Parama naujam verslui Lietuvoje: galimybės ir kelias į sėkmę

Svajonė apie nuosavą verslą daugeliui yra varomoji jėga, skatinanti ieškoti naujų kelių, kurti inovatyvius produktus ar teikti reikalingas paslaugas. Tačiau kelias nuo idėjos iki pelningai veikiančios įmonės dažnai būna grįstas ne tik entuziazmu, bet ir finansiniais bei administraciniais iššūkiais. Pradedantiesiems verslininkams ypač aktualus tampa pradinio kapitalo klausimas, o kartais tiesiog trūksta žinių ar patirties, kaip efektyviai startuoti. Laimei, Lietuvoje egzistuoja įvairių paramos mechanizmų, skirtų palengvinti pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime pagrindines paramos formas, jų teikimo sąlygas ir aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį planuojant savo verslo pradžią.

Valstybės siūlomos galimybės: nuo subsidijų iki lengvatinių paskolų

Vienas iš pagrindinių paramos šaltinių pradedantiesiems verslininkams yra valstybės institucijos. Jų siūlomos priemonės gali ženkliai sumažinti finansinę naštą steigiant darbo vietą sau ar kitiems.

Užimtumo tarnybos parama savarankiškam užimtumui kurti

Užimtumo tarnyba (UT) yra viena iš institucijų, tiesiogiai padedančių darbo ieškantiems asmenims pradėti savo verslą. Pagrindinė jos siūloma priemonė – subsidija savarankiškam užimtumui kurti. Ši parama skirta bedarbio statusą turintiems asmenims, kurie nusprendžia įsteigti sau darbo vietą (pvz., įkurti mažąją bendriją, individualią įmonę ar tapti ūkininku).

Kam skirta ši parama?

• Asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir turintiems bedarbio statusą.
• Prioritetas dažnai teikiamas tam tikroms grupėms: jaunimui iki 29 metų, vyresniems nei 50 metų asmenims, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams.
• Svarbu, kad asmuo anksčiau nebūtų gavęs tokios paramos arba būtų praėjęs tam tikras laikotarpis nuo ankstesnės paramos gavimo.

Ką reikia daryti norint gauti paramą?

1. Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
2. Išreikšti norą dalyvauti savarankiško užimtumo rėmimo programoje.
3. Dažniausiai reikalaujama baigti verslumo mokymus (neretai organizuojamus pačios UT).
4. Parengti verslo planą ir paraišką subsidijai gauti. Verslo plane reikia pagrįsti idėjos gyvybingumą, numatyti veiklas, pajamas, išlaidas, reikalingas investicijas.
5. Pateikti paraišką vertinimui. Vertinama verslo idėjos kokybė, realistiškumas, pretendento pasirengimas.
6. Gavus teigiamą sprendimą, įsteigti įmonę (ar kitą juridinį statusą) ir pasirašyti sutartį su UT.

Paramos dydis ir panaudojimas:

Subsidijos dydis yra ribotas ir kasmet gali šiek tiek kisti, priklausomai nuo patvirtintų teisės aktų (dažniausiai siejamas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiais). Šios lėšos gali būti naudojamos tik konkrečioms, verslo plane numatytoms išlaidoms padengti: įrangai, įrankiams įsigyti, patalpų nuomai (ribotam laikotarpiui), programinei įrangai, būtinoms žaliavoms ar medžiagoms pirminiam etapui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad subsidija negali būti naudojama darbo užmokesčiui ar kitiems veiklos kaštams, kurie nėra tiesiogiai susiję su darbo vietos įsteigimu.

Gavus subsidiją, verslininkas įsipareigoja išlaikyti įsteigtą darbo vietą tam tikrą laikotarpį (paprastai ne trumpesnį nei 3 metai) ir teikti ataskaitas Užimtumo tarnybai.

INVEGA – finansinės priemonės verslo augimui

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) yra nacionalinė plėtros įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – padėti verslui gauti reikiamą finansavimą. INVEGA tiesiogiai neskolina pinigų (išskyrus tam tikras specifines priemones), bet veikia per finansų tarpininkus (bankus, kredito unijas) arba siūlo įvairias finansines priemones:

• Lengvatinės paskolos: Tai paskolos su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis, dažnai skirtos specifiniams tikslams – investicijoms, apyvartinėms lėšoms. Programos gali būti orientuotos į pradedančiuosius verslininkus („Verslumo skatinimas”), smulkųjį ir vidutinį verslą. Sąlygos (paskolos dydis, terminas, palūkanos, reikalavimai) priklauso nuo konkrečios priemonės.
• Paskolų garantijos: Jei verslas neturi pakankamai užstato gauti paskolą iš banko, INVEGA gali garantuoti dalį paskolos sumos (iki 80%). Tai sumažina riziką bankui ir padidina galimybes gauti finansavimą. Garantijos teikiamos tiek investicinėms, tiek apyvartinių lėšų paskoloms.
• Rizikos kapitalo fondai: INVEGA administruoja ar prisideda prie rizikos kapitalo fondų, kurie investuoja į perspektyvias, inovatyvias, greitai augti galinčias įmones. Tai nėra paskola – fondas tampa įmonės dalininku ir tikisi uždirbti iš ateityje išaugusios įmonės vertės. Ši parama labiau tinka startuoliams, turintiems didelį augimo potencialą.
• Kitos priemonės: INVEGA taip pat siūlo dalinį palūkanų kompensavimą, subsidijas verslo pradžiai tam tikrose srityse (pvz., pernai ar anksčiau buvusi priemonė „Subsidijos verslo pradžiai kaime”). Verta nuolat sekti INVEGA svetainę dėl naujų ar atnaujinamų priemonių.

Norint pasinaudoti INVEGA priemonėmis, dažniausiai reikia kreiptis į finansų tarpininkus (bankus, kredito unijas), kurie dalyvauja konkrečioje programoje, arba tiesiogiai į INVEGA (dėl garantijų ar specifinių programų). Kiekviena priemonė turi savo taisykles, reikalavimus verslui ir teikiamus dokumentus.

Europos Sąjungos parama: struktūriniai fondai verslui

Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai yra reikšmingas finansavimo šaltinis įvairioms sritims Lietuvoje, įskaitant verslo plėtrą. Parama verslui dažniausiai teikiama per konkrečius kvietimus teikti paraiškas, kuriuos administruoja įvairios agentūros, pavyzdžiui, Inovacijų agentūra (buvusi LVPA – Lietuvos verslo paramos agentūra).

Kokios sritys dažniausiai finansuojamos?

• Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos (MTEPI): Parama naujų produktų, paslaugų ar technologijų kūrimui, prototipų gamybai, tyrimams.
• Verslo skaitmeninimas: Investicijos į e-komercijos sprendimus, gamybos procesų automatizavimą, kibernetinį saugumą.
• Žaliasis kursas ir tvarumas: Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką.
• Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) konkurencingumo didinimas: Parama naujos įrangos įsigijimui, procesų modernizavimui, eksporto plėtrai.
• Regioninė plėtra: Kartais būna specifinių priemonių, skirtų verslui kurtis ar plėstis tam tikruose Lietuvos regionuose.

Kaip veikia ES parama?

ES parama nėra nuolatinė ir lengvai prieinama bet kada. Ji teikiama per konkrečius, ribotos trukmės kvietimus teikti paraiškas. Kiekvienas kvietimas turi:

• Aiškiai apibrėžtą tikslą ir remiamas veiklas.
• Nustatytus reikalavimus pareiškėjams (įmonės dydis, veiklos trukmė, sektorius ir kt.).
• Maksimalią ir minimalią paramos sumą.
• Nustatytą paramos intensyvumą (procentinė dalis nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų, kurią padengs ES lėšos, pvz., 30%, 50%, 70%). Likusią dalį įmonė turi finansuoti savo lėšomis arba skolintu kapitalu.
• Vertinimo kriterijus, pagal kuriuos atrenkami geriausi projektai.
• Paraiškų teikimo terminus.

Naujam verslui gali būti sudėtingiau atitikti kai kurių ES priemonių reikalavimus (pvz., dėl veiklos trukmės ar finansinių rodiklių), tačiau visuomet verta sekti informaciją Inovacijų agentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei ES investicijų svetainėse. Kartais atsiranda specialių kvietimų, skirtų būtent startuoliams ar jaunoms įmonėms.

Paraiškos ES paramai gauti paprastai būna sudėtingos, reikalaujančios detalaus projekto aprašymo, finansinių skaičiavimų, rinkos analizės. Dažnai verslai samdo išorės konsultantus paraiškoms rengti.

Savivaldybių iniciatyvos ir kita parama

Nepamirškite pasidomėti, kokias paramos priemones siūlo jūsų miesto ar rajono savivaldybė. Nors jų mastai paprastai būna mažesni nei nacionalinių ar ES programų, jos gali būti lengviau prieinamos ir labiau pritaikytos vietos poreikiams.

Galimos savivaldybių paramos formos:

• Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondai (teikiantys nedideles subsidijas ar lengvatines paskolas).
• Nekilnojamojo turto ar žemės mokesčių lengvatos naujai įsikūrusioms įmonėms.
• Parama darbo vietų kūrimui.
• Infrastruktūros pritaikymas verslo poreikiams.
• Nemokamos konsultacijos ar mokymai.

Informacijos apie savivaldybės paramą reikėtų ieškoti konkrečios savivaldybės interneto svetainėje arba kreiptis tiesiogiai į savivaldybės administracijos darbuotojus, atsakingus už verslo plėtrą.

Kiti paramos šaltiniai ir resursai:

• Verslo inkubatoriai ir akceleratoriai: Tai organizacijos, kurios ne tik suteikia fizinę erdvę (biurą) lengvatinėmis sąlygomis, bet ir teikia mentorystės, mokymų, kontaktų paieškos paslaugas pradedantiesiems verslams, ypač startuoliams. Kai kurie inkubatoriai ar akceleratoriai gali suteikti ir nedidelį pradinį finansavimą.
• „Versli Lietuva” (dabar Inovacijų agentūros dalis): Nors pavadinimas keitėsi, ši agentūra išlieka svarbiu informacijos, konsultacijų ir mokymų centru pradedantiesiems ir augantiems verslams. Jų svetainėje gausu naudingos informacijos apie verslo steigimą, mokesčius, rinkas.
• Mentorystės programos: Įvairios organizacijos ar asociacijos rengia programas, kuriose patyrę verslininkai dalijasi savo žiniomis ir patarimais su pradedančiaisiais.
• Parama specifinėms grupėms: Egzistuoja fondų ar programų, skirtų remti, pavyzdžiui, jaunimo verslumą, moterų verslą, socialinį verslą, neįgaliųjų integraciją per verslą.

Svarbūs aspektai planuojant ir teikiant paraišką

Nesvarbu, kokia paramos forma domitės, yra keletas universalių dalykų, kuriuos turėtumėte apgalvoti:

• Verslo planas: Tai kertinis dokumentas. Jame turite ne tik aprašyti savo idėją, bet ir pagrįsti jos realistiškumą, atlikti rinkos analizę, įvertinti konkurentus, numatyti finansinius srautus (pajamas, išlaidas, pelną), apibrėžti reikalingas investicijas ir jų atsipirkimą. Kuo detalesnis ir profesionalesnis planas, tuo didesnė tikimybė gauti finansavimą.
• Atitikimas kriterijams: Atidžiai išnagrinėkite visus paramos teikimo reikalavimus – ar jūsų planuojama veikla, įmonės statusas, dydis, jūs pats kaip pareiškėjas atitinkate visus keliamus kriterijus?
• Nuosavas indėlis: Dauguma paramos priemonių (ypač ES ir INVEGA) reikalauja nuosavo finansinio indėlio. Tai reiškia, kad parama padengs tik dalį projekto vertės, o likusią dalį turėsite sukaupti patys arba pasiskolinti. Paramos teikėjai nori matyti, kad ir patys esate pasiryžę rizikuoti savo lėšomis.
• Paraiškos pildymas: Būkite kruopštūs ir atidūs pildydami paraišką. Pateikite visus prašomus dokumentus, laikykitės nurodytų formatų ir terminų. Net ir menkiausios klaidos ar neaiškumai gali lemti paraiškos atmetimą. Jei nesate tikri, nebijokite kreiptis konsultacijos.
• Atskaitomybė: Gavus paramą, jūsų įsipareigojimai nesibaigia. Turėsite reguliariai teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą, pasiektus rezultatus, išlaikyti įsipareigojimus (pvz., darbo vietas). Būkite pasiruošę skaidriai ir laiku teikti visą reikiamą informaciją.
• Konkurencija ir biurokratija: Reikia suprasti, kad norinčių gauti paramą paprastai būna daugiau nei pačios paramos. Konkurencija gali būti didelė, ypač dėl ES lėšų. Taip pat pasiruoškite tam, kad paramos gavimo procesas gali būti ilgas ir pareikalauti nemažai biurokratinių procedūrų.

Išvados

Pradėti verslą Lietuvoje gali būti lengviau pasinaudojus įvairiomis valstybės, Europos Sąjungos ar savivaldybių siūlomomis paramos priemonėmis. Nuo Užimtumo tarnybos subsidijų savarankiškam užimtumui iki INVEGA garantijų, lengvatinių paskolų, ES struktūrinių fondų investicijų į inovacijas ar skaitmeninimą – galimybių spektras yra platus. Tačiau svarbu suprasti, kad parama nėra dovana – ji reikalauja kruopštaus pasiruošimo, kokybiško verslo plano, atitikimo griežtiems kriterijams ir vėlesnės atskaitomybės.

Norint sėkmingai gauti finansavimą, būtina nuolat domėtis aktualia informacija, sekti skelbiamus kvietimus, atidžiai skaityti sąlygas ir, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į konsultantus ar paramą administruojančias institucijas. Nors kelias iki paramos gavimo gali pareikalauti pastangų ir kantrybės, tinkamai panaudotos lėšos gali tapti tvirtu pagrindu jūsų verslo pradžiai ir sėkmingam augimui.