Ar kada susimąstėte, kodėl viename name žiemą vaikštote su marškinėliais ir mokate grašius, o kitame – miegate su vilnonėmis kojinėmis, bet sąskaitos verčia griebtis už galvos? Dažnas lietuvis vis dar mano, kad „šiltas namas“ yra tas, kuriame storos sienos. Tačiau tiesa yra gerokai sudėtingesnė, o kartu ir įdomesnė. Šiandienos statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje kodinis žodis, kurį girdite nuolat, slepiasi po terminu „energinis naudingumas“. Tačiau kas iš tikrųjų slypi už tų spalvotų raidžių sertifikate?
Šiame straipsnyje mes ne tik išnarstysime technines detales. Mes pažvelgsime į tai, kaip jūsų sienų „kvėpavimas“ (arba jo nebuvimas) veikia jūsų sveikatą, kodėl A++ klasė tapo ne prabanga, o būtinybe, ir kaip valstybės bei Europos Sąjungos parama gali padėti paversti seną „kiaurą“ būstą modernia tvirtove.
Energinis naudingumas: Daugiau nei tik šiltos sienos
Pradėkime nuo esmės. Energinis naudingumas (dažnai painiojamas tiesiog su šilumos izoliacija) yra kompleksinis rodiklis. Tai tarsi namo sveikatos kortelė. Įsivaizduokite žmogaus kūną: neužtenka vien apsirengti storą paltą (apšiltinti sienas), jei vaikštote be kepurės (stogas), atsegtais batais (pamatai) ir dar sergate lėtiniu plaučių uždegimu (sena, neefektyvi šildymo sistema).
Energinio naudingumo sertifikatas įvertina visą pastato organizmą:
- Atitvarų šiluminę varžą: Kaip gerai sienos, stogas ir langai sulaiko šilumą.
- Sandarumą: Ar pro plyšius švilpia vėjas (tai dažniausia naujų, bet nekokybiškai pastatytų namų bėda).
- Inžinerines sistemas: Koks katilas stovi rūsyje? Ar yra rekuperacija? Ar naudojama saulės energija?
Lietuvoje, kur šildymo sezonas trunka beveik pusę metų, šis rodiklis yra kritinis. Tai ne tik ekologija – tai gryna ekonomika. Kiekvienas energijos vienetas, kurį jūsų namas praranda, yra tiesioginis smūgis jūsų piniginei. Ir kuo energijos kainos labiau svyruoja, tuo tas smūgis skaudesnis.
Klasifikacijos evoliucija: Nuo G iki A++
Daugelis vis dar prisimena laikus, kai namo statyba buvo paprasta: sumūrijai blokelius, uždėjai stogą, įstatytei langus – ir gyvenk. Šiandien tokie namai dažniausiai patenka į C, D ar net žemesnes energinio naudingumo klases. Pažvelkime, kaip evoliucionavo standartai ir ką jie reiškia realybėje.
B ir A klasės: Lūžio taškas
Prieš dešimtmetį B klasė atrodė kaip aukštas standartas. Tai buvo namai, kurie jau turėjo neblogą apšiltinimą, plastikinius langus, bet dažnai stokojo sandarumo ir efektyvios vėdinimo sistemos. Vėliau atsiradusi A klasė jau reikalavo daugiau dėmesio detalėms – kokybiškesnių langų, storesnio izoliacinio sluoksnio.
A++: Šių dienų „Kosminis laivas“
Nuo 2021 metų visi naujai statomi namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasę. Tai sukėlė nemažai diskusijų ir net pasipiktinimo statybų sektoriuje. Kodėl? Nes A++ – tai ne tik „dar daugiau vatos“. Tai visai kita filosofija.
A++ namas privalo:
- Būti itin sandarus. Prieš priduodant namą, atliekamas sandarumo testas („Blower door“). Jei pro rozetes ar langų rėmus pučia vėjas, sertifikato negausite.
- Turėti mechaninį vėdinimą su rekuperacija. Kadangi namas sandarus kaip termosas, be priverstinio vėdinimo jūs tiesiog uždustumėte arba paskęstumėte pelėsyje. Rekuperatorius ne tik tiekia orą, bet ir grąžina šilumą.
- Naudoti atsinaujinančią energiją. Tai vienas esminių reikalavimų. Didelę dalį energijos namas turi pasigaminti pats (saulės elektrinės) arba naudoti itin efektyvius šaltinius (šilumos siurbliai).
Kodėl senos statybos daugiabučiai yra „kiauri kibirai“?
Lietuvos miestų peizaže vis dar dominuoja sovietinės statybos daugiabučiai. Jų energinė būklė – opi problema. Kodėl sąskaitos už šildymą renovuotame ir nerenovuotame name gali skirtis tris ar keturis kartus?
Pagrindinė problema – šilumos tiltai. Senos statybos blokiniuose namuose siūlės tarp blokų yra pralaidžios. Balkonai dažnai veikia kaip radiatoriai, tik atvirkščiai – jie „išspinduliuoja“ šilumą į lauką. Be to, senos vienvamzdės šildymo sistemos neleidžia reguliuoti šilumos kiekio bute: vieni kaimynai atsidaro langus, nes per karšta, kiti šąla.
Renovacija (modernizacija) sprendžia šias problemas kompleksiškai. Tačiau čia slypi ir pavojus. Apšiltinus namą ir pakeitus langus, jis tampa sandarus. Jei neįrengiama tinkama vėdinimo sistema, drėgmė kaupiasi viduje. Todėl moderni renovacija neatsiejama nuo rekuperacinių sistemų diegimo – ar tai būtų centrinė sistema, ar mini rekuperatoriai kiekviename bute.
Energinio naudingumo sertifikatas: Kada jis būtinas?
Daugelis žmonių apie sertifikatą sužino tik tada, kai nusprendžia parduoti būstą. Notaras paprašo dokumento, ir prasideda panika. Tačiau sertifikavimas nėra tik biurokratinis formalumas.
Pagal Lietuvos įstatymus, energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
- Parduodant ar išnuomojant pastatus. Pirkėjas ar nuomininkas turi teisę žinoti, kiek jam kainuos išlaikyti būstą. Tai tampa derybų objektu – žemesnė klasė gali reikšti mažesnę kainą.
- Užbaigus naują statybą ar kapitalinį remontą. Be šio dokumento Registrų centras tiesiog neįregistruos jūsų nuosavybės 100% baigtumu.
- Viešbučiams, administracinės paskirties pastatams ir kitiems viešojo naudojimo objektams.
Sertifikatas galioja 10 metų. Jį išduoda atestuoti ekspertai, kurie atlieka skaičiavimus naudodami specializuotą programinę įrangą, įvertindami pastato geometriją, medžiagas, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir inžinerines sistemas.
Investicija į ateitį: Ar verta siekti aukštesnės klasės?
Dažnas klausimas, kylantis statant namą: „Ar verta investuoti papildomus 10-20 tūkstančių eurų, kad pasiekčiau A++ klasę, ar užtektų žemesnės, jei įstatymai leistų?“
Atsakymas slypi ne tik šiandienos sąskaitose, bet ir turto likvidume. Nekilnojamojo turto rinka keičiasi. Pirkėjai tampa vis labiau išprusę. Po 10 metų namas, kuris šiandien vos atitinka B klasę, bus laikomas morališkai pasenusiu. Jo vertė rinkoje bus ženkliai mažesnė nei A++ standarto namo.
Be to, komfortas yra sunkiai įkainojamas. Gyvenimas name, kuriame nėra skersvėjų, kuriame temperatūra tolygi visuose kambariuose, o oras visada šviežias dėl rekuperacijos – tai visai kita gyvenimo kokybė. Tai investicija į sveikatą, darbingumą ir gerą savijautą.
Paramų labirintai: Kaip valstybė padeda taupyti?
Kalbėti apie energinį efektyvumą ir nepaminėti paramos būtų nusikaltimas. Lietuva, vykdydama ES Žaliąjį kursą, siūlo įvairius finansinius mechanizmus. Pagrindinis žaidėjas čia – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Kompensacijos už šilumos siurblius ir katilų keitimą
Jei vis dar kūrenate seną malkinį katilą ar naudojate iškastinį kurą, valstybė jus skatina pereiti prie ekologiškesnių sprendimų. Keičiant taršų katilą į efektyvų šilumos siurblį (oras-vanduo, gruntas-vanduo) arba biokuro katilą, galima susigrąžinti iki 50% išlaidų. Tai didžiulė paspirtis, kuri atsiperkamumo laikotarpį sutrumpina perpus.
Saulės elektrinės – neatsiejama dalis
Energinis efektyvumas šiandien neįsivaizduojamas be gaminančio vartotojo statuso. Parama saulės elektrinėms (tiek įrengiamoms ant stogo, tiek nutolusioms parkuose) yra viena populiariausių priemonių. Tai leidžia ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę, nes naudojama „žalia“ energija.
Daugiabučių renovacija
Čia veikia kita sistema, dažniausiai administruojama per Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA) ar savivaldybes. Valstybė kompensuoja dalį investicijų į energinį efektyvumą didinančias priemones (sienų šiltinimas, stogo keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas). Nors procesas dažnai užtrunka dėl biurokratinių kliūčių ir gyventojų nesutarimų, rezultatas akivaizdus – turto vertės kilimas ir drastiškai mažesnės sąskaitos.
Mitai, stabdantys progresą
Nepaisant akivaizdžios naudos, visuomenėje vis dar sklando mitai, kurie stabdo žmones nuo sprendimų priėmimo.
Mitas Nr. 1: „Namas turi kvėpuoti per sienas“. Tai vienas žalingiausių mitų. Sienos neturi kvėpuoti – kvėpuoti turi žmonės. O tam reikalinga ventiliacija. Jei oras juda per sienas, tai reiškia, kad jūs turite skyles, per kurias prarandate šilumą ir kaupiate drėgmę konstrukcijose (rasos taško problema).
Mitas Nr. 2: „Rekuperacija išsausina orą“. Taip, žiemą šildant orą, jo santykinė drėgmė krenta. Tačiau tai fizika, o ne rekuperatoriaus kaltė. Modernūs entalpiniai rekuperatoriai sugeba grąžinti dalį drėgmės atgal į patalpas, išlaikydami optimalų mikroklimatą.
Mitas Nr. 3: „Storinti sienas neverta, vis tiek šiluma išeina per langus“. Tiesa, kad langai yra silpniausia grandis. Tačiau tai nereiškia, kad sienų šiltinimas beprasmis. Kompleksinis sprendimas – geri langai IR apšiltintos sienos – duoda geriausią rezultatą. Vienas be kito jie veikia neefektyviai.
Ateities perspektyvos: 2030 ir 2050 metai
Statybų sektorius nestovi vietoje. Europos Sąjunga yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai tiesiogiai palies kiekvieną pastatų savininką.
Jau dabar kalbama apie reikalavimus, kad visi pastatai (ne tik nauji, bet ir esami) turėtų pasiekti tam tikrą energinio efektyvumo lygį. Tai reiškia, kad ateityje parduoti ar išnuomoti „kiaurą“ G ar F klasės būstą gali tapti teisiškai neįmanoma arba finansiškai nenaudinga dėl taikomų mokesčių.
Technologijos taip pat žengia į priekį. Išmanieji namai, kurie patys reguliuoja šildymą pagal gyventojų buvimą, oro sąlygas ir elektros kainas biržoje, tampa standartu. Atsiranda naujos izoliacinės medžiagos (pvz., aerogeliai), kurios leidžia pasiekti tą patį efektą su kelis kartus plonesniu sluoksniu.
Praktiniai patarimai būsto savininkams
Jei planuojate statybas ar renovaciją, štai keletas auksinių taisyklių:
- Netaupykite projektui. Geras architektas ir konstruktorius suprojektuos mazgus taip, kad nebūtų šilumos tiltelių. Klaidas popieriuje ištaisyti pigu, statybų aikštelėje – brangu.
- Prižiūrėkite statybas. Net geriausios medžiagos nepadės, jei jos bus sudėtos nekokybiškai. Techninė priežiūra yra būtina.
- Darykite sandarumo testą. Tai geriausias būdas patikrinti statybininkų darbo kokybę dar prieš pradedant apdailą.
- Domėkitės parama. APVA kvietimai skelbiami periodiškai. Sekite informaciją ir nepraleiskite progos susigrąžinti dalį investicijų.
Energinis efektyvumas – tai ne mada. Tai racionalus požiūris į savo turtą ir finansus. Nesvarbu, ar gyvenate sename daugiabutyje, ar statote svajonių namą, dėmesys energijos taupymui atsiperka visada. Tai saugumas, komfortas ir, galiausiai, laisvė nuo neprognozuojamų energijos kainų šuolių.