Praradus darbą ar susidūrus su sunkumais ieškant naujos profesinės krypties, daugelis Lietuvos gyventojų kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Ši institucija dažnai asocijuojasi su nedarbo išmoka, tačiau jos veikla ir teikiama pagalba yra kur kas platesnė. Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį ne tik finansiškai palaikydama darbo ieškančius asmenis, bet ir aktyviai padėdama jiems integruotis atgal į darbo rinką per įvairias paslaugas ir paramos priemones. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime pagrindinę finansinę paramą – nedarbo socialinio draudimo išmoką – bei kitas svarbias Užimtumo tarnybos teikiamas galimybes.
Kas yra nedarbo socialinio draudimo išmoka ir kam ji priklauso?
Nedarbo socialinio draudimo išmoka yra bene žinomiausia finansinės paramos forma, skirta asmenims, praradusiems darbą ne dėl savo kaltės ir atitinkantiems tam tikrus kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad nors paraiška dėl šios išmokos statuso (bedarbio) suteikimo teikiama Užimtumo tarnybai, pačią išmoką skiria ir moka „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). Užimtumo tarnyba šiuo atveju veikia kaip tarpininkas, registruojantis bedarbius ir teikiantis „Sodrai“ reikalingą informaciją.
Norint gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, reikia atitikti keletą esminių sąlygų:
- Registracija Užimtumo tarnyboje: Pirmas žingsnis – oficialiai užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Tai galima padaryti internetu per Užimtumo tarnybos svetainę arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
- Nedarbo socialinio draudimo stažas: Reikia turėti sukaupus minimalų nedarbo socialinio draudimo stažą. Paprastai reikalaujama turėti bent 12 mėnesių stažo per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Tam tikrais atvejais (pvz., po motinystės/tėvystės atostogų, grįžus iš privalomosios karo tarnybos) gali būti taikomos išimtys ar palankesnės sąlygos.
- Priežastis, dėl kurios netekote darbo: Išmoka paprastai skiriama, jei darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, šalių susitarimu, pasibaigus terminuotai sutarčiai ar dėl kitų priežasčių, kurios nėra laikomos darbuotojo kalte (pvz., išėjimas iš darbo dėl ligos, neįgalumo). Jei asmuo iš darbo išėjo savo noru be svarbios priežasties arba buvo atleistas dėl savo kaltės, teisė į išmoką gali būti atidėta arba jos visai negalima gauti.
- Pasirengimas dirbti ir ieškoti darbo: Asmuo turi būti darbingas, pasirengęs priimti tinkamą darbo pasiūlymą ir aktyviai ieškoti darbo, bendradarbiaudamas su Užimtumo tarnyba.
Kaip apskaičiuojama ir kiek laiko mokama nedarbo išmoka?
Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo kelių veiksnių, visų pirma nuo asmens turėto nedarbo draudimo stažo ir buvusių pajamų.
Išmoką sudaro dvi dalys:
- Pastovioji dalis: Ji yra fiksuota ir lygi tam tikram procentui nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama išmoka. Ši dalis užtikrina minimalų finansinį palaikymą visiems išmokos gavėjams.
- Kintamoji dalis: Ši dalis priklauso nuo asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (atlyginimo „ant popieriaus“) per tam tikrą laikotarpį iki bedarbio statuso įgijimo. Kintamoji dalis pirmuosius tris mėnesius yra didesnė, o vėlesniais mėnesiais palaipsniui mažėja. Procentinis dydis nuo buvusių pajamų taip pat kinta – pradžioje jis didesnis, vėliau mažesnis.
Yra nustatytos ir maksimalios išmokos lubos, kurios paprastai siejamos su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai reiškia, kad net jei asmens buvusios pajamos buvo labai didelės, išmoka negalės viršyti nustatytos ribos.
Mokėjimo trukmė taip pat priklauso nuo sukaupto nedarbo draudimo stažo. Standartinė maksimali išmokos mokėjimo trukmė yra 9 mėnesiai. Tačiau asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę nedaug laiko (pvz., mažiau nei 5 metai), gali būti taikomos išimtys ir išmoka mokama ilgiau. Jei asmuo per 9 mėnesius nesusiranda darbo, finansinė parama nutrūksta, tačiau jis gali likti registruotas Užimtumo tarnyboje ir toliau naudotis jos paslaugomis ieškant darbo.
Svarbu paminėti, kad nedarbo išmokos mokėjimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas, jei asmuo:
- Įsidarbina (net ir trumpalaikiam darbui).
- Pradeda savarankišką veiklą.
- Be pateisinamos priežasties neatvyksta į Užimtumo tarnybą sutartu laiku.
- Atsisako tinkamo darbo pasiūlymo ar dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (pvz., mokymuose).
- Pateikia klaidingą informaciją.
Ne tik išmoka: kitos Užimtumo tarnybos paramos formos
Nors nedarbo išmoka yra svarbi finansinė pagalba, Užimtumo tarnyba siūlo kur kas daugiau priemonių, skirtų padėti žmonėms kuo greičiau grįžti į darbo rinką arba įgyti naujų įgūdžių.
1. Profesinis mokymas ir persikvalifikavimas
Viena populiariausių ir naudingiausių paslaugų – galimybė nemokamai arba su didele kompensacija mokytis naujos profesijos ar kelti turimą kvalifikaciją. Užimtumo tarnyba finansuoja įvairius kursus, atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius ir asmens gebėjimus bei norus. Tai gali būti:
- Formalusis profesinis mokymas (įgyjama profesinė kvalifikacija).
- Neformalusis profesinis mokymas (tobulinami įgūdžiai, įgyjamos kompetencijos, reikalingos konkrečiam darbui).
- Pameistrystė (mokymasis darbo vietoje).
Mokymosi metu bedarbiams dažnai mokama mokymosi stipendija, kuri padeda padengti pragyvenimo išlaidas. Tai puiki galimybė įgyti paklausią specialybę ir padidinti savo konkurencingumą darbo rinkoje, ypač jei ankstesnė profesija tapo nebereikalinga ar sveikatos būklė nebeleidžia dirbti buvusio darbo.
2. Parama verslui kurti (Savarankiško užimtumo rėmimas)
Asmenys, turintys verslo idėją ir norintys pradėti savo veiklą, gali kreiptis dėl paramos verslui kurti. Užimtumo tarnyba gali skirti subsidiją darbo vietai sau įsteigti. Ši parama skirta padengti steigimosi išlaidas, įsigyti reikalingą įrangą ar priemones. Norint gauti šią paramą, reikia:
- Būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
- Pateikti verslo planą, kuriame pagrindžiamas idėjos gyvybingumas ir reikalingos lėšos.
- Atitikti kitus nustatytus kriterijus (pvz., priklausyti tam tikroms tikslinėms grupėms – jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems).
Gavus paramą, Užimtumo tarnyba tam tikrą laiką stebi, kaip sekasi vystyti veiklą.
3. Parama darbo judumui
Jei tinkamas darbas atsiranda kitame mieste ar regione, o persikėlimas ar kasdienis važiavimas į darbą yra susijęs su papildomomis išlaidomis, Užimtumo tarnyba gali suteikti paramą darbo judumui. Tai gali būti kompensacija už:
- Kelionės į darbą ir atgal išlaidas (jei atstumas viršija nustatytą ribą).
- Persikėlimo (gyvenamosios vietos nuomos) išlaidas pirmaisiais darbo mėnesiais.
Ši priemonė skatina žmones priimti darbo pasiūlymus toliau nuo namų ir mažina regioninius darbo rinkos skirtumus.
4. Subsidijuojamas įdarbinimas
Užimtumo tarnyba gali padėti įsidarbinti remiamai. Tai reiškia, kad darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstą asmenį (dažniausiai priklausantį sunkiau integruojamoms grupėms – ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui be patirties, vyresniems nei 50 m. asmenims), tam tikrą laiką mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti. Tai padidina bedarbio šansus gauti darbą, nes darbdaviui sumažėja finansinė našta.
5. Kitos paslaugos: konsultavimas, informavimas, tarpininkavimas
Be finansinės paramos ir aktyvių priemonių, Užimtumo tarnyba teikia ir daug kitų svarbių paslaugų:
- Individualios konsultacijos: Karjeros specialistai padeda įvertinti turimus įgūdžius, sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, pasirengti darbo pokalbiui, parašyti gyvenimo aprašymą (CV).
- Informavimas apie laisvas darbo vietas: Užimtumo tarnyba kaupia didelę duomenų bazę apie laisvas darbo vietas visoje Lietuvoje ir užsienyje (per EURES tinklą).
- Profesinis orientavimas: Padeda apsispręsti dėl profesijos ar persikvalifikavimo krypties.
- Tarpininkavimas įdarbinant: Tarnyba aktyviai ieško tinkamų kandidatų darbdaviams ir tinkamų darbo pasiūlymų bedarbiams.
- Grupiniai užsiėmimai, darbo klubai: Organizuojami mokymai darbo paieškos įgūdžiams lavinti, motyvacijai stiprinti.
Sėkmingo bendradarbiavimo su Užimtumo tarnyba principai
Norint kuo efektyviau pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiamomis galimybėmis ir gauti reikiamą paramą, svarbu laikytis kelių principų:
- Aktyvumas ir iniciatyva: Nelaukite, kol kažkas pasiūlys pagalbą. Aktyviai domėkitės galimybėmis, klauskite konsultanto, dalyvaukite siūlomose programose. Kuo aktyviau ieškosite darbo ir galimybių tobulėti, tuo greičiau pasieksite rezultatų.
- Sąžiningumas: Teikite tik teisingą informaciją apie savo situaciją, pajamas, darbo paieškas. Bandymas nuslėpti informaciją ar sukčiauti gali užtraukti ne tik finansinės paramos praradimą, bet ir kitas sankcijas.
- Bendradarbiavimas: Laikykitės susitarimų su savo konsultantu, laiku atvykite į paskirtus susitikimus, informuokite apie pasikeitusias aplinkybes (pvz., įsidarbinimą, ligą).
- Atvirumas naujovėms: Būkite pasirengę apsvarstyti įvairius darbo pasiūlymus, net jei jie nevisiškai atitinka jūsų lūkesčius. Galbūt verta pagalvoti apie persikvalifikavimą ar naujų įgūdžių įgijimą – Užimtumo tarnyba gali padėti tai įgyvendinti.
- Kantrybė: Darbo paieška gali užtrukti. Nenusiminkite po pirmųjų nesėkmių, naudokitės teikiama pagalba ir palaikymu.
Apibendrinimas
Užimtumo tarnyba yra svarbi institucija, padedanti žmonėms pereiti sudėtingą darbo netekimo ir naujo darbo paieškos etapą. Nors nedarbo socialinio draudimo išmoka suteikia būtiną finansinį stabilumą, nereikėtų pamiršti ir kitų tarnybos siūlomų galimybių. Profesinis mokymas, parama verslui, judumo skatinimas, subsidijuojamas įdarbinimas ir individualios konsultacijos – visa tai yra įrankiai, galintys padėti ne tik susirasti darbą, bet ir atrasti naują karjeros kelią, įgyti vertingų žinių ir įgūdžių.
Svarbiausia – aktyviai naudotis šiomis galimybėmis, bendradarbiauti su tarnybos specialistais ir neprarasti motyvacijos siekiant savo tikslo – grįžti į visavertį profesinį gyvenimą. Užimtumo tarnybos parama yra skirta ne tik išgyventi sunkų laikotarpį, bet ir investuoti į savo ateitį darbo rinkoje.