Kiekvieną kartą, kai sustojame degalinėje ir žvilgtelime į besisukančius skaičius kolonėlės ekrane, mus aplanko dvejopi jausmai: būtinybė piltis degalus ir tylus klausimas – kodėl būtent tiek? Lietuvoje, kalbant apie degalus, neįmanoma nepaminėti vieno didžiausių rinkos žaidėjų – „Orlen“. Šis prekės ženklas mūsų šalyje yra unikalus ne tik dėl savo degalinių tinklo, bet ir dėl to, kad valdo vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Tad natūraliai kyla klausimas: jei degalai gaminami čia pat, Lietuvoje, kodėl Orlen degalų kainos dažnai tampa karštų diskusijų objektu, o kartais ir viršija konkurentų įkainius?
Šiame straipsnyje mes ne tik pažvelgsime į skaičius. Mes atversime uždangą į sudėtingą naftos verslo pasaulį, paaiškinsime, kaip formuojama galutinė kaina vartotojui ir kodėl lyginti Lietuvos bei Lenkijos kainas yra ne visada korektiška, net jei prekės ženklas tas pats. Tai gilus žvilgsnis į tai, kas iš tiesų slypi už jūsų kuro bako užpildymo sąskaitos.
Monopolis gamyboje, bet ar prekyboje?
Pirmiausia, būtina atskirti dvi „Orlen“ veiklos sritis Lietuvoje, kurios vartotojų sąmonėje dažnai susiplaka į vieną. Turime „Orlen Lietuva“ – gamyklą Mažeikiuose, kuri yra didmenininkė. Ji parduoda kurą ne tik „Orlen“ degalinėms, bet ir daugumai kitų tinklų: „Viada“, „Circle K“, „Baltic Petroleum“ ir kitiems. Ir turime „Orlen Baltics Retail“ – įmonę, kuri valdo mažmeninį degalinių tinklą.
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad jei degalinių tinklas priklauso tai pačiai grupei kaip ir gamykla, kuras ten turėtų būti drastiškai pigesnis. Logika paprasta: „Juk jiems nereikia pirkti iš kitų“. Tačiau verslo realybė yra kiek kitokia. Mažmeninis tinklas perka degalus iš gamyklos rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad vidiniai sandoriai vyksta remiantis pasaulinėmis „Platts” kainomis, o ne draugišku susitarimu „savikaina plius centas“. Tai yra pirmoji priežastis, kodėl Orlen degalų kainos švieslentėse nėra perpus mažesnės nei konkurentų.
Iš ko susideda degalų kaina?
Norint suprasti, kodėl litras benzino ar dyzelino kainuoja tiek, kiek kainuoja, reikia atlikti „skrodimą”. Kiekvienas sumokėtas euras degalinėje yra padalinamas į kelias dalis, ir, deja, didžioji dalis tų pinigų net nepasiekia degalinės valdytojo kišenės.
1. Didmeninė kaina (Produkto kaina)
Tai kaina, kurią nustato naftos perdirbimo gamykla. Ji priklauso nuo pasaulinių žaliavinės naftos (dažniausiai „Brent“ rūšies) kainų. Tačiau čia veikia ir dolerio bei euro kursas. Kadangi nafta biržose perkama už dolerius, o mes mokame eurais, stiprus doleris automatiškai brangina kurą mums, net jei naftos kaina biržoje nesikeičia.
2. Valstybės mokesčiai: Akcizas ir PVM
Tai yra ta dalis, kuri dažniausiai sukelia didžiausią vartotojų nepasitenkinimą. Lietuvoje mokesčiai sudaro daugiau nei pusę galutinės degalų kainos. Akcizas yra fiksuotas mokestis už 1000 litrų, o PVM (Pridėtinės vertės mokestis) pridedamas prie galutinės sumos (įskaitant ir akcizą – taip, mes mokame mokestį nuo mokesčio). Būtent valstybinė mokesčių politika dažniausiai lemia kainų skirtumus tarp kaimyninių šalių.
3. Biopriedai
Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos reikalavimus, į degalus privaloma maišyti atsinaujinančių išteklių dalis (biopriedus). Jų kaina dažnai yra aukštesnė nei iškastinio kuro, todėl tai taip pat kilsteli galutinę kainą.
4. Mažmeninė marža
Tai yra ta dalis, kuri tenka degalinių tinklui – šiuo atveju „Orlen“ mažmeninei prekybai. Iš šios maržos tinklas turi išlaikyti degalines, mokėti atlyginimus darbuotojams, dengti elektros, logistikos kaštus ir, žinoma, uždirbti pelną. Būtent čia prasideda konkurencinė kova.
Kodėl „Orlen“ degalinėse kainos skiriasi pagal vietovę?
Dažnas vairuotojas pastebi paradoksą: važiuojant greitkeliu Vilnius–Klaipėda, Orlen degalų kainos gali būti 10–15 centų didesnės nei to paties tinklo degalinėje, esančioje mažame miestelyje ar miegamajame rajone. Arba atvirkščiai – pasienyje kainos krenta.
Tai vadinama mikrorinkos kainodara. Degalinių tinklai naudoja sudėtingus algoritmus kainoms nustatyti. Pagrindiniai faktoriai yra šie:
- Konkurencinė aplinka: Jei šalia „Orlen“ degalinės stovi automatinė „Neste“ ar pigesnė „Jozita“, „Orlen“ yra priversta mažinti kainą, kad neprarastų klientų srauto. Jei degalinė yra vienintelė 20 kilometrų spinduliu – kaina bus aukštesnė.
- Srautas ir patogumas: Greitkelių degalinės parduoda patogumą. Jums nereikia nusukti nuo kelio, gaišti laiko. Už šį patogumą ir didesnius degalinės išlaikymo kaštus (jos dirba visą parą, reikalauja daugiau personalo) mokama papildomai.
- Verslo segmentas: „Orlen“ daug dėmesio skiria verslo klientams ir vežėjams. Įmonės, turinčios sutartis, dažnai mato visiškai kitokias kainas nei eilinis vartotojas, mokantis kortele ar grynaisiais.
Lietuviškas fenomenas: kelionės į Lenkiją pas tą patį „Orlen“
Tai yra viena skaudžiausių temų Lietuvos degalų rinkoje. Kodėl Lenkijoje, tame pačiame „Orlen“ tinkle, kuras gali būti ženkliai pigesnis? Neretai skirtumas siekia 20–30 centų už litrą. Vairuotojai pagrįstai piktinasi: „Juk nafta ta pati, savininkas tas pats!“
Atsakymas slypi ne godume, o valstybinėje politikoje. Lenkija dažnai taiko mažesnius akcizus degalams arba laikinai mažina PVM tarifą energetiniams ištekliams (ypač krizių metu). Be to, Lenkijos rinka yra nepalyginamai didesnė. Masto ekonomija leidžia Lenkijos „Orlen“ tinklui derėtis dėl geresnių sąlygų, optimizuoti logistiką ir paskirstyti kaštus plačiau. Dar vienas niuansas – valiutos kursas. Zloto svyravimai euro atžvilgiu gali sukurti palankias sąlygas lietuviams, norintiems sutaupyti, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos padalinys dirba neefektyviai – tiesiog jie veikia skirtingose mokestinėse ir ekonominėse realybėse.
Kuo skiriasi paprastas dyzelinas nuo „Verva“?
Nagrinėjant Orlen degalų kainas, negalima nepaminėti ir premium klasės produktų. „Orlen“ degalinėse matome „Verva“ ženklu pažymėtą benziną ir dyzeliną. Kaina paprastai yra didesnė, bet ar verta mokėti?
Premium degalai iš esmės yra tas pats bazinis produktas, tačiau praturtintas specialiais priedais. Šie priedai:
- Valo variklį: Plovikliai šalina nuosėdas nuo purkštukų ir vožtuvų.
- Didina cetanį/oktanį skaičių: Tai gali šiek tiek pagerinti variklio darbą ir dinamiką.
- Apsaugo nuo korozijos: Priedai sukuria apsauginę plėvelę degalų sistemoje.
- Žiemą: „Verva“ dyzelinas dažnai pasižymi geresnėmis atsparumo šalčiui savybėmis nei standartinis žieminis dyzelinas.
Vartotojui svarbu suprasti, kad pilant brangesnius degalus į seną, mažo galingumo automobilį, stebuklo neįvyks – kuro sąnaudos staiga nesumažės 20 procentų. Tačiau moderniems, jautriems varikliams aukštesnės kokybės degalai gali padėti išvengti brangių remontų ateityje. Tad didesnė kaina šiuo atveju yra investicija į automobilio „sveikatą”.
Raketos ir plunksnos efektas
Tai ekonominis terminas, puikiai apibūdinantis degalų kainų pokyčius, ir „Orlen“ čia nėra išimtis. Vartotojai dažnai pastebi: kai nafta pasaulinėje rinkoje brangsta, degalų kainos degalinėse šauna į viršų kaip raketa. Tačiau kai nafta pinga, kainos leidžiasi žemyn lėtai, kaip plunksna.
Kodėl taip vyksta? Degalinių tinklai tai aiškina atsargų valdymu. Jei degalinė užsipirko brangių degalų talpyklas, ji negali jų parduoti pigiau, kol neišparduos brangaus likučio. Tačiau kai kaina kyla, brangimas perkeliamas greičiau, nes bandoma apsisaugoti nuo būsimo brangesnio pirkimo (apyvartinių lėšų poreikis). Tai kelia vartotojų pyktį, tačiau tai yra standartinė praktika visoje pasaulinėje mažmeninėje prekyboje degalais.
„Orlen“ programėlės ir lojalumo sistema: būdas sutaupyti
Jei negalime pakeisti pasaulinių naftos kainų ar valstybės mokesčių, galime pasinaudoti tinklo siūlomais įrankiais. Orlen degalų kainos švieslentėje yra viena, o tai, ką mokate kasoje – kas kita.
Šiuolaikinis vartotojas, norintis nemokėti „pilnos kainos“, privalo naudotis lojalumo programomis. „Orlen“ siūlo nuolaidų korteles bei mobiliąją programėlę. Dažnai nuolaidos siekia nuo 3 iki 5 ar net daugiau centų už litrą. Verslo klientams taikomos dar kitokios schemos.
Be to, verta atkreipti dėmesį į „Laimės valandas“ ar savaitgalio akcijas, kurias kartais skelbia tinklas. Tai rinkodaros triukai, skirti pritraukti srautą, tačiau protingam vartotojui tai – reali galimybė sutaupyti. Verta paminėti ir atsiskaitymą per programėlę prie kolonėlės – nors tai tiesiogiai nemažina kainos, tai taupo laiką ir dažnai yra susieta su papildomais lojalumo taškais, kuriuos vėliau galima iškeisti į kavą ar maistą, taip netiesiogiai kompensuojant kuro išlaidas.
Ateities perspektyvos: Ar elektra pakeis „Orlen“ kainodarą?
„Orlen“ grupė puikiai supranta, kad naftos era nesitęs amžinai. Jų strategijoje „Orlen 2030“ numatytos milžiniškos investicijos į žaliąją energetiką, vėjo jėgaines ir elektromobilių įkrovimo stoteles. Jau dabar matome, kad šalia benzino kolonėlių dygsta įkrovimo stotelės.
Kaip tai paveiks tradicinių degalų kainas? Tikėtina, kad mažėjant iškastinio kuro vartojimui, jo savikaina (dėl masto ekonomijos praradimo ir griežtėjančių ekologinių mokesčių) tik augs. „Orlen“ transformuojasi iš naftos koncerno į energetikos koncerną. Vartotojams tai signalas, kad pigių degalų era, kokią matėme prieš dešimtmetį, vargu ar sugrįš. Dabar kova vyksta ne dėl to, kas pasiūlys pigiausią litrą apskritai, o kas pasiūlys geriausią kainos ir kokybės santykį bei patogiausią infrastruktūrą.
Mažeikių gamyklos modernizacija ir jos įtaka
Svarbu paminėti ir šiuo metu vykstančią milžinišką „Orlen Lietuva“ modernizaciją – giluminio naftos perdirbimo įrenginio statybas. Tai didžiausia investicija Lietuvos istorijoje nuo nepriklausomybės atkūrimo. Ką tai reiškia paprastam vairuotojui?
Ši technologija leis iš to paties naftos kiekio išgauti daugiau vertingų produktų (benzino, dyzelino) ir mažiau mažaverčių (mazuto). Teoriškai tai didina gamyklos efektyvumą ir atsparumą rinkos svyravimams. Nors tiesiogiai tai nebūtinai sumažins kainą degalinėje rytoj, tai užtikrina, kad regionas turės stabilų degalų tiekimą ir gamykla išliks konkurencinga, o tai yra svarbu nacionaliniam saugumui ir ekonomikai. Stabilus vietinis tiekėjas visada yra geriau nei priklausomybė tik nuo importo, kuris gali strigti dėl geopolitinių neramumų.
Apibendrinimas: Kaip vertinti kainas?
Apibendrinant, Orlen degalų kainos yra sudėtingos lygties rezultatas. Jose atsispindi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, JAV dolerio kursas, Lietuvos Seimo priimti mokesčių įstatymai, biokuro reikalavimai ir vietinė konkurencija tarp degalinių. Nors dažnai esame linkę kaltinti degalines godumu, jų pelno marža litre kuro yra gana maža, palyginti su mokesčių dalimi.
Vairuotojams patartina ne tik aklai sekti kainas švieslentėse, bet ir įvertinti kuro kokybę, automobilio variklio poreikius bei pasinaudoti visomis įmanomomis lojalumo programomis. „Orlen“, būdamas rinkos lyderiu ir gamybos monopolininku regione, diktuoja tam tikras madas, tačiau galutinis sprendimas visada yra vartotojo rankose – kur ir už kiek piltis degalus.
Kitą kartą pildami degalus, prisiminkite – jūs pilate ne tik skystį. Jūs mokate už globalią logistikos grandinę, valstybės biudžeto pildymą ir energetinį saugumą, kuris, ypač pastaraisiais metais, tapo neįkainojamas.