Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM) Lietuvoje: Išsamus Gidas Pagal PVM Įstatymą

Pridėtinės vertės mokestis, arba PVM, yra vienas svarbiausių mokesčių tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos (ES) mastu. Tai netiesioginis vartojimo mokestis, kurį galiausiai sumoka prekių ir paslaugų galutinis vartotojas, tačiau jo surinkimo ir administravimo našta tenka verslui. Lietuvoje PVM reglamentuoja pagrindinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šis įstatymas nustato PVM objektą, tarifus, mokėtojus, prievoles, atskaitos tvarką ir kitus svarbius aspektus. Suprasti PVM įstatymo subtilybes yra gyvybiškai svarbu kiekvienam verslui, veikiančiam Lietuvoje, nes klaidos gali brangiai kainuoti.

Kas yra Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM)?

PVM yra mokestis, taikomas prekių ir paslaugų pridėtinei vertei kiekviename gamybos ir platinimo etape. Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp įmonės parduotų prekių ar suteiktų paslaugų vertės ir jos įsigytų prekių bei paslaugų, panaudotų tai vertei sukurti, vertės. Pavyzdžiui, jei baldų gamintojas perka medieną už 100 eurų (be PVM) ir pagamina stalą, kurį parduoda už 300 eurų (be PVM), pridėtinė vertė yra 200 eurų. PVM apskaičiuojamas nuo šios pridėtinės vertės (arba, paprasčiau tariant, nuo galutinės pardavimo kainos, leidžiant atskaityti pirkimo PVM).

Nors PVM moka verslas (PVM mokėtojai), realią mokesčio naštą per didesnę prekės ar paslaugos kainą padengia galutinis vartotojas – fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas arba perka prekes/paslaugas ne savo PVM apmokestinamai veiklai. Verslui PVM veikia kaip surinkimo mechanizmas: jis apskaičiuoja PVM nuo savo pardavimų (pardavimo PVM), atskaito PVM, sumokėtą perkant prekes ir paslaugas savo veiklai (pirkimo PVM), ir skirtumą sumoka į valstybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos PVM Įstatymas: Pagrindai

Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM) Lietuvoje: Išsamus Gidas Pagal PVM Įstatymą

Lietuvos PVM įstatymas yra suderintas su ES PVM direktyvomis, ypač su Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos. Tai užtikrina nuoseklų PVM taikymą visoje ES vidaus rinkoje, nors valstybės narės turi tam tikrą laisvę nustatyti PVM tarifus (ne mažesnius nei minimalūs ES nustatyti tarifai) ir specifines taisykles tam tikrose srityse.

Pagrindiniai PVM įstatymo elementai apima:

  • PVM objektą: Tai prekės ir paslaugos, tiekiamos už atlygį šalies teritorijoje, prekių įsigijimas iš kitų ES valstybių narių už atlygį šalies teritorijoje ir prekių importas.
  • PVM mokėtojus: Asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), vykdantys ekonominę veiklą, privalantys arba pasirinkę registruotis PVM mokėtojais.
  • Apmokestinamuosius sandorius: Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas.
  • Apmokestinamąją vertę: Suma (neįskaitant paties PVM), iš kurios apskaičiuojamas mokestis.
  • PVM tarifus: Procentinė išraiška, taikoma apmokestinamajai vertei.
  • PVM atskaitą: Galimybė registruotiems PVM mokėtojams atskaityti pirkimo PVM.
  • PVM prievoles: Reikalavimai PVM mokėtojams (registracija, sąskaitų išrašymas, deklaravimas, mokėjimas).
  • Specialias schemas ir išimtis.

PVM Tarifai Lietuvoje

Lietuvoje taikomi keli PVM tarifai:

  • Standartinis tarifas: 21%. Tai pagrindinis tarifas, taikomas daugumai prekių ir paslaugų, kurioms nenumatyti lengvatiniai ar nulinis tarifai.
  • Lengvatinis tarifas: 9%. Šis tarifas taikomas:
    • Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą);
    • Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (pvz., brošiūroms, lapeliams);
    • Periodiniams leidiniams (laikraščiams, žurnalams, biuleteniams), išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius bei leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip tam tikrą procentinę dalį viso leidinio;
    • Keleivių vežimo paslaugoms reguliariais maršrutais;
    • Apgyvendinimo paslaugoms;
    • Malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, tiekiamiems buitiniams energijos vartotojams.
    • Nuo 2025 m. sausio 1 d. tam tikroms maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, teikiamoms restoranuose, kavinėse ir panašiose maitinimo įstaigose (išskyrus alkoholinius gėrimus).
  • Lengvatinis tarifas: 5%. Šis tarifas taikomas:
    • Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms;
    • Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;
    • Spausdintiems ir skaitmeniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams (su tam tikromis išimtimis);
    • Tam tikriems būtiniausiems maisto produktams (vaisiams, uogoms, daržovėms – nustatytas sąrašas);
  • Nulinis tarifas: 0%. Šis tarifas reiškia, kad PVM nėra pridedamas prie prekės ar paslaugos kainos, tačiau tiekėjas išlaiko teisę į pirkimo PVM atskaitą. Jis taikomas:
    • Prekių eksportui (tiekimui į ne ES šalis);
    • Prekių tiekimui į kitas ES valstybes nares (intra-bendrijinis tiekimas);
    • Su tarptautiniais pervežimais susijusioms paslaugoms;
    • Prekių tiekimui ir paslaugų teikimui laivams ir orlaiviams, naudojamiems tarptautiniams maršrutams;
    • Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms (su tam tikromis sąlygomis).

PVM Registracija

Ne visi verslo subjektai privalo registruotis PVM mokėtojais. Privaloma registracija atsiranda, kai tenkinamos tam tikros sąlygos:

  • Vidaus sandoriams: Jei Lietuvoje įsikūrusio asmens bendra atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršija 55 000 eurų ribą, jis privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Svarbu stebėti šią ribą nuolat, nes ji skaičiuojama slenkančiu 12 mėnesių laikotarpiu.
  • Prekių įsigijimui iš ES: Jei Lietuvoje įsikūręs asmuo (ne PVM mokėtojas) per kalendorinius metus įsigyja prekių iš kitų ES valstybių narių už daugiau nei 14 000 eurų, jis privalo registruotis PVM mokėtoju (dėl šių įsigijimų).
  • Nuotolinė prekyba: Jei kitos ES valstybės narės PVM mokėtojas tiekia prekes nuotolinės prekybos būdu (pvz., per el. parduotuvę) pirkėjams Lietuvoje (ne PVM mokėtojams) ir bendra tokių tiekiamų prekių vertė viršija 10 000 eurų per kalendorinius metus visoje ES, jis privalo registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje (arba naudotis OSS sistema).
  • Užsienio asmenys: Užsienio asmenys, vykdantys PVM apmokestinamą veiklą Lietuvoje (pvz., tiekiantys prekes su instaliavimu, teikiantys tam tikras paslaugas), dažnai privalo registruotis PVM mokėtojais nuo pirmojo sandorio, neatsižvelgiant į apyvartos ribą.

Taip pat galima savanoriška registracija PVM mokėtoju, net nepasiekus privalomos ribos. Tai gali būti naudinga, jei verslas planuoja dideles investicijas (norint atskaityti pirkimo PVM) arba jei jo pagrindiniai klientai yra PVM mokėtojai, kuriems svarbu gauti PVM sąskaitas faktūras.

PVM Mokėtojo Prievolės

Įsiregistravus PVM mokėtoju, atsiranda eilė prievolių:

  1. PVM sąskaitų faktūrų išrašymas: Už kiekvieną prekių tiekimą ar paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą (arba kitą apskaitos dokumentą, atitinkantį reikalavimus), nurodydamas visus PVM įstatyme numatytus rekvizitus.
  2. Apskaitos tvarkymas: Būtina tvarkyti tikslią PVM apskaitą, registruojant visas gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, importo ir eksporto dokumentus.
  3. PVM deklaravimas: Periodiškai (dažniausiai kas mėnesį, kartais kas ketvirtį ar pusmetį, priklausomai nuo statuso ir apyvartos) reikia teikti PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Deklaracijoje nurodoma apskaičiuota pardavimo PVM suma, atskaitoma pirkimo PVM suma ir mokėtina į biudžetą (arba grąžintina iš biudžeto) PVM suma.
  4. PVM sumokėjimas: Jei deklaracijoje apskaičiuota mokėtina PVM suma, ją reikia sumokėti į biudžetą iki nustatyto termino (paprastai iki kito mėnesio 25 dienos po mokestinio laikotarpio pabaigos).
  5. Duomenų teikimas VMI: PVM mokėtojai taip pat privalo teikti duomenis per i.SAF posistemį (išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus).

PVM Atskaita

Viena esminių PVM sistemos dalių yra PVM atskaita. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas turi teisę iš biudžeto atskaityti (susigrąžinti) pirkimo PVM sumą, sumokėtą už prekes ir paslaugas, skirtas jo PVM apmokestinamai ekonominei veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, jei įmonė gamina baldus (apmokestinama 21% PVM) ir perka medieną, įrankius, elektrą, transporto paslaugas, ji gali atskaityti PVM, nurodytą šių pirkimų sąskaitose.

Pagrindinės PVM atskaitos sąlygos:

  • Prekės ir paslaugos turi būti skirtos PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai.
  • Turi būti turima PVM sąskaita faktūra ar kitas dokumentas, patvirtinantis teisę į atskaitą.
  • PVM atskaita negalima už prekes ir paslaugas, skirtas PVM neapmokestinamai veiklai (pvz., finansinėms paslaugoms teikti, jei tai pagrindinė veikla) arba privatiems poreikiams tenkinti.
  • Yra specifinių apribojimų, pvz., lengvųjų automobilių pirkimo ar nuomos PVM atskaitos ribojimai (nors yra išimčių).

Jei PVM mokėtojas vykdo mišrią veiklą (tiek PVM apmokestinamą, tiek neapmokestinamą), pirkimo PVM atskaitomas proporcingai pagal tai, kokią dalį pajamų sudaro PVM apmokestinama veikla.

PVM Neapmokestinamos Prekės ir Paslaugos

PVM įstatymas numato tam tikras prekes ir paslaugas, kurios yra neapmokestinamos PVM. Svarbu skirti neapmokestinimą nuo 0% PVM tarifo. Kai taikomas 0% tarifas, PVM nėra pridedamas, bet tiekėjas gali atskaityti pirkimo PVM. Kai prekės ar paslaugos yra neapmokestinamos, PVM ne tik nėra pridedamas prie kainos, bet tiekėjas taip pat praranda teisę atskaityti pirkimo PVM, susijusį su šia neapmokestinama veikla.

Pagrindinės PVM neapmokestinamos veiklos sritys:

  • Sveikatos priežiūros paslaugos (gydymas, slauga);
  • Socialinės paslaugos;
  • Švietimo ir mokymo paslaugos;
  • Kultūros ir sporto paslaugos (su tam tikromis išimtimis);
  • Draudimo ir perdraudimo paslaugos;
  • Finansinės paslaugos (paskolų teikimas, sąskaitų tvarkymas, vertybinių popierių operacijos ir kt.);
  • Pašto paslaugos (universaliosios);
  • Azartiniai lošimai ir loterijos;
  • Nekilnojamojo turto nuoma (išskyrus apgyvendinimo paslaugas ir tam tikras kitas išimtis);
  • Nekilnojamojo turto pardavimas (išskyrus naujus pastatus ir statybos žemę).

Specialios PVM Schemos ir Taisyklės

PVM įstatyme numatytos ir specialiosios schemos, skirtos tam tikroms veiklos sritims ar situacijoms supaprastinti:

  • Maržos schema: Taikoma naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų pardavėjams. PVM skaičiuojamas ne nuo visos pardavimo kainos, o nuo maržos (skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos).
  • Kelionių organizatorių schema: Speciali tvarka PVM apskaičiuoti kelionių paketams.
  • Atvirkštinis apmokestinimas: Tam tikrais atvejais prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM tenka ne pardavėjui, o pirkėjui. Tai dažniausiai taikoma statybos darbams, prekybai neapdirbta mediena, metalo laužu, kai paslaugas teikia ar prekes tiekia užsienio asmuo, neturintis padalinio Lietuvoje.
  • Pinigų apskaitos principas (kasos aparatas): Tam tikri PVM mokėtojai (pvz., mažos įmonės, atitinkančios kriterijus) gali pasirinkti PVM prievolę (tiek pardavimo, tiek pirkimo) pripažinti pagal pinigų gavimo ar sumokėjimo momentą, o ne pagal sąskaitos išrašymo datą.

Tarptautiniai Sandoriai (ES ir Trečiosios Šalys)

PVM taisyklės tampa sudėtingesnės vykdant tarptautinę prekybą:

  • Prekių tiekimas į kitą ES šalį (Intra-Community Supply – ICS): Jei Lietuvos PVM mokėtojas tiekia prekes kitos ES šalies PVM mokėtojui, taikomas 0% PVM tarifas Lietuvoje (su sąlyga, kad yra įrodymai apie prekių išgabenimą ir pirkėjo PVM mokėtojo statusą). Pirkėjas savo šalyje turi apskaičiuoti įsigijimo PVM (dažniausiai taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą).
  • Prekių įsigijimas iš kitos ES šalies (Intra-Community Acquisition – ICA): Jei Lietuvos PVM mokėtojas įsigyja prekes iš kitos ES šalies PVM mokėtojo, jis pats turi apskaičiuoti lietuvišką PVM nuo įsigytų prekių vertės (atvirkštinis apmokestinimas) ir deklaruoti jį PVM deklaracijoje. Jei prekės skirtos PVM apmokestinamai veiklai, šis apskaičiuotas PVM tuo pačiu metu gali būti traukiamas į atskaitą.
  • Paslaugų teikimas/įsigijimas ES: Paslaugų apmokestinimo vieta priklauso nuo paslaugos pobūdžio ir gavėjo statuso (verslo subjektas ar ne). Dažniausiai „verslas verslui” (B2B) paslaugos apmokestinamos ten, kur įsikūręs paslaugos gavėjas (taikomas atvirkštinis apmokestinimas), o „verslas vartotojui” (B2C) paslaugos – ten, kur įsikūręs teikėjas (nors yra daug išimčių, pvz., nekilnojamojo turto, transporto, kultūros paslaugoms).
  • Prekių eksportas (į trečiąsias šalis): Taikomas 0% PVM tarifas, jei yra eksportą patvirtinantys dokumentai.
  • Prekių importas (iš trečiųjų šalių): Importuojant prekes, muitinėje apskaičiuojamas importo PVM (pagal prekės muitinę vertę, pridėjus muitus ir kitus mokesčius). Šį PVM reikia sumokėti, tačiau PVM mokėtojai vėliau gali jį įtraukti į atskaitą, jei prekės skirtos PVM apmokestinamai veiklai.

PVM Sąskaitos Faktūros Reikalavimai

Teisingas PVM sąskaitų faktūrų išrašymas yra kritiškai svarbus tiek pardavėjui (kad teisingai apskaičiuotų mokėtiną PVM), tiek pirkėjui (kad galėtų pasinaudoti PVM atskaita). PVM įstatymas nustato privalomus rekvizitus, kurie turi būti nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje, įskaitant:

  • Išrašymo data ir serija bei numeris;
  • Tiekėjo PVM mokėtojo kodas, pavadinimas/vardas, pavardė, adresas;
  • Pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei jis PVM mokėtojas), pavadinimas/vardas, pavardė, adresas;
  • Prekių/paslaugų pavadinimas, kiekis, mato vienetas;
  • Kaina be PVM (apmokestinamoji vertė);
  • PVM tarifas;
  • PVM suma;
  • Bendra suma mokėti.

Taip pat gali būti privalomi papildomi rekvizitai specifiniais atvejais (pvz., nuoroda „atvirkštinis apmokestinimas”, maržos schemos taikymo atveju – speciali nuoroda).

Atsakomybė ir Kontrolė

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kontroliuoja, kaip laikomasi PVM įstatymo reikalavimų. Už PVM įstatymo pažeidimus (pavėluotą deklaravimą, neteisingą PVM apskaičiavimą, PVM nesumokėjimą, netinkamą sąskaitų išrašymą ar apskaitos tvarkymą) gali būti taikomos sankcijos: delspinigiai už pavėluotai sumokėtą PVM ir baudos.

Todėl verslui būtina ne tik gerai išmanyti PVM įstatymą, bet ir užtikrinti tikslią apskaitą bei laiku vykdyti visas prievoles. Esant sudėtingesnėms situacijoms, verta konsultuotis su mokesčių specialistais.

Išvados

PVM įstatymas yra kompleksinis teisės aktas, turintis didelę įtaką kasdienei verslo veiklai Lietuvoje. Nuo teisingo tarifo priskyrimo, registracijos prievolės įvertinimo iki PVM atskaitos taisyklių taikymo ir tarptautinių sandorių specifikos – kiekvienas aspektas reikalauja atidumo. Nuolatinis PVM įstatymo pakeitimų sekimas, tinkamas prievolių vykdymas ir tiksli apskaita yra būtini norint išvengti mokesčių rizikos ir užtikrinti sklandžią įmonės veiklą. Supratimas apie PVM veikimo principus padeda ne tik laikytis įstatymų, bet ir efektyviau planuoti verslo finansus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *