Valstybiniai Mokesčiai Lietuvoje: Išsamus Gidas Kiekvienam Piliečiui

Mokesčiai – žodis, kurį girdime kone kasdien. Vieniems jis asocijuojasi su neišvengiama prievole, kitiems – su valstybės funkcionavimo pagrindu. Tačiau kas iš tiesų yra valstybiniai mokesčiai? Kodėl juos mokame ir kur nukeliauja mūsų pinigai? Šiame išsamiame straipsnyje pasistengsime atsakyti į šiuos ir daugelį kitų klausimų, susijusių su Lietuvos mokesčių sistema.

Mokesčiai, paprastai tariant, yra privalomi, neatlygintini mokėjimai valstybei ar savivaldybei, kuriuos nustato įstatymai. Jų istorija siekia seniausius laikus, kuomet valdovai rinkdavo duokles savo reikmėms ir valstybės išlaikymui. Šiuolaikinėje visuomenėje mokesčių paskirtis yra kur kas platesnė – jie yra pagrindinis pajamų šaltinis, leidžiantis finansuoti viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba, gynyba, viešoji tvarka, infrastruktūros plėtra ir priežiūra. Be mokesčių valstybė negalėtų efektyviai funkcionuoti ir užtikrinti savo piliečių gerovės bei saugumo.

Lietuvos mokesčių sistema, kaip ir daugelio kitų šalių, yra sudėtinga ir apima įvairias mokesčių rūšis. Suprasti jos pagrindus svarbu ne tik verslininkams ar finansų specialistams, bet ir kiekvienam dirbančiam ar pajamas gaunančiam asmeniui. Žinojimas, kokius mokesčius mokame, kaip jie apskaičiuojami ir kokios yra mūsų teisės bei pareigos, padeda jaustis atsakingais piliečiais ir efektyviau planuoti savo finansus.

Pagrindinės Mokesčių Rūšys Lietuvoje

Lietuvoje taikoma įvairių mokesčių sistema, kurią galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas. Aptarsime svarbiausius ir dažniausiai sutinkamus mokesčius.

1. Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)

Gyventojų pajamų mokestis, trumpinamas GPM, yra vienas iš pagrindinių tiesioginių mokesčių, kurį moka fiziniai asmenys nuo savo gautų pajamų. Tai gali būti darbo užmokestis, pajamos iš individualios veiklos, turto nuomos, palūkanos, dividendai ir kitos įstatymuose numatytos pajamos.

• Kas moka GPM? GPM moka nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo pajamų, gautų Lietuvoje ir užsienyje, bei nenuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
• Pajamų rūšys: GPM apmokestinamos įvairios pajamos, įskaitant darbo santykių pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendai), palūkanas, honorarus, pajamas iš turto pardavimo ar nuomos, individualios veiklos pajamas.

• GPM tarifai: Lietuvoje taikomi keli GPM tarifai. Pagrindinis tarifas taikomas darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms pajamoms, taip pat daugeliui kitų pajamų rūšių. Tam tikroms pajamoms, pavyzdžiui, dividendams ar pajamoms iš turto pardavimo, gali būti taikomi fiksuoti tarifai. Taip pat egzistuoja progresinis GPM tarifas metinėms pajamoms viršijus tam tikrą ribą.
• Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD): Tai pajamų dalis, nuo kurios GPM neskaičiuojamas. NPD dydis priklauso nuo asmens pajamų – kuo mažesnės pajamos, tuo didesnis NPD taikomas. Taip pat yra papildomas NPD (PNPD) tėvams, auginantiems vaikus, bei asmenims, turintiems tam tikro lygio neįgalumą.
• Lengvatos ir išimtys: Įstatymai numato tam tikras pajamas, kurios yra neapmokestinamos (pvz., kai kurios pašalpos, stipendijos) arba kurioms taikomos GPM lengvatos (pvz., grąžinama dalis sumokėto GPM už studijas, gyvybės draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas į trečios pakopos fondus).
• Deklaravimas ir sumokėjimas: Daugeliu atvejų GPM nuo darbo užmokesčio išskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Tačiau gyventojai, gavę kitų pajamų arba norintys pasinaudoti lengvatomis, privalo kartą per metus (iki gegužės 1 d.) pateikti metinę pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir, jei reikia, sumokėti mokestį.

2. Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM)

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra netiesioginis vartojimo mokestis, kuriuo apmokestinama prekių ir paslaugų pridėtinė vertė kiekviename gamybos ir paskirstymo etape. Galiausiai visą PVM naštą sumoka galutinis vartotojas, nes šis mokestis įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

• Kas yra PVM mokėtojai? PVM mokėtojais privalo registruotis asmenys (tiek juridiniai, tiek fiziniai), vykdantys ekonominę veiklą, jei jų pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija nustatytą ribą (šiuo metu 45 000 eurų). Taip pat yra ir kitų atvejų, kuomet registracija PVM mokėtoju yra privaloma arba galima savanoriškai.
• PVM tarifai: Lietuvoje taikomas standartinis PVM tarifas (šiuo metu 21%). Taip pat yra lengvatiniai PVM tarifai (9% ir 5%), taikomi tam tikroms prekių ir paslaugų grupėms, pavyzdžiui, kai kuriems vaistams, knygoms, periodiniams leidiniams, keleivių vežimo paslaugoms, šilumos energijai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Kai kurios prekės ir paslaugos (pvz., sveikatos priežiūros, socialinės, švietimo) yra neapmokestinamos PVM.
• PVM atskaita: PVM mokėtojai turi teisę į PVM atskaitą – t.y., iš pardavimo PVM atimti pirkimo PVM, sumokėtą už prekes ir paslaugas, skirtas jų PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Taip užtikrinama, kad PVM būtų sumokamas tik nuo sukurtos pridėtinės vertės.
• Deklaravimas ir sumokėjimas: PVM mokėtojai privalo reguliariai (dažniausiai kas mėnesį) teikti PVM deklaracijas VMI ir sumokėti mokestį.
• PVM reikšmė: PVM yra vienas svarbiausių mokesčių, surenkamų į valstybės biudžetą. Jis turi didelę įtaką tiek verslo kaštams, tiek galutinių vartotojų išlaidoms.

3. Pelno Mokestis

Pelno mokestį moka Lietuvos juridiniai asmenys (įmonės, organizacijos) nuo per mokestinį laikotarpį (dažniausiai kalendorinius metus) uždirbto apmokestinamojo pelno. Užsienio vienetai taip pat moka pelno mokestį nuo Lietuvoje per nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamų arba nuo tam tikrų Lietuvoje gautų pajamų (pvz., palūkanų, honorarų).

• Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas: Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus (su veikla susijusias sąnaudas) ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
• Pelno mokesčio tarifas: Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15%. Tačiau smulkiajam verslui, atitinkančiam tam tikrus kriterijus (pvz., darbuotojų skaičius, metinės pajamos), gali būti taikomas lengvatinis 0% arba 5% pelno mokesčio tarifas. Taip pat yra specialių pelno mokesčio lengvatų investiciniams projektams, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP).
• Deklaravimas ir sumokėjimas: Pelno mokestis deklaruojamas ir sumokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pateikiant metinę pelno mokesčio deklaraciją VMI. Taip pat gali būti mokami avansiniai pelno mokesčio mokėjimai per metus.

4. Akcizai

Akcizai yra specifinis netiesioginis mokestis, taikomas tam tikroms prekėms, kurių vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, aplinkai arba kurių apmokestinimu siekiama gauti papildomų pajamų į biudžetą. Akcizų tikslas taip pat gali būti vartojimo reguliavimas.

• Prekės, kurioms taikomi akcizai: Pagrindinės akcizais apmokestinamos prekės Lietuvoje yra etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas (cigaretės, cigarai, cigarilės, rūkomasis tabakas), kaitinamojo tabako produktai, elektroninių cigarečių skystis, naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas, krosnių kuras), gamtinės dujos (tam tikrais atvejais), elektros energija (tam tikrais atvejais) ir akmens anglys, koksas bei lignitas.
• Akcizų tarifai: Akcizų tarifai nustatomi nacionaliniais teisės aktais, derinant juos su Europos Sąjungos direktyvomis. Tarifai gali būti specifiniai (nustatoma konkreti suma už produkto vienetą, pvz., litrą, kilogramą, 1000 vienetų) arba vertybiniai (procentas nuo produkto kainos), arba mišrūs.
• Poveikis: Akcizai didina apmokestinamų prekių kainą, kas gali daryti įtaką vartotojų pasirinkimams ir mažinti šių prekių vartojimą. Tai taip pat yra svarbus pajamų šaltinis valstybės biudžetui.

5. Nekilnojamojo Turto Mokestis

Nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, išskyrus žemę (jai taikomas atskiras žemės mokestis) ir tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.

• Mokesčio objektas: Pastatai, statiniai ir kitas nekilnojamasis turtas. Fiziniams asmenims NT mokestis dažniausiai taikomas komercinės paskirties NT arba gyvenamosios paskirties NT, jei jo vertė viršija nustatytą neapmokestinamąją ribą (pvz., 150 000 eurų vienam asmeniui už vieną NT objektą, tačiau ši riba gali keistis ir priklauso nuo savivaldybės sprendimų bei šeimos narių skaičiaus).
• Mokesčio bazė ir tarifai: Mokesčio bazė yra nekilnojamojo turto mokestinė vertė, kurią nustato VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu. Mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, jie svyruoja nuo 0,5% iki 3% turto mokestinės vertės per metus. Konkretų tarifą kiekviena savivaldybė nusistato individualiai.
• Lengvatos ir išimtys: Įstatymai ir savivaldybių sprendimai gali numatyti įvairias lengvatas ar atleidimą nuo NT mokesčio (pvz., socialiai remtiniems asmenims, tam tikroms organizacijoms, už tam tikros paskirties NT).
• Deklaravimas ir mokėjimas: Juridiniai asmenys NT mokestį deklaruoja ir moka patys. Fiziniams asmenims VMI apskaičiuoja mokėtiną sumą ir pateikia deklaracijas (pranešimus) iki einamųjų metų vasario 15 d. Sumokėti reikia iki gruodžio 15 d.

6. Žemės Mokestis

Žemės mokestį moka privatūs žemės savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) už jiems nuosavybės teise priklausančią žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę ir įstatymuose numatytas išimtis.

• Mokesčio objektas: Privati žemė (žemės ūkio, namų valdos, komercinės ir kitos paskirties).
• Mokesčio apskaičiavimas ir tarifai: Žemės mokestį apskaičiuoja savivaldybės pagal žemės mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, arba pagal individualią vertę. Mokesčio tarifą, kuris svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės, taip pat nustato savivaldybių tarybos.
• Lengvatos: Savivaldybės gali taikyti įvairias lengvatas arba visiškai atleisti nuo žemės mokesčio tam tikras asmenų grupes (pvz., pensininkus, neįgaliuosius, ūkininkus tam tikromis sąlygomis).
• Mokėjimas: Žemės mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 d. VMI parengia ir pateikia žemės mokesčio deklaracijas (pranešimus) mokesčių mokėtojams.

7. Valstybinio Socialinio Draudimo Įmokos („Sodra”)

Nors formaliai valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra laikomos klasikiniais mokesčiais, jos yra privalomos ir sudaro didelę dalį dirbančiųjų bei darbdavių finansinės naštos. Šios įmokos yra skirtos finansuoti socialinės apsaugos sistemą – pensijas, ligos, motinystės, tėvystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas.

• Kas moka įmokas? „Sodros” įmokas moka darbuotojai (dalį išskaičiuoja darbdavys), darbdaviai (moka papildomai nuo darbuotojo darbo užmokesčio), savarankiškai dirbantys asmenys (vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir kt.).
• Įmokų rūšys ir tarifai: Įmokos skirstomos pagal draudimo rūšis (pensijų, sveikatos, ligos, motinystės, nedarbo). Kiekvienai draudimo rūšiai taikomas tam tikras tarifas, kuris gali skirtis priklausomai nuo dirbančiojo statuso (pvz., dirbantis pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbantis). Egzistuoja ir „Sodros” įmokų „grindys” (minimali suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos) bei „lubos” (maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos tam tikros įmokos).
• „Sodros” sistemos reikšmė: Nuo sumokėtų įmokų dydžio ir trukmės priklauso būsimos socialinės išmokos, pavyzdžiui, senatvės pensijos dydis, ligos ar nedarbo išmokos.

8. Kiti Mokesčiai ir Rinkliavos

Be minėtų pagrindinių mokesčių, Lietuvoje egzistuoja ir keletas kitų, mažesnės apimties mokesčių bei rinkliavų:

• Paveldimo turto mokestis: Taikomas paveldimam turtui, jei jo vertė viršija nustatytą neapmokestinamąją ribą. Artimiesiems giminaičiams taikomos didesnės neapmokestinamosios ribos arba jie visai atleidžiami nuo šio mokesčio.
• Mokesčiai už aplinkos teršimą: Moka įmonės ir asmenys, kurių veikla daro poveikį aplinkai (pvz., teršalų išmetimas į orą, vandenį, atliekų susidarymas).
• Vietinės rinkliavos: Nustato savivaldybės už tam tikras suteikiamas paslaugas ar leidimus (pvz., rinkliava už prekybą viešose vietose, automobilių stovėjimą tam tikrose zonose, leidimus statyboms).
• Kelių naudotojo mokestis (vinjetės): Moka komercinio transporto (krovininių automobilių, autobusų) savininkai ar valdytojai už naudojimąsi magistraliniais keliais.
• Mokestis už valstybinius gamtos išteklius: Moka asmenys, naudojantys valstybinius gamtos išteklius (pvz., naudingąsias iškasenas, vandenį pramonės reikmėms).

Kaip Mokesčiai Valdomi ir Naudojami?

Surinkti mokesčiai sudaro didžiąją dalį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų. Šios lėšos vėliau paskirstomos įvairioms sritims, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą ir valstybės funkcijų vykdymą.

• Valstybinė Mokesčių Inspekcija (VMI): Tai pagrindinė institucija, atsakinga už daugumos valstybinių mokesčių (išskyrus socialinio draudimo įmokas ir kai kurias kitas) administravimą Lietuvoje.
  • VMI funkcijos: Konsultuoja mokesčių mokėtojus, priima mokesčių deklaracijas, užtikrina mokesčių surinkimą, vykdo mokesčių mokėtojų patikrinimus, taiko poveikio priemones už mokesčių įstatymų pažeidimus, vykdo prevencinę veiklą.
  • Elektroninės paslaugos: VMI aktyviai plėtoja elektronines paslaugas per sistemą „Mano VMI”, kuri leidžia gyventojams ir įmonėms patogiai deklaruoti pajamas ir mokesčius, gauti informaciją, teikti prašymus ir bendrauti su mokesčių administratoriumi nuotoliniu būdu.
• „Sodra” (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba): Administruoja valstybinio socialinio draudimo įmokas ir užtikrina socialinio draudimo išmokų mokėjimą.
• Valstybės biudžetas: Surinktos mokesčių pajamos patenka į valstybės biudžetą (ir savivaldybių biudžetus), kurį tvirtina Seimas. Biudžete numatoma, kiek lėšų bus skirta konkrečioms sritims:
  • Švietimui (mokyklos, universitetai, darželiai).
  • Sveikatos apsaugai (ligoninės, poliklinikos, kompensuojamieji vaistai).
  • Socialinei apsaugai (pensijos, pašalpos, parama neįgaliesiems ir šeimoms).
  • Gynybai ir viešajai tvarkai (kariuomenė, policija, gaisrinė apsauga).
  • Infrastruktūrai (kelių tiesimas ir remontas, viešojo transporto plėtra).
  • Kultūrai, sportui, aplinkosaugai ir kitoms sritims.
  Skaidrus ir efektyvus biudžeto lėšų panaudojimas yra itin svarbus visuomenės pasitikėjimui valstybe didinti.

Mokesčių Mokėtojų Teisės ir Pareigos

Kiekvienas mokesčių mokėtojas turi ne tik pareigas, bet ir teises, kurias svarbu žinoti.

• Pagrindinės pareigos:
  • Laiku ir teisingai deklaruoti pajamas ir mokesčius.
  • Laiku sumokėti apskaičiuotus mokesčius.
  • Teikti mokesčių administratoriui visą reikiamą informaciją ir dokumentus.
  • Saugoti apskaitos dokumentus nustatytą laikotarpį.
• Atsakomybė už mokesčių pažeidimus: Už mokesčių įstatymų pažeidimus (pvz., pavėluotą deklaravimą ar mokėjimą, neteisingų duomenų pateikimą, mokesčių slėpimą) taikomos įvairios sankcijos: delspinigiai, baudos. Sunkesniais atvejais gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
• Mokesčių mokėtojų teisės:
  • Gauti nemokamą informaciją ir konsultacijas mokesčių klausimais iš VMI ir kitų kompetentingų institucijų.
  • Reikalauti, kad mokesčių administratorius laikytųsi įstatymų ir nepažeistų mokesčių mokėtojo teisių.
  • Teikti paaiškinimus ir įrodymus mokesčių patikrinimo metu.
  • Susipažinti su mokesčių patikrinimo aktu ir teikti pastabas.
  • Skųsti mokesčių administratoriaus sprendimus, veiksmus ar neveikimą įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Mokestinių ginčų komisijai, teismui).
  • Prašyti atidėti mokesčių sumokėjimą ar išdėstyti jį dalimis esant finansiniams sunkumams (pagal nustatytas taisykles).
  • Reikalauti grąžinti mokesčio permoką ar ją įskaityti kitiems mokestiniams įsipareigojimams padengti.

Mokesčių Sistemos Iššūkiai ir Aktualijos Lietuvoje

Lietuvos mokesčių sistema, kaip ir bet kuri kita, nuolat kinta, prisitaikydama prie ekonominių, socialinių ir technologinių pokyčių. Ji taip pat susiduria su tam tikrais iššūkiais ir yra nuolatinių diskusijų objektas.

• Mokesčių našta: Diskusijos apie mokesčių naštos dydį ir jos paskirstymą tarp skirtingų visuomenės grupių yra nuolatinės. Vertinama, ar dabartinė našta nėra per didelė dirbantiesiems, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, ar verslui. Ieškoma būdų, kaip sistemą padaryti teisingesnę ir efektyvesnę.
• Kova su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu: Šešėlinė ekonomika (nedeklaruojamos pajamos, nelegalus darbas) ir agresyvus mokesčių planavimas ar vengimas mažina į biudžetą surenkamas pajamas. Valstybė nuolat ieško priemonių šiems reiškiniams mažinti, stiprindama kontrolę, gerindama mokesčių administravimą, skatindama savanorišką mokesčių mokėjimą.
• Mokesčių sistemos teisingumas ir progresyvumas: Visuomenėje dažnai keliamas klausimas dėl mokesčių sistemos teisingumo – ar ji pakankamai progresyvi (t.y., ar daugiau uždirbantys sumoka proporcingai didesnę dalį mokesčių). Diskutuojama apie galimus progresinių tarifų pokyčius, turto mokesčių plėtrą.
• Mokesčių lengvatų efektyvumas: Egzistuoja nemažai įvairių mokesčių lengvatų, skirtų skatinti tam tikras veiklas ar paremti tam tikras grupes. Tačiau periodiškai kyla klausimų dėl šių lengvatų tikslingumo, efektyvumo ir galimo piktnaudžiavimo jomis. Todėl svarbu nuolat peržiūrėti ir vertinti jų poveikį.
• Skaitmenizacija ir jos įtaka: Mokesčių administravimas tampa vis labiau skaitmenizuotas (pvz., i.MAS sistema, elektroninės sąskaitos faktūros, nuotolinis duomenų teikimas). Tai padeda efektyviau rinkti ir analizuoti duomenis, mažinti administracinę naštą sąžiningiems mokesčių mokėtojams ir lengviau identifikuoti rizikingus atvejus.
• Mokesčių politikos kryptys: Mokesčių politika yra nuolatinis procesas. Vyriausybės ir politikai ieško būdų, kaip mokesčių sistemą padaryti palankesnę ekonomikos augimui, investicijoms, darbo vietų kūrimui, kartu užtikrinant pakankamas pajamas viešosioms paslaugoms finansuoti ir socialiniam teisingumui didinti.

Mokesčių Planavimas ir Optimizavimas: Ką Reikėtų Žinoti?

Svarbu pabrėžti, kad mokesčių planavimas yra legali veikla, leidžianti mokesčių mokėtojams, nepažeidžiant įstatymų, pasinaudoti visomis teisėtomis galimybėmis sumažinti savo mokestinę naštą. Tai skiriasi nuo mokesčių vengimo, kuris yra neteisėtas ir susijęs su sąmoningu mokesčių įstatymų pažeidimu.

• Legalūs mokesčių planavimo būdai: Tai gali apimti tinkamos verslo formos pasirinkimą (pvz., individuali veikla, mažoji bendrija, UAB), naudojimąsi įstatymuose numatytomis lengvatomis (pvz., investicinėmis, MTEP), NPD ir PNPD taikymą, išlaidų, susijusių su pajamų gavimu, tinkamą priskyrimą leidžiamiems atskaitymams, pensijų kaupimą trečioje pakopoje ar gyvybės draudimą su galimybe susigrąžinti dalį GPM.
• Svarba konsultuotis su specialistais: Mokesčių įstatymai yra sudėtingi ir dažnai keičiasi, todėl norint efektyviai ir teisėtai planuoti mokesčius, ypač verslui ar esant sudėtingesnei finansinei situacijai, rekomenduojama kreiptis į mokesčių konsultantus ar auditorius.
• Atsakingas požiūris: Net ir planuojant mokesčius, svarbu išlaikyti atsakingą požiūrį ir vengti schemų, kurios gali būti traktuojamos kaip dirbtinės ar skirtos vieninteliu tikslu – išvengti mokesčių.

Išvados: Mokesčiai – Neatsiejama Šiuolaikinės Visuomenės Dalis

Valstybiniai mokesčiai yra kertinis akmuo, ant kurio laikosi moderni visuomenė ir jos teikiamos paslaugos. Nors kartais prievolė mokėti mokesčius gali atrodyti kaip našta, svarbu suvokti, kad tai yra mūsų visų indėlis į bendrą gerovę – į kokybišką švietimą mūsų vaikams, prieinamą sveikatos priežiūrą, saugią aplinką, tvarkingus kelius ir daugelį kitų dalykų, kuriais naudojamės kasdien.

Pilietinės atsakomybės jausmas ir supratimas, kad sąžiningai mokami mokesčiai grįžta mums patiems per viešąsias gėrybes, yra brandžios visuomenės požymis. Todėl domėjimasis mokesčių sistema, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat aktyvus dalyvavimas diskusijose apie mokesčių politiką yra ne tik naudingas, bet ir reikalingas kiekvienam sąmoningam piliečiui.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti valstybinių mokesčių esmę ir Lietuvos mokesčių sistemos ypatumus. Atsakingas požiūris į savo finansinius įsipareigojimus valstybei kuria stipresnę ir teisingesnę Lietuvą mums visiems.