalifa, palmės formos dirbtinė sala Palm Džumeira, milžiniškas prekybos centras „Dubai Mall“ su didžiuliu akvariumu – tai tik keli simboliai, pavertę Dubajų pasauliniu turizmo, prekybos ir verslo centru. Dubajus sėkmingai transformavo savo ekonomiką, sumažindamas priklausomybę nuo naftos ir sutelkdamas dėmesį į paslaugų sektorių. Tai kosmopolitiškas miestas, kuriame susitinka šimtai tautybių, sukurdamos nepakartojamą energiją ir dinamiką.

Šardža: kultūros švyturys

Visai šalia Dubajaus esanti Šardža yra trečias pagal dydį emyratas ir pripažintas JAE kultūros sostine. Čia kur kas griežčiau laikomasi islamiškų tradicijų – pavyzdžiui, galioja visiškas alkoholio draudimas. Šardža didžiuojasi savo muziejų gausa, meno galerijomis ir restauruotu paveldo rajonu, kuriame galima pasinerti į praeities atmosferą. Islamo civilizacijos muziejus, Šardžos meno muziejus ir archeologijos muziejus – tai vietos, kuriose galima giliau pažinti arabų pasaulio istoriją, meną ir mokslą.

Ras al Chaima: nuotykių ieškotojų Meka

Šiauriausias emyratas, Ras al Chaima, siūlo visai kitokią patirtį. Tai kalnų, derlingų lygumų ir nuostabių paplūdimių kraštas. Emyrato pasididžiavimas – Hadžaro kalnai ir aukščiausia JAE viršukalnė Džebel Džais. Būtent čia įrengtas ilgiausias pasaulyje lyno nusileidimas („zipline“), pritraukiantis adrenalino fanatikus iš viso pasaulio. Ras al Chaima taip pat turtinga archeologinėmis vietovėmis, senoviniais fortais ir apleistais kaimais, liudijančiais apie tūkstantmetę regiono istoriją.

Fudžeira: poilsis prie Indijos vandenyno

Fudžeira yra unikalus emyratas, nes vienintelis iš septynių neturi priėjimo prie Persijos įlankos. Jo krantus skalauja Omano įlanka, kuri yra Indijos vandenyno dalis. Dėl to Fudžeiros povandeninis pasaulis yra itin turtingas, o tai vilioja nardymo ir paviršinio nardymo entuziastus. Kalnuotas kraštovaizdis ir vaizdingi paplūdimiai pavertė Fudžeirą populiaria poilsio vieta, ieškantiems ramybės atokiau nuo didmiesčių šurmulio.

Adžmanas ir Um al Kuvainas: neskubraus gyvenimo oazės

Adžmanas, mažiausias iš visų emyratų, ir kaimyninis Um al Kuvainas siūlo žvilgsnį į JAE, kokie jie buvo prieš naftos bumą. Čia gyvenimo tempas lėtesnis, pakrantės nusėtos tradicinėmis dhow valtimis, o atmosfera kur kas autentiškesnė. Šie emyratai puikiai tinka tiems, kurie nori pabėgti nuo minios, pasimėgauti puikiais paplūdimiais ir pamatyti tradicinę laivų statyklą Adžmane ar senovinį fortą Um al Kuvaine.

Ekonomikos stebuklas: daugiau nei tik nafta

Nors nafta ir gamtinės dujos tebėra JAE ekonomikos pagrindas, šalies vadovai jau seniai suprato, kad šie ištekliai nėra amžini. Būtent todėl buvo pradėta įgyvendinti ambicinga ekonomikos diversifikavimo strategija. Šiandien JAE yra pasaulinis logistikos, aviacijos (su tokiomis milžinėmis kaip „Emirates“ ir „Etihad“), finansų ir turizmo centras. Siekiant pritraukti užsienio investicijas, buvo sukurtos dešimtys laisvųjų ekonominių zonų, kuriose užsienio įmonės gali veikti be mokesčių ir su 100% nuosavybės teise. Šalis aktyviai investuoja į ateities technologijas: dirbtinį intelektą, atsinaujinančią energetiką (Masdaro miestas Abu Dabyje – pavyzdys, kaip galėtų atrodyti tvarus ateities miestas) ir net kosmoso tyrimus. JAE kosmoso agentūros misija „Viltis“ (angl. Hope), sėkmingai pasiekusi Marso orbitą 2021 metais, tapo visam arabų pasauliui įkvėpimo ir pasididžiavimo šaltiniu.

Tradicijų ir modernumo sintezė: gyvenimas JAE

Viena iš labiausiai žavinčių JAE savybių – gebėjimas suderinti sparčią modernizaciją su pagarba gilioms kultūrinėms ir religinėms tradicijoms. Islamas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, formuojanti vertybes, šeimos struktūrą ir net verslo etiketą. Svetingumas yra kertinis arabų kultūros akmuo – būsite pavaišinti arabiška kava (gahwa) ir datulėmis, kas yra pagarbos ir draugystės ženklas.

Nors oficiali kalba yra arabų, dėl didžiulio ekspatriantų skaičiaus (jie sudaro apie 85% visų gyventojų) anglų kalba yra plačiai vartojama visur. Ši kultūrų įvairovė atsispindi ir virtuvėje – šalia tradicinių emyratų patiekalų, tokių kaip Al Harees (mėsos ir kviečių košė) ar Al Machboos (ryžių plovas su mėsa ar žuvimi), rasite geriausius libanietiškus, indiškus, persiškus ir viso pasaulio virtuvių restoranus.

Keliaujant po JAE svarbu gerbti vietos papročius. Viešose vietose rekomenduojama rengtis kukliai, dengiant pečius ir kelius. Ypač tai svarbu lankantis religiniuose objektuose. Nors didžiuosiuose miestuose, ypač Dubajuje, aprangos kodas yra gana liberalus, pagarba vietinei kultūrai visada bus įvertinta.

Ateities vizija: kur link juda Emyratai?

JAE nesiruošia sustoti ties tuo, ką jau pasiekė. Šalies vadovybė yra iškėlusi ambicingą „Šimtmečio viziją 2071“, kuria siekiama, kad iki savo šimtmečio JAE taptų geriausia šalimi pasaulyje pagal įvairius ekonominius, socialinius ir kultūrinius rodiklius. Pagrindinis dėmesys skiriamas švietimui, sveikatos apsaugai, žinių ekonomikai ir tvariam vystymuisi. JAE siekia tapti ne tik technologijų vartotojais, bet ir jų kūrėjais, investuodami į mokslinius tyrimus ir talentų ugdymą.

Žinoma, šalis susiduria ir su iššūkiais: vandens trūkumas, didelė priklausomybė nuo importuojamo maisto ir užsienio darbo jėgos, geopolitinė įtampa regione. Tačiau, žvelgiant į neįtikėtiną JAE progresą per pastaruosius penkiasdešimt metų, nebelieka abejonių, kad ši jauna, bet ambicinga tauta yra pasirengusi įveikti bet kokias kliūtis ir toliau stebinti pasaulį.

Jungtiniai Arabų Emyratai – tai kur kas daugiau nei prabangūs viešbučiai ir prekybos centrai. Tai šalis, įrodžiusi, kad vizija, lyderystė ir sunkus darbas gali paversti dykumą klestinčia oaze. Tai vieta, kurioje praeitis pagarbiai saugoma, o ateitis kuriama jau šiandien. Kelionė į JAE – tai ne tik poilsis, bet ir įkvepianti pamoka apie žmogaus galimybes ir svajonės galią.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *