Kiekviena diena kalendoriuje turi savo istoriją, tačiau kai kurios datos yra įgavusios ypatingą reikšmę, peržengiančią nacionalines sienas ir tampančią pasaulinio masto simboliu. Viena tokių datų yra liepos 4-oji. Nors Lietuvoje ši diena nėra valstybinė šventė, jos aidas girdimas visame pasaulyje. Daugumai žmonių ji neatsiejamai susijusi su Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena – švente, kupina fejerverkų, paradų ir laisvės dvasios. Tačiau liepos 4-oji, kaip ir bet kuri kita diena, yra daugialypė, slepianti savyje ne tik džiaugsmingus įvykius, bet ir sudėtingesnius istorinius momentus, palietusius ir mūsų šalį.
JAV Nepriklausomybės dienos gimimas: Laisvės deklaracija
Norint suprasti liepos 4-osios reikšmę, būtina nusikelti į XVIII amžiaus pabaigą, į įvykių sūkurį, pakeitusį pasaulio istorijos tėkmę. Tuo metu trylika britų kolonijų Šiaurės Amerikoje jautė vis didėjančią įtampą santykiuose su metropolija – Didžiąja Britanija. Kolonistai buvo nepatenkinti jiems primestais mokesčiais be atstovavimo Britanijos parlamente (garsusis šūkis „No taxation without representation“ – „Jokių mokesčių be atstovavimo“), prekybos suvaržymais ir vis labiau centralizuojamu valdymu iš Londono.
Nesusitaikymas su esama padėtimi peraugo į atvirą konfliktą – Amerikos revoliuciją, prasidėjusią 1775 metais. Po daugiau nei metus trukusių kovų, Antrasis Kontinentinis Kongresas, susirinkęs Filadelfijoje, nusprendė žengti lemtingą žingsnį. Buvo sudarytas komitetas, kuriam pavesta parengti dokumentą, paaiškinantį pasauliui kolonijų apsisprendimą atsiskirti nuo Britanijos imperijos. Pagrindiniu šio dokumento autoriumi tapo jaunas teisininkas iš Virdžinijos – Thomas Jeffersonas, vėliau tapęs trečiuoju JAV prezidentu.
1776 metų liepos 4 dieną Kontinentinis Kongresas oficialiai priėmė Nepriklausomybės deklaraciją. Šis dokumentas ne tik paskelbė trylikos kolonijų nepriklausomybę ir naujos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – gimimą, bet ir įtvirtino kertinius Apšvietos epochos principus: prigimtines žmogaus teises į gyvybę, laisvę ir laimės siekį, tautos suverenitetą ir teisę nuversti tironišką valdžią. Deklaracijos žodžiai „Visi žmonės sukurti lygūs“ (angl. „All men are created equal“), nors ir prieštaringai vertinami atsižvelgiant į tuometinę vergovės realybę, tapo įkvėpimo šaltiniu kovotojams už laisvę ir lygybę visame pasaulyje.
Svarbu paminėti, kad pats balsavimas dėl nepriklausomybės įvyko liepos 2 dieną, o deklaracijos pasirašymas tęsėsi iki rugpjūčio. Tačiau būtent liepos 4-oji, diena, kai deklaracija buvo oficialiai priimta ir paskelbta, įsitvirtino kaip JAV gimtadienis. Tiesa, Nepriklausomybės karas tęsėsi dar kelerius metus, iki pat 1783-ųjų, kai Paryžiaus sutartimi Didžioji Britanija galutinai pripažino JAV nepriklausomybę.
Liepos 4-osios šventimo tradicijos: Nuo fejerverkų iki barbekiu
JAV Nepriklausomybės diena švenčiama su dideliu entuziazmu ir pasididžiavimu. Tai diena, kai visa šalis nusidažo nacionalinių spalvų – raudonos, baltos ir mėlynos – deriniu. Šventės tradicijos yra įvairios ir atspindi tiek istorinį paveldą, tiek šiuolaikinę amerikietišką kultūrą.
- Fejerverkai: Bene ryškiausias ir garsiausias liepos 4-osios atributas. Tradicija leisti fejerverkus siekia pačius pirmuosius Nepriklausomybės dienos minėjimus. Jau 1777 metais Filadelfijoje buvo surengtas įspūdingas fejerverkų šou. Šiandien grandioziniai fejerverkai nušviečia dangų virš didžiųjų miestų ir mažų miestelių, simbolizuodami džiaugsmą ir laisvės pergalę.
- Paradai: Daugelyje JAV bendruomenių rengiami iškilmingi paradai. Juose dalyvauja kariškiai, veteranai, vietos organizacijos, mokyklų orkestrai, puošnios platformos. Paradai yra proga pademonstruoti patriotiškumą, pagerbti šalies istoriją ir tiesiog smagiai praleisti laiką.
- Barbekiu ir piknikai: Liepos 4-oji yra vasaros šventė, todėl amerikiečiai ją dažnai leidžia gamtoje, kiemuose ar parkuose. Populiaru rengti barbekiu vakarėlius su draugais ir šeima, kepti mėsainius, dešreles, kukurūzų burbuoles, mėgautis arbūzais ir kitais vasariškais skanėstais. Tai neformalus būdas pabūti kartu ir pasidžiaugti laisvadieniu.
- Patriotinė muzika ir simbolika: Šią dieną visur skamba patriotinės dainos, tokios kaip JAV himnas „The Star-Spangled Banner“ („Žvaigždėta vėliava“), „America the Beautiful“ („Gražioji Amerika“), „God Bless America“ („Dieve, laimink Ameriką“). Namai, gatvės ir įstaigos puošiamos JAV vėliavomis. Vėliavos simbolika ir jos pagerbimo taisyklės yra svarbi šventės dalis.
- Istorinių įvykių minėjimai: Kai kuriose vietovėse, ypač susijusiose su Revoliucijos laikotarpiu (pvz., Filadelfijoje, Bostone), rengiami specialūs minėjimai, istorinių mūšių rekonstrukcijos, skaitomos ištraukos iš Nepriklausomybės deklaracijos.
Nepriklausomybės prasmė ir evoliucija
Liepos 4-oji amerikiečiams simbolizuoja ne tik istorinį atsiskyrimą nuo Britanijos, bet ir pamatines vertybes: laisvę, demokratiją, savivaldą ir individualias teises. Tai diena apmąstyti, ką reiškia būti amerikiečiu, kokia yra šalies tapatybė ir kokie iššūkiai laukia ateityje.
Tačiau Nepriklausomybės dienos prasmė nėra statiška. Bėgant metams, ji evoliucionavo kartu su pačia šalimi. Diskusijos apie tai, ką iš tiesų reiškia Deklaracijos žodžiai „visi žmonės sukurti lygūs“, tęsiasi iki šiol. Istorikai ir visuomenės veikėjai atkreipia dėmesį į prieštaravimus tarp Deklaracijos idealų ir realybės – vergovės, kuri buvo įteisinta dar beveik šimtmetį po nepriklausomybės paskelbimo, moterų teisių suvaržymų, čiabuvių amerikiečių patirtų neteisybių.
Todėl šiuolaikiniai liepos 4-osios minėjimai kartais tampa proga ne tik švęsti, bet ir kritiškai įvertinti praeitį, diskutuoti apie socialinį teisingumą, lygybę ir tai, kaip toliau siekti Deklaracijoje įtvirtintų idealų įgyvendinimo visiems šalies gyventojams. Tai rodo, kad laisvė ir nepriklausomybė yra nuolatinis procesas, reikalaujantis pastangų ir įsipareigojimo.
Liepos 4-oji pasaulyje ir Lietuvoje
JAV Nepriklausomybės dienos idėjos ir pati šventė turėjo įtakos ir už JAV ribų. Amerikos revoliucija ir jos dokumentai įkvėpė daugelį kitų tautų siekti laisvės ir kurti demokratines institucijas. Šiandien liepos 4-oji minima daugelyje pasaulio šalių, kuriose gyvena amerikiečių bendruomenės arba veikia JAV ambasados.
Lietuvoje liepos 4-oji nėra oficiali šventė, tačiau JAV ambasada Vilniuje paprastai rengia priėmimą šiai progai paminėti, į kurį kviečiami Lietuvos politikai, verslo, kultūros atstovai, diplomatinis korpusas. Tai tampa proga pabrėžti gerus Lietuvos ir JAV dvišalius santykius, strateginę partnerystę ir bendras demokratines vertybes. Kartais amerikietiškos tematikos renginių ar akcijų surengia ir įvairios verslo įmonės ar organizacijos.
Nors dauguma lietuvių liepos 4-ąją sieja išskirtinai su JAV, verta prisiminti, kad ši data turi ir kitokių, deja, gerokai tamsesnių atspalvių mūsų šalies istorijoje.
Kiti liepos 4-osios veidai: Istorijos atspindžiai
Kalendoriaus lapelis, žymintis liepos 4-ąją, skirtingoms tautoms ir skirtingais laikotarpiais reiškė skirtingus dalykus. Nors JAV švenčia savo gimimą, būtent šią dieną 1941 metais nacistinės Vokietijos okupacinė valdžia įsakė steigti žydų getą Kaune, Vilijampolėje (Slobodkoje). Tai buvo vienas iš tragiškų Holokausto Lietuvoje etapų, primenantis apie nežmonišką žiaurumą ir kančią. Šis faktas skaudžiai kontrastuoja su laisvės švente kitoje Atlanto pusėje ir verčia susimąstyti apie istorijos vingius bei skirtingus tautų likimus.
Taip pat liepos 4-oji minima ir vėlesnėje Lietuvos istorijoje. 1990 metų liepos 4 dieną, Lietuvai jau paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pagrasino Lietuvai ekonominėmis sankcijomis, jei ši neatšauks savo sprendimo. Tai buvo įtempto laikotarpio, kai jauna valstybė grūmėsi dėl savo teisės į laisvę, epizodas.
Žinoma, pasaulio istorijoje liepos 4-oji paženklinta ir daugybe kitų įvykių: šią dieną gimė ar mirė įžymūs žmonės, buvo padaryti moksliniai atradimai, įvyko įvairūs politiniai ar kultūriniai poslinkiai. Pavyzdžiui, 1826 metų liepos 4 dieną, minint 50-ąsias Nepriklausomybės deklaracijos metines, mirė net du buvę JAV prezidentai ir Deklaracijos signatarai – Thomas Jeffersonas ir Johnas Adamsas. Tai sutapimas, kuriam daugelis amerikiečių suteikė simbolinę reikšmę.
Apibendrinimas
Liepos 4-oji yra data, turinti stiprų simbolinį krūvį. Pirmiausia, tai Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena – laisvės, demokratijos ir naujos tautos gimimo šventė, minima su patriotiniais fejerverkais, paradais ir šeimos susibūrimais. Jos idealai įkvėpė daugelį pasaulyje.
Tačiau ši diena, kaip ir daugelis kitų, turi ir kitus istorinius sluoksnius. Lietuvai ji primena apie skaudžius Holokausto įvykius ir nelengvą kelią į visišką nepriklausomybės įtvirtinimą XX amžiaus pabaigoje. Pasaulio kontekste ši data žymi įvairius istorinius įvykius, asmenybes ir posūkius.
Todėl žvelgiant į liepos 4-ąją, verta matyti ne tik ryškiaspalvius fejerverkus virš Vašingtono ar Niujorko, bet ir platesnį istorinį kontekstą. Tai diena, primenanti apie laisvės siekį, jo kainą ir trapumą, bei apie tai, kad istorija, nors ir žymi datas kalendoriuje, yra nuolat besitęsiantis ir skirtingai patiriamas procesas.