Lietuvoje savarankiškas darbas tampa vis populiaresniu būdu realizuoti save profesinėje srityje, teikti paslaugas ar kurti produktus. Individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimų turėjimas, mažųjų bendrijų narystė ar individualios įmonės savininko statusas suteikia lankstumo ir nepriklausomybės. Tačiau kartu su laisve ateina ir atsakomybė, ypač kalbant apie socialinę apsaugą. Daugelis savarankiškai dirbančių asmenų nerimauja dėl savo socialinių garantijų – ar jie turi teisę į ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar nedarbo išmokas? Kaip kaupiama pensija? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokios socialinės išmokos priklauso savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvoje, kokios yra jų gavimo sąlygos ir kodėl svarbu laiku bei teisingai mokėti socialinio draudimo įmokas.
Priešingai nei kartais manoma, savarankiškai dirbantys asmenys nėra palikti likimo valiai socialinės apsaugos srityje. Jie, kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartis, dalyvauja valstybinio socialinio draudimo sistemoje ir, mokėdami nustatytas įmokas, įgyja teisę į tam tikras išmokas. Vis dėlto, sistema turi savų ypatumų, kuriuos būtina žinoti kiekvienam „freelanceriui“, smulkiajam verslininkui ar kitokiam savarankiškos veiklos vykdytojui.
Socialinio draudimo įmokos – raktas į išmokas
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis siekiant užsitikrinti socialines garantijas yra suprasti ir vykdyti prievolę mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Būtent nuo šių įmokų dydžio ir mokėjimo reguliarumo tiesiogiai priklauso ne tik teisė gauti išmokas, bet ir jų dydis.
Savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus dirbančius su verslo liudijimais tam tikrais atvejais) moka VSD įmokas pensijų, ligos, motinystės socialiniam draudimui bei nedarbo socialiniam draudimui (pastarasis kai kuriais atvejais yra pasirenkamas arba privalomas priklausomai nuo veiklos formos ir statuso). Taip pat visi privalo mokėti PSD įmokas, kurios garantuoja teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Įmokų bazė, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, dažniausiai yra 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamų, gautų iš veiklos, atėmus leidžiamus atskaitymus). Tačiau yra nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų bazės („grindys“ ir „lubos“). Minimali bazė dažniausiai siejama su minimalia mėnesine alga (MMA), o maksimali – su tam tikru vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžiu per metus. Tai reiškia, kad net jei per mėnesį uždirbama mažiau nei MMA, VSD įmokas vis tiek gali tekti mokėti nuo MMA (su tam tikromis išimtimis). PSD įmokos dažniausiai yra fiksuoto dydžio, susieto su MMA.
Labai svarbu įmokas mokėti laiku – paprastai iki einamojo mėnesio pabaigos (PSD) arba kartą per metus deklaruojant pajamas (VSD nuo faktinių pajamų, nors galima mokėti ir avansu). Pavėluotas įmokų mokėjimas gali ne tik užtraukti delspinigius, bet ir turėti įtakos socialinio draudimo stažo skaičiavimui bei teisei į išmokas.
Pagrindinės socialinio draudimo išmokos savarankiškai dirbantiesiems
Sumokėjusios reikiamas įmokas ir atitikusios kitas sąlygas, savarankiškai dirbančios moterys ir vyrai gali pretenduoti į šias pagrindines „Sodros“ mokamas išmokas:
1. Ligos išmoka
Susirgus ir gavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, savarankiškai dirbantis asmuo gali gauti ligos išmoką. Pagrindinės sąlygos:
- Būti draustam ligos socialiniu draudimu (t.y., mokėti atitinkamas VSD įmokas).
- Turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos.
- Dėl ligos ar traumos tapti laikinai nedarbingu ir prarasti pajamas iš savo veiklos.
Ligos išmoka paprastai mokama nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (pirmas dvi dienas savarankiškai dirbantis asmuo „serga“ savo sąskaita). Išmokos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per tam tikrą laikotarpį iki ligos (dažniausiai vertinamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, laikotarpis). Paprastai išmoka sudaro 62,06% nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo metu asmuo negali gauti pajamų iš savo veiklos, kuriai išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Prašymą skirti ligos išmoką patogiausia pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui.
2. Motinystės išmoka
Tai išmoka, skiriama moterims nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Sąlygos:
- Būti draustai motinystės socialiniu draudimu.
- Turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
- Būti išleistai nėštumo ir gimdymo atostogų pagal gydytojo išduotą pažymėjimą.
Motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo; komplikuoto gimdymo ar pagimdžius daugiau nei vieną vaiką – 70 dienų po gimdymo). Išmokos dydis – 77,58% kompensuojamojo uždarbio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.
Prašymas skirti išmoką taip pat teikiamas per „Sodros“ sistemą.
3. Tėvystės išmoka
Tėčiai, įgiję teisę į tėvystės atostogas po vaiko gimimo, taip pat gali gauti išmoką. Sąlygos panašios į motinystės išmokos:
- Būti draustam motinystės socialiniu draudimu (tas pats draudimas kaip motinystės ir vaiko priežiūros išmokoms).
- Turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.
- Būti išleistam tėvystės atostogų (30 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris gali būti skaidomas į ne daugiau kaip dvi dalis ir turi būti išnaudotas iki vaikui sukaks 1 metai).
Tėvystės išmoka mokama už visas tėvystės atostogų dienas (maksimaliai 30 k.d.) ir sudaro 77,58% kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuoto analogiškai kaip ir motinystės išmokai.
4. Vaiko priežiūros išmoka
Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms (arba tėvystės atostogoms, jei jas ėmė tėtis), vienas iš tėvų (arba įtėvių, globėjų) gali išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti atitinkamą išmoką. Sąlygos:
- Būti draustam motinystės socialiniu draudimu.
- Turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.
- Būti išleistam vaiko priežiūros atostogų.
Tėvai gali pasirinkti vaiko priežiūros atostogų trukmę ir išmokos mokėjimo schemą:
- Auginti vaiką iki jam sukaks 1 metai ir gauti 77,58% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką.
- Auginti vaiką iki jam sukaks 2 metai. Pirmaisiais metais mokama 54,31% kompensuojamojo uždarbio, antraisiais – 31,03%.
Nuo 2023 metų įsigaliojo pakeitimai dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų mėnesių. Kiekvienas iš tėvų turi po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiko priežiūros atostogų, kuriuos gali imti bet kuriuo metu iki vaikui sukaks dveji metai. Jei vienas iš tėvų šiais mėnesiais nepasinaudoja, kitas tėvas negali jų perimti, ir bendra atostogų trukmė sutrumpėja. Šių neperleidžiamų mėnesių metu mokama 77,58% kompensuojamojo uždarbio išmoka.
Svarbu tai, kad gaunant vaiko priežiūros išmoką, galima dirbti ir gauti pajamų, tačiau tokiu atveju išmokos dydis gali būti mažinamas arba nemokamas, jei gaunamos pajamos viršija tam tikrą ribą. Savarankiškai dirbantys asmenys turėtų pasidomėti konkrečiomis sąlygomis „Sodroje“, nes pajamų gavimo ir išmokos mokėjimo derinimas gali turėti savų niuansų.
5. Nedarbo socialinio draudimo išmoka
Tai sritis, kurioje savarankiškai dirbantiems asmenims kyla daugiausiai klausimų. Ar jie gali gauti nedarbo išmoką, jei jų veikla nutrūksta ar pajamos smarkiai sumažėja? Taip, bet sąlygos yra specifinės:
- Būti draustam nedarbo socialiniu draudimu. Savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., pagal individualios veiklos pažymą) privalomai draudžiami ir nedarbo draudimu.
- Turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
- Nutraukti savarankišką veiklą (išregistruoti individualią veiklą, nutraukti narystę mažojoje bendrijoje ir pan.) arba sustabdyti veiklą įstatymų nustatyta tvarka.
- Įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
- Aktyviai ieškoti darbo ir bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba.
Nedarbo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau turėtų draudžiamųjų pajamų ir mokėjimo trukmės. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis yra lygi tam tikram procentui nuo MMA (šiuo metu 23,27%), o kintamoji dalis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų ir palaipsniui mažėja (pirmi 3 mėn. – 38,79%, 4-6 mėn. – 31,03%, 7-9 mėn. – 23,27% kompensuojamojo uždarbio). Maksimali mokėjimo trukmė – 9 mėnesiai.
Svarbu pabrėžti, kad vien tik pajamų sumažėjimas, nenutraukus ar nesustabdžius veiklos, paprastai nesuteikia teisės į nedarbo išmoką.
6. Senatvės pensija
Kiekvienas VSD įmokas mokantis savarankiškai dirbantis asmuo kaupia stažą ir apskaitos vienetus senatvės pensijai. Kuo ilgiau mokamos įmokos ir kuo jos didesnės (t.y., kuo didesnės deklaruojamos pajamos, nuo kurių mokamos įmokos), tuo didesnė bus būsima pensija.
Teisė į senatvės pensiją įgyjama sukakus nustatytam pensiniam amžiui (kuris palaipsniui ilginamas) ir turint minimalų būtinąjį socialinio draudimo stažą (šiuo metu 15 metų). Norint gauti visą pensiją, reikalingas pilnas būtinasis stažas (kuris taip pat palaipsniui ilginamas ir sieks 35 metus).
Pensijos dydį lemia asmens įgytas stažas ir per visą darbingą amžių sukauptų pensijos apskaitos vienetų suma. Apskaitos vienetai kaupiami kasmet, jei per metus sumokėtų VSD įmokų suma yra ne mažesnė nei nuo MMA apskaičiuotos įmokos.
Savarankiškai dirbantiems ypač svarbu atsakingai planuoti savo pajamas ir įmokas, nes tai tiesiogiai veikia būsimos pensijos dydį. Nereguliarios ar mažos įmokos gali lemti labai nedidelę senatvės pensiją.
Kitos galimos išmokos ir parama
Be pagrindinių išmokų, priklausomai nuo situacijos, savarankiškai dirbantys asmenys gali pretenduoti ir į kitas išmokas, pvz.:
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos (jei moka šio draudimo įmokas).
- Laidojimo pašalpa (mirus apdraustajam arba jo šeimos nariui).
- Parama specifinių krizių metu (pvz., pandemijos laikotarpiu buvo mokamos subsidijos ar vienkartinės išmokos).
Iššūkiai ir patarimai savarankiškai dirbantiesiems
Nors socialinės apsaugos sistema savarankiškai dirbantiesiems egzistuoja, ji turi tam tikrų iššūkių:
- Nepastovios pajamos: Dėl pajamų svyravimų gali būti sunku užtikrinti reguliarų ir pakankamą VSD įmokų mokėjimą, kas tiesiogiai veikia stažą ir išmokų dydį.
- Sudėtingumas: Įmokų skaičiavimo, deklaravimo ir išmokų gavimo taisyklės gali atrodyti painios.
- Planavimo poreikis: Reikia patiems planuoti ir atsidėti lėšų įmokoms, taip pat galimiems nedarbingumo ar veiklos prastovų periodams.
- Informacijos trūkumas: Ne visi savarankiškai dirbantys asmenys pakankamai domisi savo teisėmis ir pareigomis socialinio draudimo srityje.
Keli patarimai:
- Planuokite finansus: Stengitės reguliariai atsidėti dalį pajamų VSD ir PSD įmokoms. Jei įmanoma, mokėkite VSD įmokas avansu kas mėnesį, kad metų gale nesusidarytų didelė mokėtina suma.
- Domėkitės: Aktyviai sekite „Sodros“ informaciją, įstatymų pakeitimus. Naudokitės „Sodros“ konsultantų pagalba ar kreipkitės į buhalterius, mokesčių konsultantus.
- Naudokitės e. paslaugomis: „Sodros“ svetainė ir asmeninė paskyra gyventojui yra patogūs įrankiai deklaruoti pajamas, sumokėti įmokas, pateikti prašymus išmokoms ir stebėti savo socialinio draudimo istoriją.
- Įvertinkite draudimo svarbą: Supraskite, kad VSD įmokos nėra tik privalomas mokestis, bet investicija į jūsų socialinį saugumą ligos, motinystės/tėvystės, nedarbo atveju ir orią senatvę.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą: Jei pajamos leidžia, pagalvokite apie papildomą kaupimą pensijai III pakopos pensijų fonduose ar per gyvybės draudimą.
Apibendrinimas
Savarankiškas darbas Lietuvoje suteikia daug laisvės, tačiau reikalauja ir didesnės asmeninės atsakomybės už savo socialinę gerovę. Savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į daugelį svarbiausių socialinio draudimo išmokų – ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, taip pat kaupia stažą senatvės pensijai. Tačiau šios teisės yra neatsiejamai susijusios su pareiga laiku ir teisingai mokėti VSD ir PSD įmokas. Supratimas, kaip veikia sistema, kokios yra sąlygos gauti išmokas ir koks yra įmokų vaidmuo, yra būtinas kiekvienam, pasirinkusiam savarankiško darbo kelią. Atsakingas požiūris į socialinį draudimą šiandien – tai ramesnė ir saugesnė ateitis rytoj.