Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimo kelyje susiduriame su problemomis. Tai neišvengiama žmogiškosios patirties dalis. Jos gali būti mažos ir kasdieniškos, pavyzdžiui, sugedęs automobilis ar nesutarimas su kolega, arba didelės ir gyvenimą keičiančios, kaip antai darbo praradimas, rimta liga ar artimo žmogaus netektis. Nepaisant jų masto, problemos dažnai sukelia stresą, nerimą, bejėgiškumo jausmą ir gali atrodyti neįveikiamos. Tačiau svarbu suprasti, kad problema – tai ne aklavietė, o veikiau iššūkis, galvosūkis, kurį galima išspręsti pasitelkus tinkamą mąstyseną ir strategijas. Šis straipsnis – tai išsamus gidas, padėsiantis jums ne tik efektyviau spręsti problemas, bet ir pakeisti požiūrį į jas, paverčiant kliūtis galimybėmis augti.
Kas iš tiesų yra problema?
Prieš pradedant ieškoti sprendimų, verta giliau susimąstyti, kas apskritai yra problema. Paprastai tariant, problema yra atotrūkis tarp esamos situacijos ir norimos situacijos. Jūs esate taške A, bet norite būti taške B, o kelias tarp jų yra neaiškus arba pilnas kliūčių. Pavyzdžiui, jaučiatės vieniši (esama situacija), o norite turėti artimų draugų (norima situacija). Problema – tai kelio iš taško A į tašką B suradimas. Svarbu atskirti problemas nuo paprastų nepatogumų. Užklupęs lietus be skėčio yra nepatogumas, tačiau nuolatinis finansinis nestabilumas, neleidžiantis jaustis saugiai, – tai jau rimta problema.
Problemas galima skirstyti į kelias kategorijas:
- Praktinės problemos: Tai apčiuopiami, materialūs iššūkiai. Pavyzdžiui, prakiuręs stogas, skola bankui, būtinybė rasti naują darbą. Šios problemos dažniausiai reikalauja konkrečių veiksmų ir planavimo.
- Emocinės problemos: Jos susijusios su mūsų vidiniu pasauliu – jausmais, mintimis, įsitikinimais. Tai gali būti nerimas, žema savivertė, liūdesys, pykčio priepuoliai. Nors jos nematomos, jų poveikis gyvenimo kokybe gali būti milžiniškas.
- Tarpasmeninės problemos: Kylančios bendraujant su kitais žmonėmis – šeima, draugais, kolegomis. Tai konfliktai, nesusipratimai, bendravimo sunkumai, išdavystė.
- Sudėtingos (kompleksinės) problemos: Tai problemos, kurios apima kelis aukščiau minėtus aspektus. Pavyzdžiui, skyrybos yra ne tik praktinė problema (turto dalybos, gyvenamosios vietos keitimas), bet ir gili emocinė bei tarpasmeninė krizė.
Supratimas, su kokio tipo problema susiduriate, yra pirmas žingsnis link efektyvaus jos sprendimo, nes skirtingiems iššūkiams reikia skirtingų įrankių.
Psichologiniai spąstai, kurie mums trukdo
Dažnai didžiausia kliūtis sprendžiant problemas esame ne kas kitas, o mes patys. Mūsų protas, bandydamas mus apsaugoti, paspendžia spąstus, kurie paralyžiuoja veiksmus ir verčia jaustis įstrigusiais. Atpažinti šiuos spąstus – tai pusė darbo juos įveikiant.
1. Analizės paralyžius. Tai būsena, kai pernelyg daug galvojate, analizuojate, svarstote visus įmanomus „kas būtų, jeigu būtų“ scenarijus, tačiau taip ir nesiimate jokių veiksmų. Baimė padaryti klaidą ar pasirinkti ne patį geriausią sprendimą tampa tokia stipri, kad galiausiai nepasirenkate nieko. Protas įstringa begaliniame informacijos rinkimo ir vertinimo cikle, o problema lieka neišspręsta.
2. Katastrofizavimas. Tai tendencija įsivaizduoti patį blogiausią įmanomą scenarijų. Maža problema mintyse išauga į milžinišką, neįveikiamą katastrofą. Gavote neigiamą atsiliepimą darbe? Jūsų protas iškart piešia vaizdą, kaip jus atleidžia, jūs nerandate kito darbo ir liekate be pragyvenimo šaltinio. Toks mąstymas sukelia didžiulį nerimą ir atima jėgas, reikalingas realiam problemos sprendimui.
3. Išmoktas bejėgiškumas. Jei praeityje ne kartą susidūrėte su nesėkmėmis bandydami išspręsti panašias problemas, galite pradėti tikėti, kad jūsų pastangos yra beprasmės. Susidaro įsitikinimas, kad neturite jokios kontrolės ir nieko negalite pakeisti. Net ir atsiradus realiai galimybei, žmogus, patekęs į išmokto bejėgiškumo spąstus, jos nemato arba net nebando ja pasinaudoti.
4. Vengimas ir atidėliojimas. Tai viena populiariausių, tačiau ir viena žalingiausių strategijų. Užuot sprendę problemą, mes ją ignoruojame, nukreipiame dėmesį į kitus dalykus (darbą, socialinius tinklus, pramogas), tikėdamiesi, kad ji išnyks savaime. Deja, dauguma problemų yra linkusios ne nykti, o augti, kol galiausiai smogia su dviguba jėga.
Praktiškas žingsnis po žingsnio problemų sprendimo modelis
Kai suprantame, kas yra problema ir kokie psichologiniai spąstai mums trukdo, galime pereiti prie struktūruoto sprendimo proceso. Šis modelis padeda išvengti chaoso ir žingsnis po žingsnio artėti prie tikslo.
1 žingsnis: Aiškiai ir konkrečiai apibrėžkite problemą
Negalima išspręsti problemos, kurios nesuprantate. Dažnai mes jaučiame tik bendrą nepasitenkinimą ar nerimą. Užuot sakę „jaučiuosi blogai“ arba „man nesiseka“, pabandykite kuo tiksliau įvardyti, kas yra negerai. Puikus įrankis tam yra „5 kodėl?“ technika. Paklauskite savęs „kodėl?“ penkis kartus, kad pasiektumėte problemos šaknį.
Pavyzdys:
Problema: Nespėju atlikti visų darbų.
1. Kodėl? Nes per daug laiko praleidžiu naršydamas internete.
2. Kodėl? Nes darbas atrodo nuobodus ir neįdomus.
3. Kodėl? Nes nematau savo darbo prasmės ir rezultato.
4. Kodėl? Nes jaučiuosi neįvertintas ir mano pastangos lieka nepastebėtos.
5. Kodėl? Nes trūksta atgalinio ryšio iš vadovo ir aiškių karjeros perspektyvų.
Taigi, tikroji problema yra ne laiko valdymas, o motyvacijos ir pripažinimo trūkumas darbe. Tai visiškai keičia sprendimų paieškos kryptį.
2 žingsnis: Suskaidykite problemą į mažesnes dalis
Didelės, kompleksinės problemos dažnai atrodo kaip neįkopiamas kalnas. Bandymas aprėpti viską iš karto sukelia stresą ir paralyžiuoja. Efektyvesnis būdas – suskaidyti didelę problemą į mažesnius, valdomus žingsnius. Tai panašu į dramblio valgymą – po vieną kasnelį. Sudarykite sąrašą visų mažesnių užduočių, kurias reikia atlikti norint išspręsti pagrindinę problemą. Kiekvienas įvykdytas punktas suteiks pasitenkinimo jausmą ir motyvacijos judėti toliau.
Pavyzdys:
Didelė problema: Rasti naują, geresnį darbą.
Mažesnės dalys:
- Atnaujinti gyvenimo aprašymą (CV).
- Parašyti motyvacinį laišką.
- Ieškoti darbo skelbimų internete (skirti tam 1 val. per dieną).
- Susisiekti su pažįstamais ir pranešti, kad ieškau darbo.
- Išsiųsti bent 5 CV per savaitę.
- Pasiruošti darbo pokalbiui (atsakyti į dažniausius klausimus).
3 žingsnis: Generuokite kuo daugiau sprendimo variantų („smegenų šturmas“)
Šiame etape svarbiausia yra kiekybė, o ne kokybė. Leiskite sau fantazuoti ir užrašykite visas į galvą šovusias idėjas, net jei jos atrodo kvailos, nerealios ar keistos. Nekritikuokite ir nevertinkite idėjų. Tikslas – sukurti kuo platesnį galimų sprendimų sąrašą. Kartais pati beprotiškiausia idėja gali tapti geriausio sprendimo pagrindu. Galite tai daryti vieni arba pasikviesti į pagalbą draugą ar šeimos narį – šviežias požiūris gali būti neįkainojamas.
4 žingsnis: Įvertinkite ir pasirinkite geriausią variantą
Kai turite ilgą galimų sprendimų sąrašą, ateina laikas juos įvertinti. Prie kiekvieno varianto apsvarstykite galimus privalumus ir trūkumus. Pagalvokite apie trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes. Kokių išteklių (laiko, pinigų, energijos) pareikalaus kiekvienas sprendimas? Kuris variantas labiausiai atitinka jūsų vertybes ir ilgalaikius tikslus? Nėra tobulo sprendimo – dažniausiai tenka rinktis kompromisą. Pasirinkite tą variantą, kuris atrodo realiausias ir perspektyviausias jūsų dabartinėje situacijoje.
5 žingsnis: Sudarykite veiksmų planą ir imkitės veiksmų
Sprendimas be veiksmo – tai tik tuščia svajonė. Pasirinkę geriausią variantą, sudarykite konkretų, detalų veiksmų planą. Ką tiksliai darysite? Kada tai darysite? Koks bus pirmas, pats mažiausias žingsnis, kurį galite žengti jau dabar? Svarbiausia yra pradėti judėti. Net ir mažas žingsnis į priekį yra geriau nei stovėjimas vietoje. Veiksmas nugali baimę ir kuria pagreitį.
6 žingsnis: Stebėkite rezultatus ir būkite lankstūs
Problemų sprendimas retai būna tiesus kelias. Pradėję veikti, stebėkite, kas vyksta. Ar jūsų pasirinkta strategija veikia? Ar artėjate prie tikslo? Būkite pasirengę koreguoti savo planą. Galbūt paaiškės, kad jūsų pradinis sprendimas nebuvo pats geriausias, ir teks grįžti prie 4 žingsnio ir pasirinkti kitą variantą. Tai ne nesėkmė, o mokymosi procesas. Gebėjimas prisitaikyti ir lankstumas yra vieni svarbiausių sėkmingo problemų sprendėjo bruožų.
Kaip ugdyti problemų sprendimo mąstyseną?
Be konkrečių technikų, nepaprastai svarbu ugdyti ir bendrą požiūrį į gyvenimo iššūkius. Tai mąstysena, kuri leidžia problemas matyti ne kaip bausmę, o kaip galimybę.
Priimkite augimo mąstyseną. Tikėkite, kad jūsų gebėjimai ir intelektas nėra fiksuoti. Kiekviena problema yra proga išmokti kažką naujo, sustiprėti, tapti išmintingesniam. Žmonės su augimo mąstysena nesėkmes laiko ne savo asmenybės įvertinimu, o tiesiog grįžtamuoju ryšiu, parodančiu, kur dar reikia pasistengti.
Fokusuokitės į tai, ką galite kontroliuoti. Pasaulyje yra daugybė dalykų, kurių mes negalime pakeisti: ekonominė situacija, kitų žmonių elgesys, oras. Eikvoti energiją nerimaujant dėl šių dalykų yra beprasmiška. Vietoj to, sutelkite visą savo dėmesį ir jėgas į tą mažą ratą dalykų, kuriuos galite kontroliuoti: savo požiūrį, savo reakcijas, savo veiksmus. Tai grąžina galios ir kontrolės jausmą.
Praktikuokite savigailą (self-compassion). Kai susiduriate su sunkumais, būkite sau geri. Nekaltinkite ir neteiskite savęs už klaidas. Elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtės su geru draugu, patekusiu į bėdą – su atjauta, supratimu ir palaikymu. Tai padeda išsaugoti emocinius resursus ir nepasiduoti nevilčiai.
Nebijokite prašyti pagalbos. Mūsų kultūroje dažnai skatinamas individualizmas ir manoma, kad su savo problemomis turime susitvarkyti patys. Tai netiesa. Prašyti pagalbos – ar tai būtų draugas, šeimos narys, mentorius, ar profesionalus psichologas – yra ne silpnumo, o stiprybės ir išminties ženklas. Kartais pokalbis su kitu žmogumi gali padėti pamatyti situaciją visiškai naujoje šviesoje ir rasti sprendimą, apie kurį net nepagalvojote.
Pabaigos žodis
Problemos yra gyvenimo audinio dalis. Jos moko mus kantrybės, atsparumo, kūrybiškumo ir empatijos. Nors susidūrus su iššūkiu natūralu jausti baimę ar nerimą, svarbu prisiminti, kad turite visus įrankius jam įveikti. Naudodamiesi struktūruotu problemų sprendimo modeliu, atpažindami psichologinius spąstus ir ugdydami augimo mąstyseną, galite paversti bet kokią kliūtį tramplinu į stipresnį, išmintingesnį ir ramesnį save. Kiekviena išspręsta problema – tai ne tik pašalinta kliūtis, bet ir įrodymas sau, kad esate pajėgesni, nei manėte. Ir tai yra didžiausia pergalė.