Kiekvieną kartą užsukę į degalinę ir pamatę pasikeitusius skaičius švieslentėje, mes susiduriame su galutiniu grandinės rezultatu. Tačiau tikroji drama, lemianti, kiek mokėsime už litrą dyzelino ar benzino, vyksta toli nuo degalinių pistoletų. Tai vyksta milžiniškuose ekranuose Niujorke ir Londone, uždaruose kabinetuose Vienoje ir net tanklaivių kapitonų sprendimuose vidury vandenyno. Naftos kaina biržoje yra vienas iš svarbiausių pasaulio ekonomikos rodiklių, dažnai vadinamas globalaus verslo „kraujospūdžiu“. Tačiau kodėl šis rodiklis toks nepastovus ir kokios jėgos jį iš tikrųjų judina?
Suprasti naftos rinką nėra lengva, nes tai nėra įprasta prekyba preke. Tai sudėtingas geopolitikos, finansinių spekuliacijų, fizinės pasiūlos ir technologinių lūžių mišinys. Šiame straipsnyje panagrinėsime ne tik sausus skaičius, bet ir nematomus mechanizmus, kurie priverčia naftos kainų kreives šokinėti it amerikietiškus kalnelius.
Biržos mechanika: Kodėl perkama ne nafta, o pažadai?
Pirmiausia, svarbu sugriauti mitą, kad biržoje prekiaujama fizinėmis statinėmis su nafta. Jei atidarytumėte prekybos terminalą ir nusipirktumėte naftos kontraktą, niekas jums neatvežtų statinės į namus (nebent to patys siektumėte per sudėtingas procedūras). Didžioji dalis prekybos vyksta naudojant ateities sandorius (angl. futures).
Ateities sandoris – tai susitarimas pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį naftos nustatytą dieną ateityje už šiandien sutartą kainą. Tai leidžia avialinijoms, laivybos kompanijoms ir gamykloms apsidrausti nuo kainų kilimo (jos užfiksuoja kainą šiandien), o naftos išgavėjams – užsitikrinti pajamas, nepriklausomai nuo to, kas nutiks rytoj.
Tačiau čia įsijungia ir spekuliantai. Didelė dalis naftos biržos dalyvių – tai investiciniai fondai ir bankai, kurie niekada neplanuoja naudoti tos naftos. Jie tiesiog lažinasi dėl kainos krypties. Jų veiksmai suteikia rinkai likvidumo, tačiau kartu gali sukelti dirbtinius kainų burbulus arba staigius kritimus, kurie ne visada atspindi realią situaciją gręžiniuose.
Brent ir WTI: Dviejų milžinų kova
Stebint naftos kainas biržoje, dažniausiai matome du pagrindinius pavadinimus: Brent ir WTI (West Texas Intermediate). Nors abu jie reiškia naftą, tarp jų yra esminių skirtumų, kurie lemia kainų dinamiką.
- Brent – tai etaloninė nafta, išgaunama Šiaurės jūroje. Ji laikoma pasauliniu standartu, nes būtent pagal Brent kainą nustatoma apie du trečdaliai visų pasaulio naftos sandorių. Mums, gyvenantiems Europoje, Brent kaina yra pati aktualiausia, nes ji tiesiogiai veikia degalų kainas Lietuvoje.
- WTI – tai JAV išgaunama nafta. Ji yra lengvesnė ir „saldžiosios“ rūšies (turi mažiau sieros), todėl iš jos lengviau pagaminti benziną. Istoriškai WTI dažnai būdavo pigesnė už Brent dėl logistikos ypatumų JAV viduje, tačiau skalūnų revoliucija ir JAV tapimas naftos eksportuotoja pakeitė šią dinamiką.
Įdomu tai, kad skirtumas tarp šių dviejų kainų (vadinamas spread) yra atskiras prekybos objektas. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose dažniau kelia Brent kainą (nes ji gabenama jūra), o uraganai Meksikos įlankoje labiau veikia WTI.
OPEC+ veiksnys: Kartelis, valdantis čiaupą
Kalbant apie naftos kainą biržoje, neįmanoma nepaminėti OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) ir jos sąjungininkių, vadinamų OPEC+. Ši organizacija, kurioje dominuoja Saudo Arabija, o partnerystėje svarbų vaidmenį vaidina Rusija, veikia kaip pasaulinis centrinis bankas naftai.
Jų pagrindinis įrankis – gavybos kvotos. Susitikimų Vienoje metu šios šalys nusprendžia, kiek naftos išgauti. Jei kaina biržoje krenta per žemai ir valstybių biudžetai pradeda kentėti, OPEC+ gali susitarti „prisukti čiaupą“ – sumažinti gavybą, kad dirbtinai sukeltų deficitą ir pakeltų kainas. Ir atvirkščiai – jei kaina kyla per aukštai ir gresia pasauline recesija (kas sumažintų naftos paklausą ilgalaikėje perspektyvoje), jie gali padidinti gavybą.
Tačiau šis mechanizmas nėra tobulas. Kiekviena valstybė narė turi savo interesų. Kartais šalys sukčiauja ir išgauna daugiau nei leista kvotomis, kad uždirbtų daugiau pinigų, taip griaudamos bendrą strategiją. Be to, auganti JAV skalūnų naftos gavyba tapo atsvara OPEC galiai – jei kartelis per daug pakelia kainas, amerikiečių kompanijos tiesiog įjungia daugiau gręžinių ir užtvindo rinką.
Nematomi veiksniai: Nuo dolerio kurso iki orų prognozės
Naftos kaina biržoje reaguoja ne tik į pasiūlą ir paklausą. Egzistuoja daugybė „povandeninių srovių“, kurios gali nulemti kainos pokyčius per kelias minutes.
1. JAV dolerio stiprumas
Nafta pasaulinėse biržose yra denominuota JAV doleriais. Tai reiškia atvirkštinę koreliaciją: kai doleris stiprėja kitų valiutų atžvilgiu, nafta dažniausiai pinga (nes pirkėjams, naudojantiems eurus ar jenas, ji tampa brangesnė, todėl paklausa mažėja). Kai doleris silpnėja, nafta brangsta. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl analitikai, prognozuodami kuro kainas, visada žiūri į FED (JAV centrinio banko) palūkanų normas.
2. Sezoniškumas ir orai
Naftos rinka turi savo ciklą. Vasarą, kai prasideda atostogų ir kelionių sezonas (vadinamasis „driving season“ JAV), benzino paklausa išauga, tempdama naftos kainą aukštyn. Žiemą dėmesys nukrypsta į šildymui skirtą kurą. Tačiau čia įsikiša ir orai: itin šalta žiema Šiaurės pusrutulyje gali staigiai padidinti energijos poreikį, o uraganai, siaubiantys Meksikos įlanką, gali fiziškai sustabdyti naftos platformų darbą ir sukelti kainų šuolį dėl pasiūlos sutrikimų.
3. Atsargų ataskaitos
Kiekvieną savaitę JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) skelbia ataskaitą apie naftos atsargas. Tai yra vienas labiausiai prekiautojų laukiamų momentų. Jei atsargos sumažėjo labiau nei tikėtasi, rinka tai priima kaip signalą, kad paklausa yra didelė, ir kaina kyla. Jei atsargos netikėtai išaugo – kaina krenta, nes tai rodo perteklių.
Geopolitika: Baimės kaina
Naftos rinkoje baimė dažnai kainuoja brangiau nei realybė. Biržos prekiautojai nekenčia neapibrėžtumo. Bet koks konfliktas regione, kuriame išgaunama daug naftos arba per kurį ji transportuojama, sukelia vadinamąją „rizikos premiją“.
Pavyzdžiui, Ormūzo sąsiauris. Per šį siaurą vandens ruožą kasdien praplaukia apie 20 % visos pasaulio naftos. Bet kokia karinė įtampa tarp Irano ir Vakarų valstybių šiame regione verčia biržos dalyvius nerimauti dėl tiekimo blokados. Tokiu atveju naftos kaina gali šoktelėti net jei fiziškai nė vienas tanklaivis dar nebuvo sustabdytas. Rinka tiesiog įkainoja „kas būtų, jeigu būtų“ scenarijų.
Tas pats galioja sankcijoms. Kai didelėms naftos gamintojoms (pavyzdžiui, Rusijai, Iranui ar Venesuelai) pritaikomos sankcijos, rinka turi persiorientuoti. Logistikos grandinės tampa ilgesnės ir brangesnės, atsiranda „šešėlinis laivynas“, o tai didina neefektyvumą ir galutinę kainą.
Kodėl kaina biržoje ne iškart atsispindi degalinėje?
Tai vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda vartotojai. „Vakar per žinias sakė, kad nafta atpigo 5%, kodėl šiandien degalinėje kaina ta pati?“
Atsakymas slypi inercijoje ir mokesčiuose. Pirma, nafta, kuria prekiaujama biržoje šiandien, į perdirbimo gamyklą (pavyzdžiui, Mažeikiuose) pateks tik po kelių savaičių ar mėnesio. Dar laiko užtruks perdirbimas ir logistika iki degalinės. Degalinių tinklai dažnai parduoda kurą, pagamintą iš brangesnės žaliavos, kurią pirko prieš mėnesį.
Antra – vadinamasis „raketos ir plunksnos“ efektas. Ekonomistai pastebi, kad kylant naftos kainoms, degalų kainos šauna į viršų kaip raketa (verslas skuba apsidrausti nuo nuostolių), o krentant naftos kainoms, degalų kainos leidžiasi lėtai kaip plunksna (verslas bando atgauti prarastą maržą).
Trečia ir svarbiausia dalis – mokesčiai. Europoje ir Lietuvoje didžiąją dalį galutinės kuro kainos sudaro ne pati žaliava, o akcizai ir PVM. Net jei nafta biržoje taptų nemokama, kuras degalinėje vis tiek kainuotų, nes mokesčiai, logistika, darbuotojų atlyginimai ir degalinių išlaikymas niekur nedingsta. Todėl 50 % kritimas biržoje gali reikšti tik 10–15 % kritimą degalinėje.
Žalioji energetika: Ar naftos era artėja prie pabaigos?
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, naftos kaina biržoje susiduria su egzistenciniu iššūkiu – perėjimu prie atsinaujinančios energetikos. Elektromobiliai, vandenilis ir biodegalai pamažu mažina naftos paklausos augimo tempus. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad naftos paklausa gali pasiekti piką jau šiame dešimtmetyje.
Paradoksalu, bet žaliasis kursas gali laikinai… pakelti naftos kainas. Kodėl? Nes didžiosios energetikos kompanijos, spaudžiamos investuotojų ir vyriausybių, mažina investicijas į naujų naftos telkinių paiešką ir vystymą. Jos pinigus nukreipia į vėjo ar saulės jėgaines. Tai reiškia, kad ateityje, senkant esamiems gręžiniams, naujų gali tiesiog neatsirasti pakankamai, kad patenkintų vis dar egzistuojantį poreikį. Sumažėjusi pasiūla, esant stabiliai paklausai, veda prie kainų šuolių.
Investuotojo kampas: Ar verta žaisti su ugnimi?
Daugeliui kyla pagunda pasinaudoti naftos kainų svyravimais ir užsidirbti. Šiais laikais investicinės platformos leidžia paprastam žmogui prekiauti naftos CFD (susitarimais dėl kainų skirtumo) ar ETF fondais. Tačiau tai yra viena rizikingiausių turto klasių.
Naftos rinka yra negailestinga neprofesionalams. 2020 metų pavasarį įvyko istorinis precedentas, kai WTI naftos kaina trumpam tapo neigiama (krito iki minus 37 dolerių už barelį). Tai reiškė, kad pardavėjai primokėjo pirkėjams, kad šie pasiimtų naftą, nes saugyklos buvo perpildytos. Smulkieji investuotojai, kurie nesuprato ateities sandorių galiojimo laiko pabaigos taisyklių, prarado visus savo pinigus. Todėl investavimas į naftą reikalauja ne tik drąsos, bet ir gilaus rinkos mechanizmų išmanymo.
Apibendrinimas: Pasaulis vis dar priklausomas
Naftos kaina biržoje nėra tik ekonominis rodiklis. Tai barometras, rodantis geopolitinę įtampą, pasaulio ekonomikos sveikatą ir technologinį progresą. Nors mes judame link žalesnės ateities, šiandien juodasis auksas vis dar suka pasaulio variklius. Suprasdami, kas lemia šiuos kainų svyravimus – nuo OPEC sprendimų iki uraganų Atlanto vandenyne – mes galime geriau planuoti savo asmeninius finansus ir blaiviau vertinti situaciją, kai kitą kartą degalinėje pamatysime pasikeitusias kainas.
Tai rinka, kurioje susiduria milžiniški pinigai ir politika, o nugalėtojai ir pralaimėtojai keičiasi kasdien. Stebėti šią biržą – tai stebėti patį gyvenimo tempą globaliu mastu.