Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas (SVV). Vienas iš būdų tai daryti – teikti paramą investicijoms, kurios skatina naujų verslų kūrimąsi ir esamų plėtrą. Ypač didelis dėmesys skiriamas ne žemės ūkio veikloms, nes tai padeda diversifikuoti ekonomiką, kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir skatinti inovacijas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime paramos galimybes, sąlygas ir procesus, susijusius su investicijomis į ne žemės ūkio verslą.
Kas gali pretenduoti į paramą?
Paprastai į paramą gali pretenduoti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), atitinkančios Europos Komisijos nustatytus kriterijus. Pagrindiniai kriterijai yra darbuotojų skaičius, metinė apyvarta ir balanso vertė. Taip pat svarbu, kad įmonė nebūtų sunkumų patirianti įmonė, neturėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodrai”. Kai kuriais atvejais parama gali būti teikiama ir fiziniams asmenims, planuojantiems pradėti verslą.
Svarbu paminėti, kad kiekviena paramos priemonė turi savo specifinius reikalavimus, todėl būtina atidžiai išnagrinėti konkrečios programos sąlygas. Pavyzdžiui, gali būti reikalaujama, kad įmonė veiktų tam tikrame regione, priklausytų prioritetinei ūkio šakai arba planuotų vykdyti tam tikro pobūdžio veiklą (pvz., inovatyvią, eksportui skirtą, socialinį verslą ir pan.).
Kokios veiklos yra remiamos?
Parama teikiama įvairioms ne žemės ūkio veikloms. Tai gali būti:
- Gamyba (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą);
- Paslaugų sektorius (turizmas, IT, kūrybinės industrijos, sveikatos priežiūra, logistika ir kt.);
- Amatai;
- Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP);
- Energetika (atsinaujinančių išteklių energijos gamyba, energijos efektyvumo didinimas);
- Kita ekonominė veikla, nepatenkanti į žemės ūkio sektorių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios veiklos, nors ir nėra tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu, gali būti laikomos neremiamomis. Pavyzdžiui, prekyba alkoholiu, tabaku, ginklais, azartiniais lošimais dažniausiai nėra finansuojama. Taip pat gali būti ribojama parama nekilnojamojo turto vystymui, jei tai nėra tiesiogiai susiję su remiama veikla (pvz., viešbučio statyba turizmo sektoriuje).
Kokios išlaidos gali būti finansuojamos?
Paramos lėšomis gali būti dengiamos įvairios investicinės išlaidos, susijusios su verslo kūrimu ar plėtra. Dažniausiai finansuojamos šios išlaidų kategorijos:
- Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas: naujos įrangos, įrenginių, transporto priemonių pirkimas, pastatų statyba ar rekonstrukcija (jei tai būtina veiklai vykdyti).
- Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas: patentų, licencijų, programinės įrangos įsigijimas.
- Darbo užmokesčio išlaidos: naujų darbo vietų sukūrimo atveju, dalis darbuotojų atlyginimų gali būti kompensuojama. Tačiau tai dažniausiai taikoma tik tam tikrą laikotarpį ir tik tam tikroms darbuotojų kategorijoms (pvz., jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams).
- Rinkodaros išlaidos: dalyvavimas parodose, internetinės svetainės kūrimas, reklamos kampanijos (dažniausiai taikomi apribojimai).
- Konsultacinės paslaugos: verslo plano rengimas, teisinės, finansinės konsultacijos (dažniausiai taikomi apribojimai).
- Kitos išlaidos: priklausomai nuo konkrečios paramos priemonės, gali būti finansuojamos ir kitos specifinės išlaidos, pavyzdžiui, darbuotojų mokymai, tyrimų ir plėtros išlaidos.
Svarbu pabrėžti, kad parama paprastai nėra skiriama apyvartinėms lėšoms (pvz., žaliavų pirkimui, nuomai, komunaliniams mokesčiams). Taip pat dažniausiai nefinansuojamos išlaidos, patirtos iki paraiškos pateikimo.
Paramos intensyvumas ir dydis
Paramos intensyvumas rodo, kokia dalis tinkamų finansuoti išlaidų gali būti padengta paramos lėšomis. Jis gali svyruoti nuo 30% iki 80% ar net daugiau, priklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, regiono ir kitų faktorių. Paprastai mažesnėms įmonėms ir socialiniams verslams taikomas didesnis paramos intensyvumas.
Maksimali paramos suma taip pat nustatoma kiekvienai priemonei atskirai. Ji gali siekti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų eurų. Svarbu atsiminti, kad parama dažniausiai teikiama *de minimis* principu, o tai reiškia, kad vienai įmonei per trejus metus suteiktos *de minimis* pagalbos suma negali viršyti 200 000 eurų (kai kuriems sektoriams taikomos kitokios ribos).
Paraiškų teikimas ir vertinimas
Paraiškos paramai gauti teikiamos pagal paskelbtus kvietimus. Informacija apie kvietimus skelbiama įvairių institucijų interneto svetainėse, pavyzdžiui, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) (jeigu kalbama apie kaimo plėtros programas su ne žemės ūkio veiklomis), Inovacijų agentūros. Kvietimuose nurodomi paramos tikslai, reikalavimai pareiškėjams, tinkamos finansuoti išlaidos, paramos intensyvumas, paraiškų teikimo terminai ir kita svarbi informacija.
Paraiškos vertinamos pagal nustatytus kriterijus. Dažniausiai vertinamas projekto ekonominis gyvybingumas, inovatyvumas, poveikis aplinkai, darbo vietų kūrimas, prisidėjimas prie regionų plėtros ir kiti aspektai. Vertinimo procesas gali apimti administracinį patikrinimą, ekspertinį vertinimą ir atrankos komisijos posėdį.
Paramos administravimas ir kontrolė
Gavus teigiamą sprendimą dėl paramos skyrimo, pasirašoma paramos sutartis. Joje nurodomos šalių teisės ir pareigos, projekto įgyvendinimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kiti svarbūs aspektai. Paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą pagal patvirtintą paraišką, teikti ataskaitas apie projekto eigą ir pasiektus rezultatus, laikytis viešumo reikalavimų (informuoti apie gautą paramą).
Paramos administravimo institucijos vykdo projekto įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Tai gali apimti patikras vietoje, dokumentų peržiūrą, mokėjimo prašymų vertinimą. Nustačius pažeidimus, parama gali būti sumažinta arba netgi nutraukta, o paramos gavėjas gali būti įpareigotas grąžinti gautas lėšas.
Dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti
Kreipiantis dėl paramos, svarbu išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Nepakankamas projekto pagrindimas: Paraiškoje turi būti aiškiai aprašyta verslo idėja, rinkos poreikis, konkurencinė aplinka, finansiniai srautai.
- Netinkamai parinktos išlaidos: Būtina atidžiai išnagrinėti, kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal konkrečią paramos priemonę.
- Nepakankamas dėmesys dokumentų rengimui: Paraiška ir visi priedai turi būti parengti tvarkingai, laikantis nustatytų reikalavimų.
- Vėlavimas pateikti paraišką: Paraiškos priimamos tik nurodytais terminais, todėl svarbu laiku susipažinti su kvietimais.
- Neatsižvelgimas į *de minimis* taisyklę: Būtina įvertinti, ar nebus viršyta leistina *de minimis* pagalbos suma.
- Netinkamas viešinimas: Gavus paramą, būtina laikytis nustatytų viešumo reikalavimų.
Kur kreiptis dėl konsultacijų?
Informaciją apie paramos galimybes ir konsultacijas teikia įvairios institucijos:
- Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA);
- Inovacijų agentūra;
- Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) (tam tikrais atvejais);
- Regioniniai verslo informacijos centrai;
- Verslo inkubatoriai;
- Privatūs konsultantai.
Svarbu kreiptis į kelis informacijos šaltinius, kad gautumėte išsamiausią ir objektyviausią informaciją.