Ligos išmoka 2025: Išsamus gidas, kaip gauti ir apskaičiuoti nedarbingumo išmokas Lietuvoje

Netikėta liga ar trauma – tai situacija, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kone kiekvienas dirbantis žmogus. Tokiu metu mažiausiai norisi sukti galvą dėl finansų, todėl valstybės socialinio draudimo sistema yra skirta padėti – laikinai praradus darbingumą, mokama ligos išmoka. Tačiau kaip ši sistema veikia 2025 metais? Kokie reikalavimai keliami, kaip apskaičiuojamas išmokos dydis ir kokius žingsnius reikia atlikti norint ją gauti? Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų, kad susidūrę su sveikatos problemomis jaustumėtės ramiau ir užtikrinčiau.

Kas yra ligos išmoka ir kam ji priklauso?

Ligos išmoka – tai piniginė kompensacija, mokama socialiniu ligos draudimu apdraustiems asmenims, kai jie laikinai praranda darbingumą dėl ligos, traumos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių. Paprastai tariant, tai yra jūsų „finansinė pagalvė“ tuo metu, kai negalite dirbti ir gauti atlyginimo. Šios išmokos tikslas – užtikrinti, kad žmogus, susidūręs su sveikatos sutrikimais, neprarastų visų pajamų ir galėtų ramiai sveikti.

Tačiau teisę į šią išmoką turi ne visi. Pagrindinė ir svarbiausia sąlyga – asmuo turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad nuo jo pajamų turi būti mokamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos „Sodrai“. Kas patenka į apdraustųjų sąrašą?

• Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.
• Valstybės tarnautojai.
• Pareigūnai ir kariai.
• Savarankiškai dirbantys asmenys (vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, verslo liudijimo turėtojai, mažųjų bendrijų nariai ir kt.), kurie moka socialinio draudimo įmokas.
• Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, jei nuo šių pajamų mokamos įmokos.
• Ūkininkai ir jų partneriai.

Antroji esminė sąlyga – ligos socialinio draudimo stažas. Norint gauti ligos išmoką, reikia būti sukaupus minimalų būtinąjį stažą. 2025 metais galioja ši taisyklė: asmuo turi būti apdraustas mažiausiai 3 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios. Svarbu pabrėžti, kad į stažą įskaitomi ne tik laikotarpiai, kai dirbote ir mokėjote įmokas, bet ir tam tikri kiti periodai, pavyzdžiui, kai gavote nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas.

Ligos išmokos mokėjimo tvarka: pirmosios dienos ir „Sodros“ vaidmuo

Ligos išmokos mokėjimo sistema Lietuvoje yra dvipakopė. Tai reiškia, kad už pirmąsias ligos dienas atsakingas darbdavys, o vėliau šią pareigą perima „Sodra“.

Darbdavio mokama dalis

Už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys iš savo lėšų. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 % ir ne didesnė nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas dažnai būna nustatytas įmonės vidaus tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje. Jei nieko papildomai nenustatyta, taikomas minimalus 62,06 % dydis. Ši suma yra išmokama kartu su artimiausiu atlyginimu.

„Sodros“ mokama dalis

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką pradeda mokėti „Sodra“. Ši išmoka mokama iki pat darbingumo atgavimo dienos arba tol, kol asmeniui bus nustatytas darbingumo lygis (neįgalumas). Standartinis „Sodros“ mokamos išmokos dydis yra 62,06 % nuo asmens kompensuojamojo uždarbio.

Kaip apskaičiuojama ligos išmoka 2025 metais?

Išmokos dydis yra individualus ir priklauso nuo jūsų anksčiau gautų pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Šis rodiklis vadinamas kompensuojamuoju uždarbiu.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Skamba sudėtingai? Paaiškinkime pavyzdžiu.

Pavyzdys: Jūs susirgote 2025 metų rugpjūčio 26 dieną.

1. Laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnuo yra rugpjūtis.
2. Praeitas kalendorinis mėnuo prieš rugpjūtį yra liepa.
3. Trys mėnesiai prieš liepą yra balandis, gegužė ir birželis.

Būtent šių trijų mėnesių (balandžio, gegužės ir birželio) jūsų draudžiamosios pajamos (atlyginimas „ant popieriaus“ ir kitos pajamos, nuo kurių mokėtos įmokos) bus naudojamos apskaičiuojant jūsų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį. Sumavus šių trijų mėnesių pajamas, suma padalijama iš to laikotarpio darbo dienų skaičiaus pagal 5 dienų darbo savaitės kalendorių. Gautas dienos vidurkis ir yra jūsų kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio „Sodra“ skaičiuos 62,06 % dydžio išmoką už vieną ligos dieną.

Išmokų „grindys“ ir „lubos“

Svarbu žinoti, kad ligos išmokai taikomos minimalios ir maksimalios ribos, kurios susietos su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).

• „Lubos“: Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki ligos pradžios, dydžio. Tai reiškia, kad net jei uždirbate labai daug, jūsų ligos išmoka bus apskaičiuota nuo maksimalios nustatytos ribos.
• „Grindys“: Įstatymai nenumato minimalios ligos išmokos sumos. Ji tiesiogiai priklauso nuo jūsų buvusių pajamų. Jei dirbote už minimalų atlyginimą, išmoka taip pat bus atitinkamai maža.

Ligos išmoka, kaip ir darbo užmokestis, yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), kuris yra išskaičiuojamas prieš išmokant pinigus.

Žingsnis po žingsnio: kaip gauti ligos išmoką?

Šiuolaikinės technologijos procesą gerokai supaprastino. Dauguma veiksmų atliekami elektroniniu būdu, todėl jums nereikia nešioti popierinių lapelių ar stovėti eilėse.

1. Apsilankymas pas gydytoją. Pajutę negalavimą, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba kitą gydymo įstaigą. Gydytojas, nustatęs laikiną nedarbingumą, suformuos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (vadinamąjį „biuletenį“) ir jį elektroniniu būdu perduos „Sodrai“.
2. Informuokite darbdavį. Nors darbdavys informaciją apie jūsų nedarbingumą taip pat gauna per „Sodros“ sistemą, gera praktika ir dažnai darbo sutartyse numatyta pareiga yra kuo greičiau asmeniškai informuoti savo tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie tai, kad sergate ir negalėsite atvykti į darbą.
3. Pateikite prašymą „Sodrai“. Ligos išmokai gauti būtina pateikti prašymą „Sodrai“. Tai padaryti paprasčiausia prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (www.sodra.lt/gyventojui) ir užpildžius universalią formą GPS1. Jei tokį prašymą esate pateikę anksčiau (pavyzdžiui, gaudami kitą išmoką) ir jūsų duomenys (pvz., banko sąskaita) nepasikeitė, naujo prašymo teikti nereikia. Tačiau visada verta pasitikrinti savo paskyroje, ar prašymas yra aktyvus. Prašymą skirti išmoką reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
4. Laukite išmokos. „Sodra“ sprendimą dėl išmokos skyrimo priima per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo. Išmoka pervedama į jūsų nurodytą banko sąskaitą. Paprastai pinigai išmokami per kelias darbo dienas po sprendimo priėmimo.

Specialūs atvejai ir dažnai kylantys klausimai

Be standartinės ligos, yra ir kitų situacijų, kai galite gauti ligos išmoką. Panagrinėkime jas detaliau.

Išmoka slaugant sergantį šeimos narį

Jūs taip pat turite teisę gauti išmoką, jei negalite dirbti, nes turite slaugyti sergantį šeimos narį. Tvarka ir išmokos dydis skiriasi priklausomai nuo to, ką slaugote:

• Slaugant vaiką iki 14 metų: Mokama iki 14 kalendorinių dienų. Išmokos dydis – 65,94 % kompensuojamojo uždarbio.
• Slaugant sunkia liga sergantį vaiką iki 18 metų: Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir gali būti ilgesnė.
• Slaugant kitą šeimos narį (sutuoktinį, tėvus): Mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Išmokos dydis taip pat siekia 65,94 % kompensuojamojo uždarbio.

Profesinės ligos ir nelaimingi atsitikimai darbe

Jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba dėl profesinės ligos, ligos išmoka yra didesnė. „Sodra“ tokiu atveju nuo pirmosios dienos moka 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Pirmųjų dviejų dienų darbdavys neapmoka.

Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims

Savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., su individualios veiklos pažyma) taip pat gali gauti ligos išmoką, jei sąžiningai moka ligos socialinio draudimo įmokas. Jiems galioja tos pačios stažo taisyklės. Tačiau išmoka pradedama mokėti taip pat nuo trečios nedarbingumo dienos ir siekia 62,06 % kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuoto pagal jų pačių sumokėtas įmokas.

Nedarbingumas po atleidimo iš darbo

Gana dažna situacija: žmogus atleidžiamas iš darbo ir netrukus suserga. Ar tokiu atveju priklauso išmoka? Taip, jei laikinasis nedarbingumas prasidėjo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo ir asmuo atitinka stažo reikalavimą. Tokiu atveju išmoką nuo trečios dienos moka „Sodra“.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti

Nors sistema veikia gana sklandžiai, kartais pasitaiko klaidų, dėl kurių išmokos gavimas gali vėluoti ar net būti atsisakytas.

• Nepakankamas stažas. Prieš planuojant ilgesnes atostogas tarp darbų, visada pravartu pasitikrinti savo socialinio draudimo stažą „Sodros“ asmeninėje paskyroje.
• Nepateiktas prašymas. Daugelis mano, kad gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, viskas įvyksta automatiškai. Tačiau prašymas išmokai gauti yra būtinas. Įsitikinkite, kad esate jį pateikę.
• Gydytojo nustatyto režimo pažeidimas. Būnant nedarbingam negalima dirbti ar užsiimti veikla, kuri akivaizdžiai kenkia sveikimui. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar laikotės režimo, ir nustačiusi pažeidimus, nutraukti išmokos mokėjimą.
• Išvykimas į užsienį. Išvykti iš Lietuvos nedarbingumo metu galima tik gavus gydančio gydytojo ir „Sodros“ leidimą. Savavališkas išvykimas gali būti traktuojamas kaip režimo pažeidimas.

Apibendrinimas

Ligos išmokų sistema 2025 metais išlieka svarbi socialinės apsaugos dalis, padedanti dirbantiesiems finansiškai saugiau jaustis ligos atveju. Svarbiausia yra žinoti pagrindinius principus: turėti būtinąjį socialinio draudimo stažą, laiku kreiptis į gydytoją ir nepamiršti pateikti prašymo „Sodrai“. Nors išmoka nekompensuoja 100 % prarastų pajamų, ji suteikia galimybę ramiai gydytis ir atgauti jėgas nesijaudinant dėl kasdienių išlaidų. Rūpinkitės savo sveikata, o prireikus – žinokite savo teises ir pasinaudokite socialinėmis garantijomis.