Pavasariui įsibėgėjus ir gamtai pradėjus puoštis pirmaisiais žiedais, vienas dažniausiai užduodamų klausimų kasdieniuose pokalbiuose bei interneto paieškos sistemose tampa trumpas, bet labai svarbus klausimas – kada Mamos diena? Ši diena – tai kur kas daugiau nei tik formali data kalendoriuje. Tai ypatingas metas, kai trumpam sustabdome kasdienį lėkimą tam, kad padėkotume pačiam svarbiausiam žmogui mūsų gyvenime – mamai. Lietuvoje ši graži pavasario šventė turi gilias, širdžiai mielas tradicijas ir visuomet asocijuojasi su bundančia gamta, pirmaisiais pavasario žiedais ir nuoširdžiu šeimos susibūrimu.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada tiksliai švenčiama Motinos diena Lietuvoje bei kitose pasaulio šalyse, apžvelgsime intriguojančią ir mažai kam žinomą šios šventės atsiradimo istoriją. Taip pat pasidalinsime įdomiausiomis tradicijomis bei originaliomis idėjomis, kaip prasmingai nustebinti savo mamas, parodant joms pelnytą dėmesį ir meilę.
Kada tiksliai švenčiama Mamos diena Lietuvoje?
Lietuvoje Mamos diena kasmet minima pirmąjį gegužės sekmadienį. Skirtingai nei kai kurios kitos valstybinės šventės, kurios turi griežtai fiksuotą datą (pavyzdžiui, Kūčios, Žolinė ar Vasario 16-oji), Motinos dienos data kasmet kinta, tačiau savaitės diena išlieka ta pati – sekmadienis. Tai nepaprastai patogu, nes suteikia puikią progą visiems šeimos nariams, nepriklausomai nuo jų darbo grafikų ar gyvenamosios vietos atstumo, susiburti drauge, aplankyti mamas, močiutes ir proseneles.
Kadangi tiksli data kiekvienais metais pasislenka, dažnai kyla sumaištis ir tenka naršyti kalendoriuje ieškant to pirmojo gegužės sekmadienio. Kad galėtumėte šiai svarbiai progai pasiruošti iš anksto, pateikiame tikslias Mamos dienos datas artimiausiems metams:
- 2024 metais: gegužės 5 dieną.
- 2025 metais: gegužės 4 dieną.
- 2026 metais: gegužės 3 dieną.
- 2027 metais: gegužės 2 dieną.
- 2028 metais: gegužės 7 dieną.
- 2029 metais: gegužės 6 dieną.
- 2030 metais: gegužės 5 dieną.
Šis pavasario laikotarpis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse pasirinktas toli gražu neatsitiktinai. Gegužė nuo seno visoje Europoje siejama su atgimimu, gyvybės prabudimu, augimu ir vaisingumu – visu tuo, ką iš esmės simbolizuoja ir motinystė. Būtent gegužės pradžioje mūsų šalyje pražysta pirmosios tulpės, narcizai, sužaliuoja medžiai. Ši atgimstanti, gaivi gamta tampa pačiu tobuliausiu fonu švęsti gyvybės kūrėjos – Mamos – dieną.
Motinos dienos kilmė ir istorija: nuo antikos iki šių dienų
Nors daugeliui gali pasirodyti, kad Motinos diena yra palyginti modernių laikų išradimas arba prekybininkų sugalvota proga, iš tiesų jos šaknys siekia tūkstančius metų. Šios šventės aidai driekiasi per visiškai skirtingas civilizacijas, kultūras ir religijas, įrodydami universalų žmogaus poreikį pagerbti motinystę.
Antikos laikai ir deivių garbinimas
Šventės, skirtos motinystei ir motinoms, buvo gerai žinomos dar senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Graikai kiekvieną pavasarį rengdavo dideles šventes, skirtas deivei Rėjai, kuri graikų mitologijoje buvo laikoma visų olimpo dievų motina. Tuo tarpu senovės romėnai turėjo savo analogišką pavasario festivalį, žinomą kaip Hilaria. Jis buvo skirtas deivei Kibelei, vadinamajai didžiajai gamtos motinai, pagerbti. Šios romėnų šventės, dažniausiai prasidėjusios kovo mėnesį ir trukusios kelias dienas, buvo lydimos triukšmingų eitynių, aukojimų, giesmių ir žaidimų. Nors šios antikinės, pagoniškos tradicijos tiesiogiai neperaugo į šiuolaikinę Mamos dieną, jos puikiai atspindi gilų istorinį žmogaus poreikį garbinti motinystės ir gyvybės pratęsimo fenomeną.
Ankstyvųjų krikščionių „Motinų sekmadienis“
Viduramžiais ankstyvoji krikščionybė Europoje atnešė naujų atspalvių į motinų pagerbimo tradiciją. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir kai kuriose kitose Europos dalyse nuo XVI amžiaus prigijo „Motinų sekmadienio“ (angl. Mothering Sunday) tradicija. Ši šventė buvo minima ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį (Lietuvoje šis laikas sutampa su pavasariu, prieš pat Velykas).
Iš pradžių ši diena turėjo griežtai religinę prasmę – tai buvo diena, kai tikintieji buvo raginami sugrįžti į savo gimtojo miesto ar parapijos „motininę bažnyčią“ (pagrindinę regiono katedrą ar bažnyčią, kurioje buvo krikštyti) specialioms, iškilmingoms pamaldoms. Laikui bėgant, ši religinė tradicija įgavo kur kas pasaulietiškesnį, asmeniškesnį ir šiltesnį atspalvį. Kadangi tais laikais vaikai (dažnai vos sulaukę dešimties metų) anksti palikdavo namus ir išeidavo dirbti tarnais, pameistriais pas turtingesnes šeimas, per „Motinų sekmadienį“ darbdaviai suteikdavo jiems išskirtinį laisvadienį. Taip jaunuoliai galėdavo grįžti namo aplankyti savo šeimų ir, svarbiausia, motinų. Grįždami pėsčiomis, vaikai pakeliui priskindavo lauko gėlių, kurias įteikdavo mamoms, arba parnešdavo specialų, iš brangių ingredientų keptą vaisinį pyragą, žinomą kaip Simnel cake.
Šiuolaikinės šventės pradininkė Anna Jarvis ir komercializacijos paradoksas
Šiuolaikinės, mums visiems gerai įprastos Motinos dienos, kaip nacionalinės ir tarptautinės valstybinės šventės, atsiradimo istorija yra glaudžiai ir neatsiejamai susijusi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir viena konkrečia, labai atkaklia asmenybe – Anna Jarvis.
Ši istorija prasideda dar prieš JAV pilietinį karą, kai Annos Jarvis motina, aktyvistė Ann Reeves Jarvis, įkūrė vadinamuosius „Motinų darbo klubus“. Šių klubų pagrindinis tikslas buvo mokyti vietines moteris tinkamos, higieniškos vaikų priežiūros, sanitarinių sąlygų gerinimo ir taip kovoti su tuo metu drastiškai aukštu kūdikių mirtingumu. Po kruvino JAV pilietinio karo šie motinų klubai tapo galinga vienijančia jėga, padedančia susitaikyti skirtingose fronto pusėse kariavusių karių motinoms – buvo rengiamos „Motinų draugystės dienos“.
Kai 1905 metais Ann Reeves Jarvis mirė, jos dukra Anna Jarvis prisiekė bet kokia kaina įgyvendinti motinos svajonę ir sukurti oficialią, visoje šalyje minimą dieną, skirtą pagerbti visas pasaulio mamas už jų begalinį pasiaukojimą ir meilę. Po kelerius metus trukusios itin atkaklios kampanijos, nuolat rašant laiškus politikams, valstijų gubernatoriams, verslininkams ir bažnyčių vadovams, jos pastangos pagaliau davė apčiuopiamų vaisių. 1908 metais Vakarų Virdžinijoje įvyko pirmasis oficialus Mamos dienos minėjimas bažnyčioje. Šventė it virusas greitai išpopuliarėjo visose valstijose, o 1914 metais tuometinis JAV prezidentas Woodrow Wilsonas pasirašė rezoliuciją, oficialiai paskelbdamas antrąjį gegužės sekmadienį nacionaline, valstybine Motinos diena.
Tačiau šios, atrodytų, gražios istorijos pabaiga turi labai dramatišką ir mažai kam žinomą posūkį. Anna Jarvis įsivaizdavo Mamos dieną kaip sentimentalią, labai intymią ir ramią šeimos šventę, kurios metu vaikai lanko mamas, rašo joms nuoširdžius ilgus laiškus ir tiesiog leidžia laiką kartu namuose. Deja, šventės milžiniškas populiarumas netruko pritraukti verslo pasaulio dėmesio. Gėlių pardavėjai, atvirukų gamintojai ir saldumynų pramonė greitai pavertė šią dieną viena pelningiausių metuose.
Pamačiusi, kaip jos sukurta širdinga šventė tampa šaltu komerciniu įrankiu pasipelnyti, A. Jarvis labai supyko ir likusį savo gyvenimą bei visas santaupas paskyrė… kovai prieš jos pačios įkurtą Mamos dieną. Ji organizavo plataus masto boikotus, rengė gatvių protestus prieš gėlininkus, bandė per teismus atšaukti šventės vardą ir netgi buvo suimta policijos už viešosios tvarkos pažeidimą per protestą prieš šventinių atvirukų pardavimus. Ji mirė 1948 metais, visiškai skurde ir giliai nusivylusi tuo, kuo virto jos mylimos mamos atminimui skirta diena.
Skirtingos datos pasaulyje: kodėl ne visi švenčia gegužę?
Jei šiandien paklaustumėte užsieniečio, kada Mamos diena, jo atsakymas gali gerokai skirtis nuo to, prie kurio esame įpratę mes, lietuviai. Nors gegužės mėnuo pasauliniu mastu yra pats populiariausias pasirinkimas, pasaulyje nėra vienos bendros unifikuotos datos.
- Pirmasis gegužės sekmadienis: Kaip jau minėjome, Lietuvoje mamas sveikiname šią dieną. Prie mūsų taip pat prisijungia Ispanijos, Portugalijos, Vengrijos, Rumunijos bei Angolos gyventojai.
- Antrasis gegužės sekmadienis: Tai pati populiariausia data pasaulyje, išplitusi JAV pavyzdžiu. Šią dieną mamas sveikina JAV, Australija, Kanada, Vokietija, Italija, Japonija, Nyderlandai, Ukraina, Latvija ir dešimtys kitų šalių.
- Kovas (Ketvirtasis Gavėnios sekmadienis): Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Nigerijoje išliko labai sena „Mothering Sunday“ tradicija, todėl šventės data kinta priklausomai nuo Velykų datos (dažniausiai patenka į kovo mėnesio vidurį ar pabaigą).
- Kovo 21 diena (Pavasario lygiadienis): Daugelyje arabų ir Artimųjų Rytų šalių, tokių kaip Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Irakas, Sirija, Mamos diena labai simboliškai sutampa su pavasario lygiadieniu ir astronomine pavasario pradžia.
- Vasario antrasis sekmadienis: Norvegija išsiskiria iš visų ir yra viena anksčiausiai pasaulyje mamas sveikinančių šalių. Čia šventė minima dar gūdžią žiemą.
- Gegužės 10 diena (Fiksuota data): Meksikoje, Gvatemaloje, Salvadore ir kai kuriose kitose Lotynų Amerikos šalyse Mamos diena švenčiama griežtai fiksuotą gegužės 10-ąją, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena. Meksikoje ši diena yra ypač svarbi ir kasmet švenčiama su didžiuliu triukšmu, tradicine mariachi muzika ir gausiomis šeimos vakarienėmis, trunkančiomis iki išnaktų.
Įdomiausios ir neįprastos Mamos dienos tradicijos pasaulyje
Skirtingi Mamos dienos minėjimo būdai puikiai atspindi kultūrinius tautų skirtumus ir unikalias vertybes. Kai kuriose šalyse tai tiesiog rami sekmadienio popietė, o kitur – visą bendruomenę įtraukiantys festivaliai.
Etiopija ir „Antrosht“ festivalis
Etiopijoje motinų pagerbimas nėra tik vienos dienos renginys. Rudenį, pasibaigus ilgam liūčių sezonui ir nušvitus saulei, prasideda net tris dienas trunkantis festivalis, vadinamas „Antrosht“. Šeimos nariai po ilgo laiko susirenka iš skirtingų šalies kampelių ir kartu ruošia tradicinius patiekalus dideliam bendram stalui. Pagal labai seną tradiciją, mergaitės šventei atneša daržovių, sūrio ir sviesto, o berniukai privalo parūpinti mėsos (dažniausiai jautienos arba ėrienos). Vėliau šeimos motinos kartu ruošia tradicinį troškinį. Tai didžiulė dainų, šokių, pasakojimų ir šeimos vienybės šventė, skirta pagerbti motinystės jėgai.
Japonija: Raudonų gvazdikų jūra
Japonijoje Motinos diena (japoniškai Haha no Hi) pradžioje buvo glaudžiai siejama su tuometinės imperatorienės Kojun gimtadieniu. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šventė buvo pritaikyta prie tarptautinio standarto ir perkelta į antrąjį gegužės sekmadienį. Tradiciškai šią dieną japonai mamoms dovanoja raudonus gvazdikus. Japonijos kultūroje šios gėlės simbolizuoja švelnumą, dvasinį tyrumą ir nepalaužiamą ištvermę – savybes, labiausiai būdingas ir vertinamas motinose. Šią dieną vaikai dažnai imasi maisto ruošos ir populiaru gaminti specialius patiekalus su kiaušiniais, pavyzdžiui, tradicinį storą omletą, vadinamą tamagoyaki.
Serbija: Linksmas mamų „surišimas“
Serbijoje Mamos diena (Materice) švenčiama visiškai kitaip. Ji minima likus lygiai dviem savaitėms iki stačiatikių Kalėdų ir turi labai neįprastą, žaismingą, tačiau vaikų itin mėgstamą tradiciją. Ankstų šventinį rytą vaikai paslapčia įsliūkina į tėvų miegamąjį ir švelniai „suriša“ miegančios mamos kojas virvele, storu siūlu arba gražiu kaspinu. Kai mama prabunda ir pamato, kad yra surišta, ji turi iš karto „išsipirkti“ savo laisvę, padovanodama vaikams saldumynų, šokolado ar smulkių dovanėlių, kurias dėl viso pikto iš anksto būna gudriai paslėpusi po lova ar po pagalve. Po savaitės analogiškas likimas per Tėvo dieną laukia ir šeimos tėčio.
Gėlių simbolika: kodėl ir kokias gėles dovanojame?
Skintos gėlės yra bene pats svarbiausias ir labiausiai paplitęs Mamos dienos atributas visame pasaulyje, tačiau ar žinojote, kad tam tikros gėlių rūšys ir spalvos neša labai specifinę, koduotą žinią?
Šventės pradininkės Annos Jarvis laikais pačiu pirmuoju ir oficialiu Mamos dienos simboliu tapo gvazdikas (jos mamos mėgstamiausia gėlė). JAV netrukus susiformavo jautri tradicija: buvo priimta, kad tie žmonės, kurių mamos yra gyvos, per šventę į atlapą įsisega raudoną arba ryškiai rausvą gvazdiką, o tie, kurių mamos jau iškeliavusios į amžinybę – segėdavo baltą gvazdiką. Baltas gvazdiko žiedas simbolizavo motinos meilės tyrumą, sielos ramybę, taiką ir amžinumą.
Lietuvoje pavasaris natūraliai diktuoja visai kitokias gėlių madas. Kadangi Mamos diena švenčiama gegužės pradžioje, kai gamta tiesiog sprogsta nuo žalumos, pačios populiariausios dovanojamos gėlės yra pavasarinės. Tai – tulpės, narcizai, hiacintai ir ankstyvieji bijūnai. Tulpės Lietuvoje yra neabejotinas šios šventės lyderis. Jos simbolizuoja gilią, tobulą ir besąlygišką meilę, pavasario eleganciją bei džiaugsmą. Geltonos tulpės asocijuojasi su saulės šviesa, šypsena ir laime, o rožinės – su gilia meile ir rūpesčiu.
Pastaraisiais metais daugelis lietuvių vis dažniau renkasi praktiškesnį ir tvaresnį variantą – dovanoja gyvus augalus dailiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, orchidėjas, hortenzijas, pelargonijas ar net nedidelius vaismedžius sodui). Tokia dovana džiugina akį gerokai ilgiau nei kelias dienas vazoje pamerktos skintos gėlės ir gali tapti ilgalaikiu, kasdien mamai jus primenančiu namų ar sodo jaukumo akcentu.
Kaip originaliai nustebinti Mamą? Nestereotipinės dovanų idėjos
Artėjant gegužės sekmadieniui, daugelis sūnų ir dukrų pradeda sukti galvą ne tik dėl to, kada Mamos diena, bet ir ką šia svarbia proga padovanoti, kad dovana nustebintų ir paliestų širdį. Nors brangūs kvepalai, prabangūs saldainiai iš parduotuvės ir didžiulės gėlės visada yra labai gražus ir malonus gestas, šiandien vis dažniau ieškoma originalesnių, gilesnių ir asmeniškesnių būdų parodyti savo išskirtinį dėmesį.
Štai keletas originalių idėjų, kurios padės sukurti neišdildomus įspūdžius ir paliks mamai šilčiausius prisiminimus:
- Dovanokite ne daiktus, o savo laiką. Mūsų nuolatos skubančioje, greito tempo visuomenėje didžiausia ir brangiausia prabanga tapo nedalomas asmeninis laikas. Užuot pirkę brangų daiktą, suplanuokite visos dienos ar pusdienio išvyką kartu. Tai gali būti jaukus piknikas bundančioje gamtoje prie ežero, rami kelionė į nematytą Lietuvos miestelį, pasivaikščiojimas botanikos sode ar tiesiog ilgi sekmadienio vėlyvieji pusryčiai (brunch), kuriuos nuo pat pradžių iki galo pagaminsite jūs pati ar pats.
- Prisiminimų albumas arba laiškų dėžutė. Šaltame skaitmeninių technologijų ir išmaniųjų telefonų amžiuje apčiuopiamos, fizinės nuotraukos įgauna ypatingą vertę. Atrinkite ir atspausdinkite gražiausias bendras nuotraukas nuo pat jūsų vaikystės iki šių dienų. Sudėkite jas į stilingą, rankų darbo albumą. Prie kiekvienos nuotraukos būtinai pridėkite ranka rašytą trumpą prisiminimą, juokingą istoriją ar paprastą padėką. Tai nepaprastai jautri, sentimentali dovana, kuri garantuotai suvirpins kiekvienos mamos širdį ir išspaus džiaugsmo ašarą.
- Edukacijos, kursai ir potyrių kuponai. Galbūt jūsų mama kadaise minėjo, kad visada norėjo išmokti žiesti keramiką, tapyti akvarele, o gal norėtų išbandyti egzotiško Azijos maisto kulinarijos kursus? Padovanokite jai galimybę ir drąsą atrasti naują hobį. Edukacinės patirtys praplečia akiratį, padeda atitrūkti nuo rutinos ir suteikia labai daug teigiamų emocijų bei naujų pažinčių.
- Asmeninis „bilietų“ nuo namų ruošos bloknotas. Skamba itin paprastai ir nekainuoja beveik nieko, tačiau tai be galo vertinga dovana. Paruoškite nedidelę knygelę su pačių sugalvotais ir ranka gražiai užrašytais kuponais, kuriuos mama galės „išgryninti“ ir panaudoti bet kada ateityje, kai tik pajus nuovargį. Pavyzdžiui: „Vienas nemokamas viso namo langų valymas“, „Mano paruošta restorano lygio vakarienė antradienio vakarą“, „Sodo ravėjimas be jokių atsikalbinėjimų“ ir panašiai.
- Personalizuotas papuošalas su gilia paslėpta prasme. Jei vis dėlto norite padovanoti ką nors materialaus ir išliekamojo, rinkitės papuošalą, kuris turi subtilią paslėptą reikšmę. Puikus pasirinkimas – pakabukas su visų vaikų vardų inicialais, apyrankė su šeimos narių gimimo mėnesio akmenimis ar žiedas, kurio vidinėje pusėje išgraviruota labai asmeninė, trumpa, tik jums dviem suprantama meilės žinutė.
Psichologinė Mamos dienos svarba šiuolaikiniame pasaulyje
Galime savęs paklausti: kodėl mums apskritai reikia vienos konkrečios, raudonai kalendoriuje apibrauktos dienos metuose, skirtos padėkoti motinoms? Ar nepakanka meilės rodyti tiesiog kasdien? Psichologai, sociologai ir šeimos santykių ekspertai teigia, kad tokios formalios šventės atlieka labai svarbų socialinį ir gilų emocinį vaidmenį mūsų gyvenimuose.
Pirmiausia, motinystė yra be galo reikli, psichologiškai ir fiziškai sekinanti, dažnai visuomenės visiškai nepastebima ir retai paprastoje kasdienybėje adekvačiai įvertinama „profesija“. Ji trunka 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, be jokių atostogų ar laisvadienių. Mamos diena veikia kaip stiprus kultūrinis priminimas bent vienai dienai sustabdyti savo rutiną, atidėti darbus į šalį ir giliai reflektuoti apie ryšį su žmogumi, kuris davė pačią pradžią mūsų gyvenimui, aukojo savo miegą ir asmeninius interesus dėl mūsų gerovės.
Viešas ir privatus motinos įvertinimas, pagalbos jai siūlymas ir bendras laiko leidimas stiprina šeimos emocinius ryšius. Tokios progos neretai padeda išgydyti galimus praeities nesutarimus, sumažina kartų atotrūkį ir tiesiog suteikia tyrą džiaugsmą abiem pusėms. Moksliškai įrodyta, kad nuoširdus dėkingumo rodymas aktyvuoja laimės ir prieraišumo hormonų (oksitocino, dopamino, serotonino) išsiskyrimą tiek mamos, tiek jai dėkojančio vaiko smegenyse. Tokiu būdu šventė tampa savotiška emocinės sveikatos terapija visai šeimai.
Žinoma, labai svarbu prisiminti ir nepamesti esminio dalyko: Mamos diena neturėtų jokiu būdu tapti vienintele diena per metus, kai rodome dėmesį savo gimdytojai. Ši šventė turėtų būti suvokiama ne kaip metinė prievolė „atlikti pareigą“, o greičiau kaip džiaugsmingas metinis pikas, kulminacija to nuolatinio meilės, pagalbos ir pagarbos fono, kuris šeimoje turėtų egzistuoti ištisus metus. Trumpas penkių minučių skambutis paprastą, lietingą lapkričio antradienio vakarą paklausiant „Kaip tu šiandien laikaisi, mama? Ar nesušalai?“ dažnai yra nė kiek ne mažiau svarbus nei prabangi šimto raudonų rožių puokštė ir pompastiški sveikinimai pirmąjį gegužės sekmadienį.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
Ar Mamos diena Lietuvoje yra oficiali nedarbo diena?
Taip, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis) yra oficialiai įtraukta į valstybinių šventinių dienų sąrašą. Kadangi ši diena visada išpuola sekmadienį, didžiajai daugumai standartiniu darbo grafiku dirbančių žmonių tai automatiškai yra oficiali poilsio diena, kurią galima netrukdomai skirti šeimai, kelionėms pas tėvus ir poilsiui.
Ką daryti, kaip pasveikinti mamą, jei negaliu jos aplankyti šią dieną?
Gyvenimo aplinkybės būna įvairios. Jei gyvenate, studijuojate ar dirbate užsienyje, arba dėl sveikatos bei kitų neatidėliotinų priežasčių negalite Mamos dieną fiziškai būti kartu namuose, šiuolaikinės technologijos leidžia nesunkiai sukurti stiprų artumo jausmą. Vaizdo skambutis leidžia matyti vienas kito emocijas. Taip pat galite pasitelkti gėlių pristatymo į namus paslaugas – netikėtai sekmadienio rytą kurjerio pristatyta mėgstamiausių gėlių puokštė su atviruku labai nustebins. Visgi, pati jautriausia išeitis – nuoširdus, ilgas, ranka rašytas popierinis laiškas, išsiųstas klasikiniu paštu iš anksto, kad pasiektų adresatą lygiai prieš šventę. Tai parodys, kad nuotolis tikrai nėra kliūtis jūsų meilei.
Jei jau kalbame apie Mamos dieną, kada gi Lietuvoje švenčiama Tėvo diena?
Dažnai kalbant apie motinų pagerbimą ir ieškant informacijos apie tai, kada Mamos diena, natūraliai kyla klausimas ir apie tėčius. Juk tėvo vaidmuo šeimoje yra lygiai toks pat svarbus ir nepakeičiamas. Lietuvoje Tėvo diena taip pat yra švenčiama sekmadienį, atsižvelgiant į patogumą šeimoms susiburti, tačiau lygiai mėnesiu vėliau nei Motinos diena – ji kasmet minima pirmąjį birželio sekmadienį. Tai dar viena puiki vasaros pradžios proga padėkoti ir tėčiams.
Pabaigos žodis
Tiksliai žinoti, kada Mamos diena, yra graži ir svarbi pareiga kiekvienam iš mūsų. Tai išskirtinė diena, kai visų gėlių parduotuvių vitrinos nusidažo pačiomis ryškiausiomis spalvomis, kai gatvėse galima išvysti šimtus besišypsančių žmonių, skubančių su tulpių ir narcizų žiedais rankose, ir kai kavinėse šurmuliuoja laimingos kelios šeimos kartos. Tačiau visada atsiminkime, kad už visos šios matomos išorinės šventės, atributikos, spalvų ir dovanų slypi kur kas gilesnė, fundamentali žmogaus būties prasmė.
Tai ypatingas laikas bent kartą per metus garsiai ir aiškiai ištarti nuoširdų „Ačiū“ už tas bemieges naktis prie lovelės vaikystėje, už begalinę, geležinę kantrybę paauglystėje, už nušluostytas ašaras patyrus pirmąsias nesėkmes ir už tą besąlygišką, nevertinantį palaikymą tada, kai jo gyvenime labiausiai reikėjo. Nepriklausomai nuo to, ar šiemet, pirmąjį gegužės sekmadienį, savo mamai įteiksite didžiulę, brangią rožių puokštę, ar kuklų lauko gėlės žiedą, skintą pakelėje, ar tiesiog tvirtai apkabinsite ir pabučiuosite – svarbiausia yra ne materialinė dovanos išraiška. Svarbiausia yra jūsų rodomas išskirtinis dėmesys, jūsų dovanotas laikas, gebėjimas išklausyti ir nuoširdi vaiko meilė. Juk būtent asmeninis, neatšaukiamos meilės pripildytas dėmesys ir yra pati tikriausia, gražiausia Motinos dienos esmė.