Naujo verslo kūrimas – ambicingas ir rizikingas žingsnis, reikalaujantis ne tik geros idėjos, bet ir finansinių išteklių, žinių bei palaikymo. Lietuvoje veikia įvairios valstybės paramos priemonės, skirtos palengvinti verslo pradžią ir skatinti naujų įmonių kūrimąsi. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines paramos formas, sąlygas joms gauti ir procesą, kurį reikia įveikti norint pasinaudoti valstybės teikiamomis galimybėmis.
Finansinė parama: lengvatinės paskolos, subsidijos ir garantijos
Viena populiariausių ir labiausiai pradedantiesiems verslininkams aktualių paramos formų – finansinė parama. Ji gali būti teikiama įvairiais būdais:
- Lengvatinės paskolos. „Invega“ teikia lengvatines paskolas pradedantiesiems verslininkams, kurių palūkanos yra mažesnės nei rinkos vidurkis. Šios paskolos gali būti skirtos tiek investicijoms į ilgalaikį turtą, tiek apyvartinėms lėšoms. Svarbu paminėti, kad dažnai reikalaujama ir tam tikro nuosavo įnašo.
- Subsidijos. Tai negrąžintina finansinė parama, kuri gali būti skiriama įvairiems tikslams, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimui, įrangos įsigijimui, rinkodaros išlaidoms padengti ar darbuotojų mokymams. Subsidijų teikimo sąlygos ir dydžiai skiriasi priklausomai nuo konkrečios programos ir regiono.
- Garantijos. „Invega“ taip pat teikia garantijas už komercinių bankų paskolas. Tai reiškia, kad jei verslas nesugebėtų grąžinti paskolos, dalį įsipareigojimų padengtų „Invega“. Garantijos sumažina banko riziką, todėl verslui lengviau gauti finansavimą.
- Dalinis palūkanų kompensavimas. Kai kuriais atvejais valstybė gali kompensuoti dalį paskolos palūkanų, taip sumažindama verslo finansinę naštą.
- Mokesčių lengvatos. Pradedantiesiems verslams gali būti taikomos įvairios mokesčių lengvatos, pavyzdžiui, sumažintas pelno mokesčio tarifas pirmaisiais veiklos metais arba atleidimas nuo tam tikrų mokesčių.
Norint gauti finansinę paramą, dažniausiai reikia pateikti paraišką ir verslo planą, kuriame būtų išsamiai aprašyta verslo idėja, rinkos analizė, finansinės prognozės ir kiti svarbūs aspektai. Paraiškos vertinamos pagal nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į verslo plano kokybę, projekto perspektyvumą ir kuriamą pridėtinę vertę.
Ne finansinė parama: konsultacijos, mokymai ir mentorystė
Be finansinės paramos, pradedantiesiems verslininkams labai svarbi ir ne finansinė pagalba. Tai gali būti:
- Konsultacijos. Įvairios valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Versli Lietuva“, teikia nemokamas konsultacijas verslo kūrimo, finansavimo, rinkodaros, teisės ir kitais klausimais.
- Mokymai. Organizuojami įvairūs mokymai ir seminarai, skirti pradedantiesiems verslininkams. Juose galima įgyti reikiamų žinių apie verslo planavimą, finansų valdymą, pardavimus, rinkodarą ir kitas svarbias sritis.
- Mentorystės programos. Patyrę verslininkai ir ekspertai gali tapti mentoriais ir dalintis savo patirtimi, patarimais ir kontaktais su pradedančiaisiais verslininkais. Mentorystė – puiki galimybė gauti vertingų įžvalgų ir išvengti dažniausiai daromų klaidų.
- Verslo inkubatoriai ir akseleratoriai. Šios programos suteikia ne tik darbo vietą, bet ir intensyvias mokymų, konsultacijų ir mentorystės programas, padedančias greičiau vystyti verslo idėją ir pritraukti investicijų.
- Informaciniai portalai ir duomenų bazės. Valstybė teikia prieigą prie įvairių informacinių išteklių, kuriuose galima rasti naudingos informacijos apie verslo kūrimą, rinkos tyrimus, teisės aktus ir kitus svarbius dalykus.
Šios ne finansinės paramos priemonės padeda pradedantiesiems verslininkams įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių, užmegzti naudingus kontaktus ir sėkmingai įveikti pirmuosius verslo kūrimo iššūkius.
Konkrečios paramos programos ir institucijos
Lietuvoje veikia kelios pagrindinės institucijos, atsakingos už valstybės paramos verslui teikimą:
- „Invega“ (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“). Teikia lengvatines paskolas, garantijas, dalinį palūkanų kompensavimą ir kitas finansinės paramos priemones.
- „Versli Lietuva“. Teikia nemokamas konsultacijas, organizuoja mokymus ir renginius, administruoja įvairias verslo paramos programas.
- Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Administruoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas verslo paramos programas.
- Užimtumo tarnyba. Teikia paramą darbo vietų kūrimui, subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems tam tikras asmenų grupes.
- Savivaldybės. Dažnai turi savo paramos verslui programas, skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui konkrečiame regione.
Svarbu sekti šių institucijų skelbiamą informaciją apie aktualias paramos programas, jų sąlygas ir terminus. Dažnai paraiškų teikimo terminai yra riboti, todėl reikia būti atidiems ir laiku pateikti visus reikiamus dokumentus. Kiekviena programa turi specifinius reikalavimus.
Dažniausios klaidos ir patarimai
Pradedantieji verslininkai, siekdami gauti valstybės paramą, dažnai daro panašias klaidas:
- Nepakankamai išsamus verslo planas. Verslo planas turi būti ne tik formalumas, bet ir realus veiksmų planas, pagrįstas rinkos tyrimais ir skaičiavimais.
- Netinkamai užpildyta paraiška. Būtina atidžiai perskaityti paraiškos reikalavimus ir pateikti visą prašomą informaciją.
- Nepasinaudojimas visomis galimybėmis. Reikia domėtis ne tik finansine, bet ir ne finansine parama, kuri gali būti labai naudinga.
- Nerealūs lūkesčiai. Valstybės parama – tai pagalba, o ne stebuklingas sprendimas, kuris garantuoja verslo sėkmę. Svarbiausia – pačių verslininkų pastangos ir atkaklumas.
- Neatlikta išsami rinkos analizė. Prieš kreipiantis paramos, būtina įsivertinti rinkos poreikius ir konkurencinę aplinką.
Norint sėkmingai pasinaudoti valstybės parama, patariama:
- Kruopščiai suplanuoti savo verslą. Aiškiai apibrėžti verslo idėją, tikslus, strategiją ir finansinius poreikius.
- Pasikonsultuoti su ekspertais. Kreiptis į „Verslią Lietuvą“ ar kitas organizacijas, teikiančias nemokamas konsultacijas.
- Dalyvauti mokymuose ir seminaruose. Įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių.
- Būti aktyviems ir domėtis naujienomis. Sekti informaciją apie aktualias paramos programas ir jų sąlygas.
- Nebijoti klausti. Jei kyla neaiškumų, kreiptis į atsakingas institucijas ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.
Ateities perspektyvos
Valstybės parama naujam verslui nuolat tobulinama ir pritaikoma prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų. Ateityje tikimasi dar didesnio dėmesio skaitmenizacijai, inovacijoms, tvariam verslui ir socialinei atsakomybei. Taip pat svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybinių institucijų, verslo asociacijų ir mokslo įstaigų, kad parama būtų kuo efektyvesnė ir labiau orientuota į verslo poreikius. Planuojama didinti prieinamumą prie informacijos, supaprastinti paraiškų teikimo procesus, skatinti verslumą regionuose.
Valstybės parama yra svarbus įrankis, padedantis kurti naujas įmones, skatinti ekonomiką ir mažinti nedarbą. Tačiau svarbu suprasti, kad parama – tai tik viena iš sėkmingo verslo sudedamųjų dalių. Svarbiausia – pačių verslininkų iniciatyva, atkaklumas, gebėjimas prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir nuolatinis tobulėjimas.