Parama ir labdara – tai kilnūs veiksmai, padedantys kurti stipresnę, atjautesnę visuomenę. Tačiau tam, kad ši sistema veiktų sklandžiai, skaidriai ir efektyviai, būtinas tinkamas paramos deklaravimas. Tai procesas, apimantis tiek paramos teikėjų, tiek jos gavėjų pareigas pranešti valstybinėms institucijoms apie suteiktą ar gautą paramą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip biurokratinė našta, iš tiesų paramos deklaravimas atlieka keletą svarbių funkcijų: užtikrina skaidrumą, leidžia pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis ir padeda valstybei stebėti bei reguliuoti paramos srautus.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime įvairius paramos deklaravimo aspektus Lietuvoje: nuo populiariausio būdo gyventojams skirti dalį savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) iki paramos gavėjų ir juridinių asmenų (įmonių) deklaravimo subtilybių. Suprasdami šiuos procesus, galėsime atsakingiau dalyvauti paramos teikime ir užtikrinti, kad mūsų geri norai pasiektų tikslą tinkamai.
Populiariausias būdas remti: 1,2% GPM dalies skyrimas

Bene geriausiai Lietuvos gyventojams žinomas paramos būdas – galimybė skirti iki 1,2 procento savo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pasirinktam paramos gavėjui. Anksčiau ši dalis siekė 2 procentus, tačiau pasikeitus mokesčių sistemai, ji sumažėjo iki 1,2 proc. (papildomai galima skirti iki 0,6 proc. politinėms partijoms ir iki 0,6 proc. profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams, neviršijant bendros 1,2 proc. ribos visoms grupėms kartu sudėjus).
Šis mechanizmas yra unikalus tuo, jog leidžia gyventojams nukreipti dalį mokesčių, kuriuos jie jau sumokėjo valstybei, tiesiogiai pasirinktai organizacijai ar net kelioms. Tai parama, nekainuojanti papildomai, tačiau turinti didžiulę reikšmę nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), viešosioms įstaigoms, asociacijoms, fondams ir kitoms ne pelno siekiančioms struktūroms, turinčioms teisę gauti tokią paramą.
Kas ir kaip gali skirti 1,2% GPM?
Skirti dalį GPM gali visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie praėjusiais metais mokėjo GPM. Tai apima dirbančiuosius pagal darbo sutartis, gaunančius pajamas iš individualios veiklos, nuomos, honorarų ir kitų apmokestinamų šaltinių. Net jei dalis pajamų buvo neapmokestinama ar pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), svarbu, kad būtų sumokėta bent kažkiek GPM.
Paramą deklaruoti yra itin paprasta ir patogu naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektronine deklaravimo sistema (EDS). Procesas paprastai atrodo taip:
- Prisijungiama prie EDS per elektroninę bankininkystę, su el. parašu ar VMI suteiktomis priemonėmis.
- Pasirenkama skiltis „Deklaravimas“, tuomet „Pildyti formą“.
- Iš dažniausiai pildomų formų sąrašo pasirenkamas prašymas skirti paramą (forma FR0512). Sistema paprastai pasiūlo pildyti naujausios versijos formą.
- Formoje nurodomas paramos gavėjo (-ų) identifikacinis numeris (kodas), pavadinimas ir skiriama GPM dalis procentais (pvz., 1,2%). Galima nurodyti kelis paramos gavėjus, paskirstant jiems procentinę dalį.
- Galima nurodyti, iki kurių mokestinių metų galioja prašymas (maksimalus laikotarpis – 5 metai). Pasirinkus ilgesnį laikotarpį, kasmet pildyti prašymo nereikės, nebent norėsite pakeisti gavėją ar skiriamą dalį.
- Užpildžius formą, ji pateikiama elektroniniu būdu.
Svarbu atkreipti dėmesį į galutinį prašymo pateikimo terminą – tai gegužės 1 diena. Pavėlavus pateikti prašymą už praėjusius metus, galimybė skirti paramą prarandama.
Kam galima skirti GPM dalį?
Ne bet kuri organizacija gali gauti šią paramą. Teisę ją gauti turi subjektai, atitinkantys Labdaros ir paramos įstatyme nustatytus reikalavimus ir turintys paramos gavėjo statusą. Šį statusą suteikia VĮ Registrų centras. Dažniausiai tai būna:
- Asociacijos
- Viešosios įstaigos (VšĮ)
- Labdaros ir paramos fondai
- Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai
- Biudžetinės įstaigos (pvz., mokyklos, darželiai, bibliotekos, ligoninės)
- Meno kūrėjai (turintys šį statusą)
- Politinės partijos (iki 0,6%)
- Profesinės sąjungos ar jų susivienijimai (iki 0,6%)
Prieš pildant FR0512 formą, visuomet verta pasitikrinti, ar pasirinkta organizacija turi galiojantį paramos gavėjo statusą ir koks yra jos tikslus identifikacinis kodas. Šią informaciją galima rasti VMI svetainėje arba tiesiogiai kreipiantis į organizaciją.
Paramos gavėjų deklaravimas: Atskaitomybė ir skaidrumas
Gavus paramą, atsakomybė už jos tinkamą panaudojimą ir deklaravimą gula ant pačių paramos gavėjų pečių. Skaidrus gautos paramos deklaravimas yra būtinas ne tik dėl teisinių reikalavimų, bet ir siekiant išlaikyti visuomenės bei paramos teikėjų pasitikėjimą.
Kas ir kodėl turi deklaruoti gautą paramą?
Deklaruoti gautą paramą privalo visi juridiniai asmenys (ir kartais fiziniai asmenys), gavę paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Tai apima jau minėtas VšĮ, asociacijas, fondus, biudžetines įstaigas ir kitus subjektus, turinčius paramos gavėjo statusą.
Deklaravimo prievolė kyla dėl kelių priežasčių:
- Skaidrumas: Visuomenė ir paramos teikėjai turi teisę žinoti, kaip panaudojamos jiems skirtos lėšos ar turtas.
- Atskaitomybė: Paramos gavėjai yra atskaitingi už tai, kad parama būtų naudojama įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams.
- Mokestinė kontrolė: VMI stebi paramos srautus, siekdama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama mokestinėmis lengvatomis ar vengiama mokesčių.
Kaip ir ką deklaruoja paramos gavėjai?
Paramos gavėjai, kurie yra pelno nesiekiantys vienetai, privalo teikti metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą VMI. Tam skirta forma FR0478 („Paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita“). Šioje ataskaitoje nurodoma per metus gautos paramos suma pinigais ir turtu, jos šaltiniai (kartais – ir konkretūs teikėjai, ypač jei parama gauta iš juridinių asmenų ar užsienio šaltinių) bei kaip ši parama buvo panaudota įstatuose numatytiems tikslams.
Biudžetinės įstaigos gautą paramą taip pat deklaruoja pagal joms nustatytą tvarką.
Svarbu pabrėžti, kad gauta parama turi būti naudojama tik Labdaros ir paramos įstatyme bei paramos gavėjo įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, tokiems kaip švietimas, mokslas, kultūra, sportas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, aplinkosauga ir pan. Parama negali būti naudojama pelnui siekti ar asmeniniams poreikiams tenkinti.
Paramos gavėjai taip pat privalo tvarkyti detalią gautos paramos apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Netinkamas paramos deklaravimas ar jos panaudojimas ne pagal paskirtį gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę, taip pat prarasti paramos gavėjo statusą.
Įmonių teikiamos paramos deklaravimas: Nauda ir pareigos
Ne tik gyventojai, bet ir verslo įmonės aktyviai dalyvauja paramos teikime. Juridiniams asmenims tai ne tik socialinės atsakomybės išraiška, bet ir galimybė pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.
Mokestinės lengvatos įmonėms
Pagal Pelno mokesčio įstatymą, įmonės (pelno siekiantys juridiniai asmenys), suteikusios paramą Labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems gavėjams, gali du kartus iš pajamų atskaityti išlaidų sumą, bet ne daugiau kaip 40 procentų apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų neatskaičius šios paramos. Tai reiškia, kad suteikta parama leidžia sumažinti mokėtiną pelno mokestį.
Tačiau norint pasinaudoti šia lengvata, būtina atitikti kelias sąlygas:
- Parama turi būti suteikta subjektui, turinčiam galiojantį paramos gavėjo statusą.
- Parama turi būti suteikta Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems tikslams.
- Paramos teikimas turi būti tinkamai įformintas dokumentais (pvz., paramos sutartimi, pinigų pervedimo dokumentais).
Kaip įmonės deklaruoja suteiktą paramą?
Įmonės suteiktą paramą deklaruoja metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204. Specialiame šios deklaracijos priede (PLN204S) nurodomi duomenys apie suteiktą paramą: gavėjo kodas, pavadinimas, suteiktos paramos suma.
Svarbu skirti paramą nuo rėmimo. Rėmimas yra laikomas įmonės reklamos ar rinkodaros sąnaudomis, kai už suteiktas lėšas ar turtą tikimasi gauti tam tikrą viešinimo ar kitokią komercinę naudą. Rėmimo sąnaudos taip pat gali būti atskaitomos iš pajamų, tačiau pagal kitas taisykles nei parama. Parama, priešingai nei rėmimas, yra neatlygintina ir nesiekiama jokios tiesioginės komercinės naudos.
Fizinių asmenų gaunamos paramos deklaravimas
Nors dažniausiai kalbame apie organizacijų gaunamą paramą, tam tikrais atvejais ir fiziniai asmenys gali gauti paramą ar dovanas, kurias reikia deklaruoti.
Paprastai nedidelės vertės dovanos ar parama, gauta iš kitų fizinių asmenų, nėra apmokestinama ir jos deklaruoti nereikia. Tačiau yra tam tikros ribos ir situacijos, kai deklaruoti privaloma:
- Dovanos iš artimų giminaičių: Dovanos, gautos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, yra neapmokestinamos nepriklausomai nuo sumos, tačiau jei dovana yra pinigai ir suma viršija 15 000 eurų per metus (arba gaunamas brangus turtas, kuriam reikalinga teisinė registracija, pvz., nekilnojamasis turtas, automobilis), gali atsirasti prievolė deklaruoti tokią dovaną metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) arba pranešti VMI apie sandorį (ypač jei tai susiję su notariniais veiksmais).
- Dovanos iš kitų asmenų: Dovanos, gautos iš asmenų, kurie nėra artimi giminaičiai, yra neapmokestinamos, jei jų bendra vertė per metus neviršija 2 500 eurų. Viršijus šią sumą, skirtumas apmokestinamas GPM kaip kitos pajamos, ir tokias pajamas reikia deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje.
- Tikslinė socialinė parama: Tam tikros socialinės paramos rūšys gali būti neapmokestinamos, tačiau apie jas gali reikėti pateikti informaciją deklaruojant pajamas ar turtą.
Visais atvejais, kai kyla abejonių dėl gautos paramos ar dovanų deklaravimo, rekomenduojama pasikonsultuoti su VMI specialistais arba mokesčių konsultantu.
Kodėl svarbu deklaruoti paramą teisingai?
Teisingas ir laiku atliekamas paramos deklaravimas yra naudingas visoms pusėms:
- Paramos teikėjams (gyventojams, įmonėms): Leidžia pasinaudoti GPM ar pelno mokesčio lengvatomis, skatina skaidrų ir tikslingą lėšų panaudojimą.
- Paramos gavėjams: Didina visuomenės pasitikėjimą, padeda pritraukti daugiau paramos, užtikrina veiklos skaidrumą ir atskaitomybę, leidžia išvengti teisinių problemų.
- Valstybei: Suteikia galimybę stebėti paramos srautus, užkirsti kelią piktnaudžiavimui, vertinti paramos sistemos efektyvumą.
Netinkamas deklaravimas ar jo vengimas gali lemti ne tik prarastas mokestines lengvatas, bet ir baudas, delspinigius ar net paramos gavėjo statuso panaikinimą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti
Nors paramos deklaravimo procesai tampa vis paprastesni, klaidų vis dar pasitaiko. Štai kelios dažniausios:
- Praleistas GPM skyrimo terminas: Pamirštama iki gegužės 1 d. pateikti FR0512 formą. Sprendimas: pasižymėti kalendoriuje arba EDS sistemoje nurodyti paramą skirti keleriems metams į priekį.
- Neteisingas paramos gavėjo kodas: Pildant FR0512 ar PLN204S formas, įvelia klaidos paramos gavėjo identifikaciniame numeryje. Sprendimas: atidžiai tikrinti kodą VMI ar Registrų centro duomenų bazėse arba pačios organizacijos pateiktoje informacijoje.
- Neatitikimas paramos gavėjo statuso: Skiriama parama organizacijai, kuri neturi galiojančio paramos gavėjo statuso. Sprendimas: prieš skiriant paramą, pasitikrinti statusą oficialiuose šaltiniuose.
- Nepakankamas dokumentavimas (įmonėms): Įmonės neturi paramos teikimą įrodančių dokumentų (sutarčių, pavedimų), todėl negali pagrįsti mokesčių lengvatos taikymo. Sprendimas: kruopščiai tvarkyti visą su paramos teikimu susijusią dokumentaciją.
- Paramos painiojimas su rėmimu: Įmonės neteisingai deklaruoja rėmimo išlaidas kaip paramą ar atvirkščiai. Sprendimas: aiškiai atskirti šias dvi sąvokas ir jų apskaitą bei deklaravimą.
- Paramos gavėjų ataskaitų klaidos: Netiksliai ar neišsamiai užpildomos FR0478 formos, pamirštama jas pateikti laiku. Sprendimas: atidžiai sekti VMI reikalavimus, laiku teikti ataskaitas, prireikus – konsultuotis su apskaitos specialistais.
Išvados
Paramos deklaravimas yra neatsiejama Lietuvos paramos ir labdaros sistemos dalis. Tai procesas, reikalaujantis atidumo tiek iš paramos teikėjų, tiek iš gavėjų. Gyventojams tai paprastas būdas nukreipti dalį savo sumokėtų mokesčių geriems darbams, įmonėms – galimybė prisidėti prie visuomenės gerovės ir pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, o paramos gavėjams – būtinybė užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę.
Suprasdami paramos deklaravimo taisykles, terminus ir reikalavimus, galime ne tik išvengti klaidų ir galimų sankcijų, bet ir prisidėti prie skaidresnės, efektyvesnės ir labiau pasitikėjimu grįstos paramos kultūros kūrimo Lietuvoje. Kiekvienas teisingai deklaruotas paramos euras ar procentas stiprina pilietinę visuomenę ir padeda spręsti opiausias socialines problemas.