„Kiek Lietuvai metų?“ – paprastas klausimas, tiesa? Atrodo, turėtų būti vienas, aiškus ir konkretus atsakymas. Tačiau, kaip ir daugelis dalykų, susijusių su ilga ir audringa mūsų šalies istorija, atsakymas yra kur kas sudėtingesnis ir daugiasluoksnis. Tai nėra tiesiog skaičius, kurį galima rasti kalendoriuje. Tai – pasakojimas apie vardą, valstybę, praradimus ir stebuklingus atgimimus. Taigi, leiskimės į kelionę laiku ir pabandykime kartu išsiaiškinti, kiek gi gimtadienių švenčia mūsų Tėvynė.
Lietuvos amžių galima skaičiuoti mažiausiai nuo keturių skirtingų, vienodai svarbių datų. Kiekviena jų žymi esminį lūžį, naują pradžią ir skirtingą mūsų identiteto etapą. Tai 1009-ieji, 1253-ieji, 1918-ieji ir 1990-ieji. Kiekviena data – tai atskira istorija, be kurios šiandieninės Lietuvos paveikslas būtų nepilnas.
Pirmasis Paminėjimas – 1009 Metai: Vardo Gimtadienis
Viskas prasideda nuo vardo. Kol pavadinimas neužrašytas, jis egzistuoja tik pasakojimuose, legendose, žmonių atmintyje. Oficiali istorija prasideda tada, kai vardas pirmą kartą įamžinamas rašytiniame šaltinyje. Lietuvai ši akimirka išaušo 1009 metais.
Toli nuo Lietuvos, dabartinės Vokietijos žemėse, Kvedlinburgo vienuolyne, vienuolis rašė metraštį, žinomą kaip Kvedlinburgo analai. Jis kruopščiai fiksavo svarbiausius to meto Europos įvykius. Ir štai, aprašydamas 1009-uosius, jis įrašė sakinį, kuris amžiams pakeitė mūsų istorijos tėkmę. Ten buvo paminėta, kad arkivyskupas Brunonas, dar žinomas kaip Bonifacas, „Rusios ir Lietuvos pasienyje“ (lot. in confinio Rusciae et Lituae) buvo pagonių nužudytas. Šis trumpas, tragiškas įrašas yra pirmasis neginčijamas Lietuvos vardo paminėjimas istorijos metraščiuose.
Ką tai reiškia? Ar 1009-ieji yra Lietuvos gimimo metai? Ir taip, ir ne. Tai nėra valstybės gimtadienis. Tuo metu dar nebuvo vieningos valstybės su karaliumi ar kunigaikščiu priešakyje. Tai buvo genčių sąjunga, žemės, kuriose gyveno karingi baltai. Tačiau tai yra mūsų vardo krikštas. Tai akimirka, kai Europa pirmą kartą išgirdo ir užrašė žodį „Lietuva“. Tai mūsų tapatybės istorijos atskaitos taškas. Skaičiuojant nuo šios datos, 2025 metais Lietuvos vardui sukanka jau 1016 metų. Tai amžius, liudijantis mūsų šaknų gilumą, seną ir garbingą praeitį, kuri siekia laikus, kai formavosi daugelis Europos tautų.
Valstybės Gimimas – 1253 Metai: Karaliaus Mindaugo Karūnavimas
Jei 1009-ieji yra vardo gimtadienis, tai 1253-ieji – neginčijamas valstybės gimtadienis. Per du šimtmečius, kurie skiria šias datas, padėtis kardinaliai pasikeitė. Iš paskirų, tarpusavyje kovojančių genčių lietuviai, spaudžiami išorės priešų – kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų – ėmė vienytis. Šio sudėtingo ir kruvino proceso vedliu tapo kunigaikštis Mindaugas.
Mindaugas buvo ambicingas, negailestingas, tačiau genialus strategas ir politikas. Jis suprato, kad norint išlikti ir atremti galingų priešų spaudimą, vien karinės jėgos nepakaks. Reikėjo tapti lygiaverčiu Europos politinės arenos žaidėju. O tam buvo vienintelis kelias – krikštas ir karaliaus karūna.
Po sudėtingų diplomatinių derybų, pasiekęs Popiežiaus Inocento IV palaiminimą, Mindaugas su šeima ir artimaisiais pasikrikštijo. O 1253 metų liepos 6 dieną jis buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Šis įvykis – tai ne tik asmeninis Mindaugo triumfas. Tai – oficialus Lietuvos valstybės gimimas. Pirmą ir vienintelį kartą savo istorijoje Lietuva tapo karalyste, pripažinta aukščiausios to meto dvasinės valdžios – Popiežiaus. Šis aktas įtvirtino Lietuvą Europos žemėlapyje kaip suverenią, nepriklausomą krikščionišką valstybę.
Būtent todėl Liepos 6-oji yra Valstybės diena. Tai diena, kai mes švenčiame ne tik Mindaugo karūnavimą, bet ir pačios valstybystės idėjos įtvirtinimą. Skaičiuojant nuo šios datos, 2025 metais Lietuvos valstybingumui sukanka 772 metai. Tai – solidus amžius, bylojantis apie gilias ir tvirtas valstybingumo tradicijas.
Nuo Karalystės iki Imperijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Era
Nors karalystės statusas po Mindaugo mirties buvo prarastas, valstybingumas niekur nedingo. Priešingai, jis tik stiprėjo. Gedimino, Algirdo, Kęstučio ir ypač Vytauto Didžiojo valdymo laikais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) tapo viena galingiausių Europos valstybių. Jos sienos nusidriekė nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Vilnius tapo svarbiu politiniu, kultūriniu ir prekybos centru, garsėjančiu savo tolerancija.
Šis laikotarpis yra neatsiejama mūsų valstybingumo istorijos dalis. Jis parodė, kad 1253 metais gimusi valstybė buvo gyvybinga, stipri ir gebanti ne tik apsiginti, bet ir dominuoti regione. LDK palikimas – tai ne tik pilys ir didingi mūšiai, kaip Žalgirio. Tai – teisinės sistemos (Lietuvos Statutai), daugiakultūrės visuomenės ir europietiškos diplomatijos tradicijos, kurios formavo mūsų identitetą šimtmečiais.
Atgimimas XX Amžiuje – 1918 m. Vasario 16-oji
Po unijos su Lenkija ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a. pabaigoje, Lietuvos valstybė daugiau nei šimtmečiui išnyko iš politinio žemėlapio, tapusi Rusijos imperijos dalimi. Tačiau tauta ir valstybingumo idėja išliko. Visą XIX amžių brendo tautinis atgimimas, kurį įkvėpė „Aušra“, „Varpas“, knygnešiai ir drąsūs inteligentai, puoselėję lietuvių kalbą ir kultūrą.
Palankus momentas išaušo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, byrant imperijoms. 1918 metų vasario 16 dieną dvidešimt drąsių Lietuvos Tarybos narių, vadovaujami Jono Basanavičiaus, Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis dokumentas skelbė, kad atkuriama nepriklausoma, demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje.
Tai – modernios Lietuvos gimtadienis. Jei Mindaugas sukūrė viduramžių valstybę, tai Vasario 16-osios signatarai atkūrė ją kaip šiuolaikinę, demokratinę respubliką. Ši data simbolizuoja tautos valios triumfą, neįtikėtiną drąsą ir tikėjimą savo ateitimi. Tai diena, kai po ilgos nakties vėl patekėjo laisvės saulė. Skaičiuojant nuo šios datos, moderniai Lietuvos Respublikai 2025 metais sukanka 107 metai. Tai amžius, per kurį teko išgyventi ir klestėjimą, ir baisiausias tragedijas, tačiau valstybingumo liepsna niekada neužgeso.
Okupacijų Tamsa ir Nepriklausomybės Atkūrimas – 1990 m. Kovo 11-oji
Deja, Pirmosios Respublikos gyvavimas buvo trumpas. 1940 metais sekė sovietų okupacija, vėliau – nacių, o po to – vėl penkis dešimtmečius trukęs sovietinis režimas. Atrodė, kad Vasario 16-osios idealai sutrypti amžiams. Tačiau net ir per didžiausią tamsą tauta neprarado vilties. Partizanų kova, disidentų veikla, tylus pasipriešinimas ir išsaugota istorinė atmintis neleido pamiršti, kas esame.
Galiausiai, artėjant XX amžiaus pabaigai, Sąjūdžio banga ir Dainuojanti revoliucija atvėrė kelią į laisvę. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama Vytauto Landsbergio, priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Svarbu atkreipti dėmesį į formuluotę – „atstatymo“, o ne „sukūrimo“. Tai pabrėžė Lietuvos valstybės tęstinumą. Teisiškai, Lietuva niekada nebuvo nustojusi egzistuoti – ji buvo tik okupuota. Kovo 11-oji – tai ne naujos valstybės gimimas, o tos pačios, gimusios 1918 metais, teisių ir suvereniteto atkūrimas. Tai drąsus ir bekompromisis pareiškimas pasauliui, kad mes grįžtame. Tai diena, kai mes vėl tapome savo likimo šeimininkais.
Skaičiuojant nuo šios datos, dabartiniam nepertraukiamos laisvės periodui 2025 metais sukanka 35 metai. Tai mūsų brandos, augimo, integracijos į Europos ir pasaulio bendruomenę metai.
Taigi, Kiek Lietuvai Metų? Išvados
Grįžkime prie pradinio klausimo. Po šios ilgos kelionės matome, kad vieno atsakymo tiesiog nėra. Kiekvienas atsakymas yra teisingas, priklausomai nuo to, ką norime pabrėžti:
- Jei klausiate apie mūsų vardo amžių ir pirmąjį įrašą istorijoje, Lietuvai yra 1016 metų.
- Jei klausiate apie valstybės gimimą ir pripažinimą Europoje, Lietuvai yra 772 metai.
- Jei klausiate apie modernios, demokratinės respublikos amžių, Lietuvai yra 107 metai.
- Jei klausiate, kiek laiko džiaugiamės atkurta ir nepertraukiama laisve, Lietuvai yra 35 metai.
Ir tame slypi visas grožis. Mūsų Tėvynė nėra vieno amžiaus. Ji – ir tūkstantmetė senolė, menanti pagoniškas girias, ir viduramžių karalystė, žvanginusi kalavijais, ir jauna, veržli respublika, gimusi griūvančių imperijų dulkėse, ir subrendusi valstybė, tvirtai stovinti ant kojų XXI amžiuje. Šis daugiasluoksnis amžius yra mūsų stiprybė. Tai liudijimas neįtikėtino tautos gebėjimo išlikti, prisikelti ir vėl iš naujo kurti savo ateitį. Todėl, kai kitą kartą kas nors paklaus, kiek Lietuvai metų, galite nusišypsoti ir papasakoti šią nuostabią istoriją.