Lietuvos verslo peizaže mažoji bendrija (MB) tapo tikru fenomenu. Nuo pat jos atsiradimo 2012 metais, ši teisinė forma sparčiai išpopuliarėjo tarp pradedančiųjų verslininkų, laisvai samdomų specialistų ir smulkių šeimos verslų. Priežastis paprasta – Mažųjų bendrijų įstatymas sukūrė lankstų, paprastą ir patrauklų modelį, kuris sujungia geriausias individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės savybes. Tai – ribota atsakomybė be didelių pradinių investicijų ir sudėtingų valdymo struktūrų. Šiame išsamiame gide panirsime į Mažųjų bendrijų įstatymo subtilybes, atskleisime, kas slypi už šios verslo formos sėkmės, ir pateiksime visą reikalingą informaciją tiek svarstantiems steigti MB, tiek jau veikiantiems jos nariams.
Kas yra mažoji bendrija ir kodėl ji buvo sukurta?
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ką tai reiškia praktiškai? „Ribota atsakomybė“ yra esminis terminas, reiškiantis, kad iškilus finansiniams sunkumams ar skoloms, bendrija atsako tik savo turtu. Jos nariai (savininkai) nerizikuoja savo asmeniniu turtu – namais, automobiliais ar santaupomis. Tai yra milžiniškas pranašumas prieš, pavyzdžiui, individualią įmonę (IĮ), kurios savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu.
Šios teisinės formos atsiradimą paskatino poreikis turėti verslo modelį, pritaikytą XXI amžiaus dinamikai – greitam startui, minimaliai biurokratijai ir lankstumui. Valstybė, priimdama Mažųjų bendrijų įstatymą, siekė paskatinti smulkųjį verslą, suteikdama galimybę legaliai ir saugiai veikti tiems, kam UAB steigimas atrodė per sudėtingas ir brangus, o individuali veikla ar IĮ – per daug rizikinga dėl neribotos atsakomybės. MB tapo savotišku auksiniu viduriuku, idealiai tinkančiu paslaugų teikėjams, kūrybinių industrijų atstovams, IT specialistams, konsultantams ir nedidelėms prekybos įmonėms.
Mažosios bendrijos steigimas: nuo idėjos iki veikiančio verslo
Vienas iš didžiausių MB privalumų – itin paprastas ir greitas steigimo procesas. Įstatymas numato du pagrindinius steigimo būdus, kurie leidžia pasirinkti patogiausią variantą.
Steigėjai ir nariai
Pirmiausia, svarbu žinoti, kas gali steigti ir būti MB nariu. Įstatymas numato, kad steigėjais ir nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Jų skaičius ribojamas – nuo 1 iki 10. Tai pabrėžia šios formos orientaciją į mažą, glaudžiai susijusių asmenų verslą. Jei steigėjas yra vienas asmuo, surašomas steigimo aktas. Jei steigėjų yra du ar daugiau – sudaroma steigimo sutartis.
Būtini dokumentai – MB nuostatai
Svarbiausias mažosios bendrijos veiklą reglamentuojantis dokumentas yra jos nuostatai. Tai – savotiška įmonės „konstitucija“, kurioje apibrėžiami svarbiausi veiklos principai. Nors Registrų centras siūlo pavyzdinius nuostatus, kurie leidžia steigimo procesą atlikti greičiau ir pigiau, visuomet verta pagalvoti ir apie individualių nuostatų rengimą, ypač jei steigėjų yra keli.
Nuostatuose privaloma nurodyti:
- Mažosios bendrijos pavadinimą;
- Teisinę formą (mažoji bendrija);
- Buveinės adresą;
- Veiklos tikslus;
- Narių teises ir pareigas;
- Naujų narių priėmimo ir senų narių pasitraukimo tvarką;
- Narių susirinkimo kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką;
- Pelno paskirstymo tvarką.
Steigimo procesas: du keliai į sėkmę
1. Elektroninis steigimas per Registrų centro sistemą. Tai pats greičiausias, pigiausias ir populiariausias būdas. Jis galimas, jei:
- Naudojami pavyzdiniai steigimo dokumentai (steigimo aktas/sutartis ir nuostatai).
- Steigėjas (arba visi steigėjai) turi kvalifikuotą elektroninį parašą.
- Nario įnašas formuojamas tik piniginėmis lėšomis.
- Buveinės patalpų savininkas duoda sutikimą elektroniniu būdu.
Visas procesas atliekamas internetu, nereikia vykti pas notarą, o įmonė įregistruojama per kelias darbo dienas.
2. Steigimas per notarų biurą. Šis būdas pasirenkamas, kai norima individualių, konkrečius steigėjų poreikius atitinkančių nuostatų, kai vienas iš steigėjų neturi elektroninio parašo arba kai nario įnašas yra nepiniginis turtas (pvz., kompiuterinė įranga, automobilis). Notaras patvirtina steigimo dokumentų teisingumą ir pats perduoda juos registruoti Juridinių asmenų registrui.
Valdymas: lankstumas ir paprastumas
Mažųjų bendrijų įstatymas siūlo itin lanksčią valdymo struktūrą, kurią nariai gali pritaikyti pagal savo poreikius. Aukščiausiasis valdymo organas visada yra narių susirinkimas.
Narių susirinkimas
Narių susirinkimas sprendžia esminius bendrijos veiklos klausimus: tvirtina finansines ataskaitas, skirsto pelną, keičia nuostatus, priima sprendimus dėl vadovo skyrimo ar atleidimo, reorganizavimo ar likvidavimo. Kiekvienas narys susirinkime turi vieną balsą, nebent nuostatuose numatyta kitaip. Tai užtikrina demokratinį sprendimų priėmimo procesą.
Vadovas: ar jo tikrai reikia?
Čia atsiskleidžia dar vienas unikalus MB bruožas. Bendrija gali turėti vadovą, tačiau tai nėra privaloma. Įstatymas numato dvi galimybes:
1. MB veikia be vadovo. Tokiu atveju bendrijos vardu veikia narių susirinkimo įgaliotas vienas iš narių. Tai ypač patogu, kai bendriją įsteigia vienas asmuo – jis pats yra ir narys, ir bendrijos atstovas. Tokiu atveju nereikia sudaryti darbo sutarties, mokėti atlyginimo ir su juo susijusių mokesčių. Visi sprendimai priimami narių susirinkime (kurį sudaro tas pats vienas narys).
2. Skiriamas vadovas. Nariai gali nuspręsti paskirti vadovą. Juo gali būti vienas iš narių arba asmuo iš išorės. Su vadovu sudaroma ne darbo, o civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia lankstesnes sąlygas, mažesnę administracinę naštą ir mokesčių optimizavimą, palyginti su darbo sutartimi UAB direktoriui.
Kapitalas ir narių įnašai: startuokite be didelių investicijų
Skirtingai nei UAB, kuriai nustatytas minimalus 2500 eurų įstatinis kapitalas, mažajai bendrijai nėra privalomo minimalaus įnašo reikalavimo. Nariai gali susitarti dėl bet kokio dydžio įnašų – teoriškai MB galima įsteigti ir su 1 euro įnašu. Tai pašalina vieną didžiausių kliūčių pradedant verslą.
Narių įnašai gali būti ne tik pinigai, bet ir materialus turtas (pvz., kompiuteris, automobilis, baldai), kuris yra reikalingas bendrijos veiklai. Svarbu, kad šio turto vertę įvertintų patys nariai bendru sutarimu, o jei kyla abejonių – pasitelkiamas nepriklausomas turto vertintojas. Nario įnašai tampa bendrijos nuosavybe.
Lėšų naudojimas ir pelno skirstymas: unikalios galimybės
MB narių pajamų gavimo būdai yra viena iš labiausiai dominančių ir daugiausiai privalumų turinčių sričių. Įstatymas numato kelis variantus, kaip nariai gali gauti lėšų iš savo bendrijos.
Lėšos asmeniniams poreikiams
Tai unikali, tik mažosioms bendrijoms būdinga galimybė. Narys, kuris nėra vadovas pagal civilinę sutartį ir nedirba pagal darbo sutartį, gali išsiimti lėšų savo asmeniniams poreikiams kaip avansu išmokamą pelną. Šios išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), „Sodros“ įmokomis (VSD ir PSD), tačiau mokesčių bazė ir tarifai dažnai yra palankesni nei darbo užmokesčio atveju.
Pelno paskirstymas (dividendai)
Pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinį, narių susirinkimas gali nuspręsti paskirstyti pelną. Pelnas, išmokamas nariams, yra apmokestinamas GPM. Jei narys per metus jau gavo išmokų asmeniniams poreikiams, šios sumos yra įskaitomos į jam priklausančią pelno dalį.
Atlygis vadovui
Jei bendrija turi vadovą, su kuriuo sudaryta civilinė paslaugų sutartis, jam mokamas atlygis (tantjemos). Šis atlygis taip pat apmokestinamas GPM ir „Sodros“ įmokomis.
Svarbu pabrėžti, kad mokesčių sistema yra dinamiška ir gali keistis, todėl prieš priimant sprendimus dėl lėšų išmokėjimo, visuomet rekomenduojama pasikonsultuoti su buhalteriu ar mokesčių konsultantu.
Apskaita ir atskaitomybė: paprasčiau, bet atsakingai
Nors MB valdymas ir steigimas yra paprastesni, ji, kaip ir bet kuris juridinis asmuo, privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Įstatymas leidžia pasirinkti, ar tvarkyti supaprastintą, ar dvejybinio įrašo apskaitą, jei bendrija atitinka tam tikrus kriterijus (pvz., nėra PVM mokėtoja, metinės pajamos neviršija tam tikros ribos). Vis dėlto praktikoje dauguma MB renkasi dvejybinio įrašo apskaitą, nes ji suteikia aiškesnį finansinį vaizdą.
Pasibaigus finansiniams metams, MB privalo sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pateikti jį Registrų centrui. Šį rinkinį sudaro balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Paprastai taip pat rengiamas ir metinis pranešimas. Šiuos dokumentus turi patvirtinti narių susirinkimas.
MB privalumai ir trūkumai: kada verta rinktis šią formą?
Apibendrinant visą informaciją, galima aiškiai išskirti mažosios bendrijos stipriąsias ir silpnąsias puses.
Privalumai (Pliusai):
- Ribota atsakomybė: Saugomas narių asmeninis turtas.
- Nėra minimalaus kapitalo reikalavimo: Lengvas ir pigus startas.
- Paprastas steigimas: Galimybė įsisteigti greitai ir internetu.
- Lankstus valdymas: Galima veikti be vadovo, sprendimus priima nariai.
- Lankstus lėšų išėmimas: Galimybė gauti lėšų asmeniniams poreikiams nelaukiant metų pabaigos.
- Mažesnė administracinė našta: Nėra privalomų darbo sutarčių su nariais ar vadovu.
- Galimybė pačiam nariui mokėti socialinio draudimo įmokas: Leidžia užsitikrinti socialines garantijas.
Trūkumai (Minusai):
- Narių skaičiaus ribojimas: Tik iki 10 fizinių asmenų. Netinka verslui, planuojančiam plėstis pritraukiant daug partnerių ar juridinių asmenų.
- Negali leisti akcijų: Sunkesnis būdas pritraukti išorinių investuotojų, palyginti su UAB.
- Sudėtingesnis narių pasikeitimas: Nario pasitraukimas ar naujo priėmimas reikalauja nuostatų keitimo ir yra sudėtingesnis procesas nei akcijų pardavimas UAB.
- Kartais mažesnis solidumas: Kai kurie stambūs partneriai ar finansų institucijos vis dar gali vertinti UAB kaip solidesnę ir patikimesnę verslo formą.
Apibendrinimas: kam skirta mažoji bendrija?
Mažųjų bendrijų įstatymas sukūrė išskirtinę nišą Lietuvos verslo aplinkoje. Mažoji bendrija yra beveik tobulas pasirinkimas asmenims ar nedidelėms komandoms, kurios teikia paslaugas, užsiima kūrybine veikla, konsultuoja ar vykdo nedidelės apimties prekybą. Ji idealiai tinka „laisvų rankų“ profesionalams (angl. *freelancers*), norintiems pereiti į aukštesnį lygį, šeimos verslams, kur pasitikėjimas yra aukštesnis už formalius susitarimus, ir visiems, kurie nori išbandyti savo verslo idėją su minimalia rizika ir biurokratija.
Tai yra laisvės ir atsakomybės balansas. Laisvė kurti, veikti ir užsidirbti lanksčiomis sąlygomis, ir atsakomybė, kuri neperžengia verslo ribų ir nepaliečia asmeninio gyvenimo saugumo. Būtent šis balansas ir yra didžioji Mažųjų bendrijų įstatymo dovana Lietuvos verslui.