Žemės mokestis – tai vienas iš turto mokesčių, kurį Lietuvoje moka žemės sklypų savininkai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprasta prievolė, praktikoje kyla nemažai klausimų, ypač kai kalbama apie socialiai jautresnes gyventojų grupes, pavyzdžiui, senjorus. Pensinio amžiaus žmonėms, kurių pajamos dažnai būna fiksuotos ir ne tokios didelės kaip darbingo amžiaus asmenų, bet kokia papildoma finansinė našta gali būti reikšminga. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kokios taisyklės taikomos žemės mokesčiui, kai savininkas yra pensininkas, kokios lengvatos jiems priklauso ir kaip jomis pasinaudoti.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime žemės mokesčio pensininkams ypatumus Lietuvoje: nuo bendrųjų principų iki specifinių lengvatų taikymo tvarkos, galimų iššūkių ir praktinių patarimų.
Kas yra žemės mokestis ir kas jį moka?
Prieš gilinantis į pensininkams taikomas išimtis, verta trumpai prisiminti pagrindinius žemės mokesčio principus. Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra privačios žemės savininkai Lietuvoje. Mokestis mokamas už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę ir vandens telkinių užimtą žemę, kuriai taikomos kitos apmokestinimo taisyklės arba mokesčiai nėra taikomi.
Mokesčio objektas yra konkretus žemės sklypas. Mokesčio dydis priklauso nuo kelių veiksnių:
- Žemės mokestinės vertės: Tai pagrindinis rodiklis, nuo kurio skaičiuojamas mokestis. Žemės mokestinę vertę, atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, nustato valstybės įmonė Registrų centras masinio vertinimo būdu. Ši vertė periodiškai atnaujinama. Informaciją apie savo sklypo mokestinę vertę galima rasti Registrų centro svetainėje arba prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos „Mano VMI“.
- Mokesčio tarifo: Konkretų žemės mokesčio tarifą kasmet nustato kiekviena savivaldybė savo teritorijoje. Įstatymas numato tik tarifo ribas – nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Savivaldybės taryba, tvirtindama tarifus, gali juos diferencijuoti pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, žemės naudojimo paskirtį, sklypo vietą (miestas, kaimas), apleistą žemę ir pan. Todėl mokesčio dydis už panašios vertės sklypus skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Žemės mokestis yra metinis mokestis. Paprastai VMI iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos apskaičiuoja mokėtiną sumą ir pateikia mokesčių mokėtojams deklaracijas. Mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos.
Žemės mokestis ir pensininkai: kodėl tai aktuali tema?
Pensininkai dažnai yra ilgalaikiai nekilnojamojo turto, įskaitant žemės sklypus, savininkai. Neretai tai būna paveldėta žemė, sodybos ar tiesiog prie būsto esantys didesni sklypai, įgyti anksčiau. Nors turtas yra vertybė, jo išlaikymas, įskaitant mokesčius, reikalauja lėšų. Senatvės pensija yra pagrindinis daugelio senjorų pajamų šaltinis, ir jis ne visada yra pakankamas padengti visas išlaidas, ypač jei žemės sklypas yra didelis arba jo mokestinė vertė yra aukšta (pavyzdžiui, miestų teritorijose).
Be to, senjorai gali susidurti su informacijos trūkumu ar sunkumais tvarkant dokumentus, reikalingus lengvatoms gauti. Sudėtingos teisinės formuluotės, poreikis naudotis elektroninėmis sistemomis (pvz., „Mano VMI“) gali tapti kliūtimi laiku ir tinkamai pasinaudoti valstybės ar savivaldybės teikiama pagalba.
Būtent dėl šių priežasčių įstatymai numato tam tikras žemės mokesčio lengvatas asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar turintiems negalią.
Pensininkams taikomos žemės mokesčio lengvatos
Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatyme ir lydinčiuosiuose teisės aktuose yra numatytos lengvatos tam tikroms asmenų grupėms, įskaitant pensininkus. Svarbu pabrėžti, kad lengvatos gali būti dvejopos:
- Bendrosios lengvatos, nustatytos Žemės mokesčio įstatyme ir galiojančios visoje Lietuvoje.
- Papildomos lengvatos, kurias savo teritorijoje gali nustatyti konkrečios savivaldybės taryba.
Bendrosios (įstatymu nustatytos) lengvatos
Pagal šiuo metu galiojantį Žemės mokesčio įstatymą, nuo žemės mokesčio visiškai atleidžiami asmenys, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (arba didelių specialiųjų poreikių lygis, jei asmuo yra pensinio amžiaus ar vaikas), arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Taip pat įstatymas numato, kad nuo mokesčio atleidžiami asmenys, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis (arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Šioms grupėms priklausantiems asmenims lengvata taikoma ne visam sklypui, o tik tam tikro dydžio plotui, kurį nustato savivaldybės.
Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną reikšmingą nuostatą, tiesiogiai susijusią su daugeliu pensininkų. Asmenims, kuriems yra sukakęs senatvės pensijos amžius (pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą) arba nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis), taikomas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis. Tai reiškia, kad tam tikras žemės plotas nėra apmokestinamas. Konkretų neapmokestinamąjį dydį (hektarais) nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai savo teritorijoje.
Pavyzdžiui, savivaldybė gali nustatyti, kad pensininkams neapmokestinamas 3 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotas kaimo vietovėje ir 0,15 hektaro namų valdos sklypas mieste. Jei pensininkas turi 5 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą toje savivaldybėje, mokestį jis mokės tik už 2 hektarus (5 ha – 3 ha). Jei jo turimas sklypas yra mažesnis už nustatytą neapmokestinamąjį dydį, pavyzdžiui, 2 hektarai, tuomet jis žemės mokesčio už šį sklypą nemokės visai.
Ši lengvata dėl neapmokestinamojo dydžio taikoma tik vienam žemės sklypui arba kelių sklypų bendram plotui asmens pasirinkimu toje savivaldybėje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, arba, jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, toje savivaldybėje, kurioje yra įsigytas sklypas.
Papildomos savivaldybių nustatomos lengvatos
Be įstatyme numatytų bendrųjų lengvatų, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita nustatyti ir papildomų žemės mokesčio lengvatų. Tai gali būti:
- Mažesnis mokesčio tarifas tam tikroms gyventojų grupėms (pvz., visiems tos savivaldybės pensininkams).
- Visiškas arba dalinis atleidimas nuo mokesčio tam tikroms asmenų grupėms (pvz., vienišiems pensininkams, gaunantiems mažas pajamas).
- Didesnis neapmokestinamasis žemės sklypo dydis nei minimaliai reikalaujamas pagal įstatymą.
- Kitokios lengvatos, atsižvelgiant į savivaldybės socialinę ir ekonominę situaciją.
Informaciją apie konkrečioje savivaldybėje taikomas papildomas lengvatas galima rasti tos savivaldybės interneto svetainėje arba kreipiantis tiesiogiai į savivaldybės administraciją (dažniausiai į mokesčių skyrių).
Kaip pensininkui pasinaudoti žemės mokesčio lengvata?
Lengvatų taikymo tvarka gali skirtis priklausomai nuo lengvatos pobūdžio ir VMI turimos informacijos.
Automatinis taikymas: Dažniausiai VMI, administruojanti žemės mokestį, gauna reikiamus duomenis apie asmens amžių (sukaktą senatvės pensijos amžių) ar nustatytą neįgalumo lygį iš kitų registrų (pvz., Sodros, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos). Tokiais atvejais VMI pati apskaičiuoja mokestį, jau pritaikiusi priklausančias įstatymines lengvatas (pvz., dėl neapmokestinamojo dydžio pensininkams ar visiško atleidimo asmenims su dideliu neįgalumu). Pensininkui papildomai kreiptis nereikia – jis gauna mokesčio deklaraciją su jau sumažinta arba nuline mokėtina suma.
Prašymo pateikimas: Tačiau gali būti situacijų, kai VMI neturi visos reikiamos informacijos arba kai asmuo nori pasinaudoti savivaldybės nustatyta papildoma lengvata. Tokiais atvejais pensininkas (ar jo įgaliotas asmuo) turėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje yra žemės sklypas.
Dažniausiai reikia pateikti:
- Laisvos formos prašymą arba prašymą pagal savivaldybės nustatytą formą.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pateikti tikrinant duomenis).
- Pensininko pažymėjimą (kopiją) arba dokumentą, įrodantį senatvės pensijos amžiaus sukakimą (jei VMI šių duomenų neturi).
- Neįgalumo lygį ar specialiųjų poreikių lygį patvirtinančio dokumento kopiją (jei kreipiamasi dėl su negalia susijusios lengvatos ir VMI duomenų neturi).
- Kitus dokumentus, kurių gali prašyti savivaldybė (pvz., pažymą apie šeimos sudėtį ar pajamas, jei lengvata susijusi su pajamų lygiu).
Prašymą dėl savivaldybės lengvatos taikymo rekomenduojama pateikti kuo anksčiau, nelaukiant mokesčio mokėjimo termino pabaigos. Savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl lengvatos suteikimo. Apie priimtą sprendimą informuojamas pareiškėjas ir VMI, kuri perskaičiuoja mokestį.
Svarbu: Jei pensininkas turi kelis žemės sklypus skirtingose savivaldybėse, dėl lengvatų taikymo (ypač dėl neapmokestinamojo dydžio pasirinkimo ar savivaldybių lengvatų) gali tekti bendrauti su keliomis institucijomis.
Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas
Kaip minėta, žemės mokestį apskaičiuoja VMI. Ji parengia ir mokesčių mokėtojams (paprastai per „Mano VMI“ sistemą, paštu arba el. paštu) pateikia Žemės mokesčio deklaraciją (forma KIT703). Joje nurodoma mokėtina suma, mokėjimo terminas ir kita svarbi informacija.
Jei pensininkas mano, kad apskaičiuojant mokestį nebuvo pritaikyta priklausanti lengvata arba padaryta klaida, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į VMI ir pateikti tai įrodančius dokumentus arba kreiptis į savivaldybę dėl lengvatos suteikimo.
Mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Pavėlavus mokėti, pradedami skaičiuoti delspinigiai. VMI turi teisę nesumokėtą mokestį ir delspinigius išieškoti priverstine tvarka.
Sumokėti galima įvairiais būdais: per „Mano VMI“ sistemą, internetine bankininkyste, banko skyriuose, pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose ar kitose įmokas priimančiose vietose, nurodant reikiamus mokėjimo kodus ir duomenis.
Dažniausi iššūkiai ir patarimai pensininkams
- Informacijos stoka: Ne visi senjorai aktyviai naudojasi internetu ar seka teisės aktų pakeitimus. Patarimas: Pasikonsultuoti su VMI specialistais (bendruoju informacijos telefonu 1882), kreiptis į savo savivaldybės mokesčių skyrių, paprašyti pagalbos artimųjų ar socialinių darbuotojų.
- Neapmokestinamojo dydžio pasirinkimas: Jei pensininkas turi kelis sklypus, svarbu pasirinkti, kuriam taikyti neapmokestinamojo dydžio lengvatą, kad finansinė nauda būtų didžiausia (paprastai ten, kur mokestis būtų didžiausias).
- Sudėtinga biurokratija: Prašymų pildymas, dokumentų rinkimas gali būti varginantis procesas. Patarimas: Kreiptis pagalbos į savivaldybės darbuotojus, kurie turėtų suteikti konsultacijas ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.
- Terminų praleidimas: Svarbu nepamiršti mokesčio sumokėjimo termino (lapkričio 15 d.) ir laiku pateikti prašymus dėl lengvatų, jei jos netaikomos automatiškai.
- Kintantys tarifai ir vertės: Žemės mokestinė vertė ir savivaldybių nustatomi tarifai gali keistis, todėl kasmet gaunama mokesčio suma gali skirtis. Verta pasidomėti savo savivaldybės tarybos sprendimais dėl mokesčių tarifų ateinantiems metams.
Būtina domėtis ir žinoti savo teises
Žemės mokestis pensininkams yra sritis, kurioje susiduria nuosavybės teisė, mokestinės prievolės ir socialinio teisingumo principai. Valstybė ir savivaldybės numato mechanizmus, kaip palengvinti šią finansinę naštą vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau labai svarbu, kad patys pensininkai ar jų artimieji aktyviai domėtųsi jiems priklausančiomis teisėmis ir lengvatomis.
Rekomenduojama kasmet pasitikrinti VMI pateiktą žemės mokesčio deklaraciją, įsitikinti, ar pritaikytos visos priklausančios lengvatos. Jei kyla neaiškumų, nedvejojant kreiptis konsultacijos į VMI ar savivaldybę. Laiku gauta informacija ir žinojimas, kaip veikia sistema, gali padėti išvengti nesusipratimų ir sutaupyti lėšų, kurios pensinio amžiaus žmonėms yra ypač svarbios.
Atminkite, kad žemės mokesčio lengvatos pensininkams nėra dovana, o įstatymu ir savivaldos sprendimais įtvirtinta teisė, kuria verta ir reikia naudotis.