Prancūzija ir Lietuva – dvi Europos tautos, iš pirmo žvilgsnio galbūt neatrodo turinčios itin glaudžių kasdienių sąsajų. Tačiau pažvelgus giliau į istorijos metraščius, kultūros aruodus ir šiandienos politikos bei ekonomikos žemėlapius, atsiskleidžia turtingas ir daugiasluoksnis ryšys, jungiantis šias valstybes. Nuo viduramžių didikų kelionių iki moderniųjų laikų strateginės partnerystės Europos Sąjungoje ir NATO – prancūziška dvasia ne kartą įkvėpė lietuvius, o lietuviška kultūra rado savo nišą elegantiškoje Prancūzijos aplinkoje. Šis straipsnis kviečia leistis į pažintinę kelionę po Prancūzijos ir Lietuvos santykių labirintus, atrandant netikėtus saitus ir įvertinant bendradarbiavimo potencialą.
Istorinės sąsajos: Nuo karališkųjų dvarų iki kovų už laisvę
Pirmosios žinios apie Prancūzijos ir Lietuvos kontaktus siekia dar viduramžius. Nors tiesioginių dinastinių ryšių tarp valdovų šeimų nebuvo tiek daug, kiek su kaimyninėmis valstybėmis, tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai neretai keliaudavo į Prancūziją mokslo, diplomatijos ar tiesiog pažinimo tikslais. Paryžiaus universitetas, Sorbona, jau tada viliojo jaunuolius iš visos Europos, tarp jų – ir ambicingus lietuvius. Vienas iš ryškesnių ankstyvųjų sąlyčio taškų – XVIII amžiaus pabaiga, kai prancūzų gamtininkas ir medikas Žanas Emanuelis Žiliberas (Jean-Emmanuel Gilibert) atvyko į Vilnių ir čia įkūrė vieną pirmųjų botanikos sodų Rytų Europoje bei prisidėjo prie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto stiprinimo. Jo darbai paliko gilų pėdsaką Lietuvos mokslo istorijoje.
Napoleono Bonaparto žygis per Lietuvą 1812 metais – dar vienas dramatiškas, tačiau reikšmingas istorinis epizodas. Nors Napoleono armija atnešė kraštui ir daug vargo, dalis lietuvių bajorijos dėjo viltis, jog Prancūzijos imperatorius padės atkurti Lietuvos valstybingumą. Šis lūkestis, deja, neišsipildė, tačiau Napoleono epocha paliko pėdsaką tautos atmintyje ir kultūroje, o Vilniuje iki šiol galima rasti su šiuo laikotarpiu susijusių vietų, pavyzdžiui, prancūzų karių kapus.
XX amžiaus pradžia atnešė naują postūmį santykiams. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Prancūzija buvo viena iš pirmųjų didžiųjų valstybių, 1922 metais oficialiai pripažinusi jauną respubliką de jure. Tarpukariu Prancūzijos kultūrinė įtaka Lietuvoje buvo juntama – prancūzų kalba buvo populiari tarp inteligentijos, prancūziška mada, literatūra ir menas rado savo gerbėjų. Lietuviai menininkai, tokie kaip tapytojas Vytautas Kasiulis, vėliau savo kūrybinį kelią sėkmingai tęsė Paryžiuje, tapdami savotiškais kultūriniais ambasadoriais.
Sovietinės okupacijos metais oficialūs ryšiai nutrūko, tačiau prancūzų intelektualai ir politikai neretai reikšdavo palaikymą pavergtoms Baltijos šalims. Atgimimo laikotarpiu ir Lietuvai kovojant už nepriklausomybės atkūrimą, Prancūzijos parama buvo itin svarbi. Prancūzija tvirtai rėmė Lietuvos siekį tapti visaverte tarptautinės bendruomenės nare, vėliau – integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.
Kultūrinis dialogas: Menų ir idėjų mainai
Kultūriniai mainai tarp Prancūzijos ir Lietuvos yra gyvybingi ir įvairiapusiai. Literatūros srityje ypač svarbi Oskaro Milašiaus (Oscar Milosz) figūra. Lietuvių kilmės diplomatas ir poetas, rašęs prancūzų kalba, tapo tiltu tarp dviejų kultūrų. Jo kūryba, persmelkta lietuviškų motyvų ir gilios filosofinės minties, praturtino prancūzų literatūrą ir supažindino prancūzakalbius skaitytojus su Lietuvos dvasiniu paveldu. Šiandien prancūzų literatūros klasikai ir šiuolaikiniai autoriai aktyviai verčiami į lietuvių kalbą, o lietuvių rašytojų kūriniai vis dažniau atranda kelią pas Prancūzijos leidėjus.
Vaizduojamojo meno srityje Paryžius ilgą laiką buvo traukos centru Lietuvos menininkams. garsioji „École de Paris“ (Paryžiaus mokykla) pritraukė ne vieną talentingą lietuvį. Šiandien Lietuvos menininkai dalyvauja parodose Prancūzijoje, o prancūzų kūrėjai pristato savo darbus Lietuvos galerijose ir muziejuose. Organizuojami bendri projektai, meno rezidencijos skatina kūrybinį bendradarbiavimą.
Muzikos pasaulyje taip pat vyksta aktyvūs mainai. Prancūzų kompozitorių kūriniai dažnai skamba Lietuvos koncertų salėse, o lietuvių atlikėjai ir ansambliai sėkmingai gastroliuoja Prancūzijoje. Nuo klasikinės muzikos iki džiazo ir šiuolaikinių eksperimentų – abiejų šalių muzikantai randa bendrą kalbą.
Kinas – dar viena sritis, kurioje prancūziška įtaka Lietuvoje yra ryški. Prancūzų kinas, ypač „Naujosios bangos“ filmai, formavo ne vienos kartos lietuvių kinomanų skonį. Prancūzų kino festivaliai Lietuvoje, tokie kaip „Žiemos ekranai“, kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. Savo ruožtu, lietuviški filmai vis dažniau pristatomi prestižiniuose Prancūzijos kino festivaliuose, pavyzdžiui, Kanuose.
Negalima pamiršti ir prancūzų kalbos populiarumo Lietuvoje. Nors anglų kalba dominuoja kaip pagrindinė užsienio kalba, prancūzų kalba išlaiko savo pozicijas, ypač tarp tų, kurie domisi kultūra, menu, diplomatija. Prancūzų institutas Lietuvoje aktyviai prisideda prie prancūzų kalbos ir kultūros sklaidos, organizuodamas kursus, renginius, parodas.
Kulinariniai mainai taip pat praturtina abiejų šalių virtuves. Prancūziška virtuvė, laikoma viena geriausių pasaulyje, įkvepia Lietuvos šefus, o prancūziško stiliaus restoranėliai ir kepyklėlės randa savo vietą Lietuvos miestuose. Tuo pačiu, lietuviški tradiciniai patiekalai ir produktai kartais pristatomi Prancūzijoje, ieškant naujų skonių ir potyrių.
Politinė ir diplomatinė partnerystė: Bendri tikslai Europoje ir pasaulyje
Šiandien Prancūzija ir Lietuva yra artimos partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Abi šalys dalijasi bendromis demokratinėmis vertybėmis ir siekia stiprinti Europos vienybę bei saugumą. Reguliarūs aukščiausio lygio susitikimai, ministrų vizitai ir parlamentinės konsultacijos užtikrina nuolatinį dialogą svarbiausiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais.
Europos Sąjungos formate Lietuva ir Prancūzija dažnai laikosi panašių pozicijų dėl ES plėtros, Rytų partnerystės, kovos su klimato kaita, skaitmeninės darbotvarkės. Prancūzijos parama Lietuvai buvo ypač svarbi sprendžiant energetinio saugumo klausimus ir siekiant sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
NATO aljanse abi šalys yra įsipareigojusios kolektyvinei gynybai. Prancūzija aktyviai prisideda prie Baltijos šalių oro policijos misijos ir dalyvauja NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje, taip demonstruodama solidarumą ir įsipareigojimą regiono saugumui. Šis Prancūzijos karinis buvimas yra svarbus atgrasymo veiksnys ir stiprina Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Prancūzija taip pat palaiko Lietuvos poziciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir aktyviai remia Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Abi šalys koordinuoja savo veiksmus teikiant pagalbą Ukrainai ir taikant sankcijas agresorei.
Ekonominis bendradarbiavimas: Augančios galimybės
Ekonominiai ryšiai tarp Prancūzijos ir Lietuvos nuolat stiprėja, nors prekybos apimtys ir investicijos dar turi nemažai potencialo augti. Lietuva eksportuoja į Prancūziją baldus, medienos gaminius, maisto produktus, tekstilę, o iš Prancūzijos importuoja transporto priemones, chemijos pramonės gaminius, mašinas ir įrengimus, farmacijos produktus.
Prancūzijos investicijos Lietuvoje apima įvairius sektorius, įskaitant gamybą, paslaugas, finansus. Tokios įmonės kaip „Veolia“ (anksčiau „Dalkia“) energetikos sektoriuje, „Roquette Amilina“ maisto pramonėje ar draudimo kompanija „Compensa Vienna Insurance Group“ (kurios dalis priklauso Prancūzijos kapitalui per Austrijos grupę) yra gerai žinomi pavyzdžiai. Lietuva yra suinteresuota pritraukti daugiau aukštųjų technologijų investicijų iš Prancūzijos, ypač į tokias sritis kaip gyvybės mokslai, finansinės technologijos (fintech), informacinės technologijos.
Lietuvos verslas taip pat atranda Prancūzijos rinką. Nors konkurencija didelė, kokybiški lietuviški produktai ir paslaugos randa savo nišą. Verslo misijos, dalyvavimas tarptautinėse parodose Prancūzijoje padeda Lietuvos įmonėms megzti kontaktus ir plėtoti eksportą.
Turizmas yra dar viena svarbi ekonominio bendradarbiavimo sritis. Prancūzija yra viena populiariausių krypčių Lietuvos turistams, viliojanti savo kultūros paveldu, gamta, gastronomija. Paryžius, Žydroji pakrantė, Alpių kurortai – tai tik kelios iš daugelio lietuvių pamėgtų vietų. Savo ruožtu, prancūzų turistai atranda Lietuvą kaip įdomią, autentišką ir saugią šalį. Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Trakų pilis, unikalūs gamtos kampeliai ir kultūriniai renginiai pritraukia vis daugiau lankytojų iš Prancūzijos.
Švietimas, mokslas ir žmonių ryšiai
Bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje yra tvirtas pagrindas ateities santykiams. Studentų mainų programos, tokios kaip „Erasmus+“, suteikia galimybę Lietuvos studentams studijuoti Prancūzijos universitetuose, o prancūzų studentams – atvykti į Lietuvą. Tokie mainai ne tik praturtina akademinę patirtį, bet ir skatina tarpkultūrinį supratimą.
Lietuvos ir Prancūzijos universitetai bei mokslo tyrimų institutai plėtoja bendrus projektus įvairiose srityse – nuo humanitarinių mokslų iki tiksliųjų ir gamtos mokslų. Toks bendradarbiavimas leidžia dalytis žiniomis, ištekliais ir kartu siekti mokslo pažangos.
Žmonių tarpusavio ryšiai taip pat stiprina dvišalius santykius. Lietuvių bendruomenė Prancūzijoje, nors ir nėra didelė, aktyviai puoselėja lietuvybę ir prisideda prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimo. Prancūzai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje, taip pat praturtina šalies kultūrinį ir socialinį gyvenimą.
Miestų partnerystė (giminiavimosi ryšiai) yra dar viena graži bendradarbiavimo forma. Lietuvos ir Prancūzijos miestai, užmezgę partnerystės ryšius, keičiasi delegacijomis, įgyvendina bendrus kultūrinius, švietimo, sporto projektus, taip stiprindami draugystę ir supratimą tarp paprastų žmonių.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors Prancūzijos ir Lietuvos santykiai yra tvirti ir daug žadantys, visuomet yra erdvės juos gilinti ir plėsti. Vienas iš iššūkių – didesnis ekonominio bendradarbiavimo potencialo išnaudojimas, ypač pritraukiant strategines Prancūzijos investicijas į Lietuvą ir skatinant lietuviškų prekių bei paslaugų eksportą į didelę ir konkurencingą Prancūzijos rinką.
Kultūrinių mainų srityje svarbu užtikrinti tęstinumą ir ieškoti naujų, inovatyvių bendradarbiavimo formų, ypač skaitmeninėje erdvėje. Didesnis dėmesys galėtų būti skiriamas jaunimo mainams ir bendriems projektams, kurie ugdytų ateities lyderius, puoselėjančius abipusę pagarbą ir supratimą.
Geopolitinių iššūkių akivaizdoje, ypač Rytų Europoje, glaudus Lietuvos ir Prancūzijos dialogas bei koordinuoti veiksmai yra kaip niekad svarbūs. Bendras atsakas į grėsmes, parama demokratijos plėtrai kaimyninėse šalyse ir tarptautinės teisės principų gynimas turėtų išlikti prioritetu.
Žvelgiant į ateitį, Prancūzijos ir Lietuvos santykiai turi visas galimybes klestėti. Abi šalys yra įsipareigojusios bendroms europinėms vertybėms, o istorinė patirtis ir dabartiniai iššūkiai skatina ieškoti bendrų sprendimų. Nuo kultūros ir mokslo iki politikos ir ekonomikos – bendradarbiavimo laukas yra platus ir perspektyvus. Tolesnis šių ryšių stiprinimas neabejotinai prisidės prie abiejų tautų gerovės ir saugesnės bei vieningesnės Europos kūrimo.
Prancūzijos elegancija ir Lietuvos atkaklumas, sujungti bendrais interesais ir pagarba vienas kitam, kuria unikalią partnerystę, vertą puoselėti ir plėtoti ateinančioms kartoms. Tai ryšys, kuris, nors ir nutolęs geografiškai, yra artimas savo dvasia ir bendrais tikslais.