Saulės elektrinės parama Lietuvoje: kaip gauti finansavimą ir žengti žingsnį tvarios energijos link?

Atsinaujinanti energetika šiandien yra ne tik madinga frazė, bet ir reali būtinybė, Lietuvai, kaip ir visai Europai, siekiant ambicingų klimato kaitos mažinimo tikslų. Saulės energija – vienas prieinamiausių ir sparčiausiai populiarėjančių būdų prisidėti prie švaresnės ateities kūrimo ir, žinoma, sumažinti savo išlaidas elektrai. Vis dėlto, pradinė investicija į saulės elektrinę gali pasirodyti nemenkas iššūkis. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės ir Europos Sąjungos teikiama parama saulės elektrinėms įsirengti. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra saulės elektrinių parama Lietuvoje, kas gali ja pasinaudoti, kokie žingsniai laukia norint ją gauti ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Kas yra saulės elektrinės parama ir kodėl ji svarbi?

Saulės elektrinės parama – tai finansinė paskata, skirta fiziniams asmenims (gyventojams), o kartais ir kitiems subjektams, norintiems įsirengti saulės fotovoltines elektrines elektros energijos gamybai savo reikmėms. Pagrindinis šios paramos tikslas – sumažinti pradinę investicijos naštą ir taip paskatinti kuo daugiau namų ūkių pereiti prie švarios, pačių pasigamintos elektros energijos. Tai ne tik padeda gyventojams sutaupyti, bet ir prisideda prie bendrų valstybės įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame energijos suvartojimo balanse, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos elektros energijos bei gerinti oro kokybę.

Parama dažniausiai teikiama kompensacijos forma – tai reiškia, kad dalis elektrinės įrengimo išlaidų yra grąžinama pareiškėjui jau po to, kai elektrinė yra įrengta ir priduota eksploatacijai. Kompensacijos dydis ir sąlygos periodiškai kinta, priklausomai nuo patvirtintų programų, turimo finansavimo ir valstybės prioritetų.

Kas Lietuvoje administruoja paramą saulės elektrinėms?

Saulės elektrinės parama Lietuvoje: kaip gauti finansavimą ir žengti žingsnį tvarios energijos link?

Pagrindinė institucija, atsakinga už paramos administravimą ir kvietimų teikti paraiškas skelbimą Lietuvoje, yra Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Būtent APVA interneto svetainėje skelbiama visa aktuali informacija apie galiojančius kvietimus, reikalavimus pareiškėjams, finansavimo sąlygas, terminus ir reikalingus dokumentus. Todėl, planuojant teikti paraišką, pirmiausia reikėtų atidžiai išnagrinėti naujausią APVA skelbiamą informaciją.

Kas gali gauti paramą saulės elektrinei įsirengti?

Paramos gavėjų ratas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo konkretaus kvietimo sąlygų, tačiau dažniausiai pagrindiniai reikalavimai fiziniams asmenims išlieka panašūs:

  • Nuosavybės teisė: Pareiškėjas turi būti gyvenamojo namo (paprastai vienbučio ar dvibučio) savininkas arba bendraturtis. Kartais parama gali būti teikiama ir sodo namų savininkams, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus (pvz., yra deklaravę gyvenamąją vietą). Svarbu, kad nuosavybės teisės į pastatą būtų oficialiai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
  • Pastato paskirtis ir baigtumas: Pastatas, ant kurio stogo ar žemės sklype planuojama įrengti elektrinę, turi būti gyvenamosios paskirties. Dažnai keliamas reikalavimas, kad pastato statyba būtų užbaigta ir įregistruota ne mažesniu nei 100 proc. baigtumu.
  • Nebuvimas skolingam: Pareiškėjas neturėtų turėti įsiskolinimų valstybei (pvz., mokesčių nepriemokų „Sodrai“ ar VMI).
  • Techninės sąlygos: Gali būti keliami tam tikri reikalavimai dėl prijungimo prie elektros tinklų galimybės, jei planuojama tapti gaminančiu vartotoju ir atiduoti perteklinę energiją į tinklą.
  • Ankstesnė parama: Gali būti taikomi apribojimai, jei pareiškėjas tam pačiam objektui jau yra gavęs paramą saulės elektrinei įsirengti pagal ankstesnes programas.

Svarbu pabrėžti, kad pastaraisiais metais atsirado galimybių paramą gauti ne tik individualių namų savininkams. Vis dažniau skelbiami kvietimai daugiabučių namų gyventojams, norintiems įsirengti bendro naudojimo saulės elektrines, ar galimybės gauti paramą įsigyjant dalį saulės parko (tapti nutolusiu gaminančiu vartotoju). Taip pat gali būti specialių programų socialiai remtiniems asmenims ar specifinėms teritorijoms.

Paramos dydis ir nuo ko jis priklauso?

Paramos dydis yra vienas svarbiausių klausimų planuojantiems investiciją. Dažniausiai Lietuvoje taikomas modelis, kai kompensacija skaičiuojama pagal įrengtos saulės elektrinės galią kilovatais (kW). Pavyzdžiui, gali būti nustatyta fiksuota suma už kiekvieną įrengtą kilovatą, tarkime, 300-350 eurų už 1 kW.

Kompensacijos dydžiui įtakos gali turėti keli veiksniai:

  • Kvietimo biudžetas ir sąlygos: Kiekvienas APVA kvietimas turi nustatytą biudžetą ir konkrečias finansavimo sąlygas, įskaitant maksimalią kompensuojamą sumą vienam pareiškėjui ar vienam projektui.
  • Elektrinės galia: Paprastai yra nustatoma maksimali elektrinės galia (pvz., 10 kW), už kurią skiriama parama. Jei įsirengiama galingesnė elektrinė, kompensacija skaičiuojama tik už tą dalį, kuri neviršija nustatytos ribos.
  • Papildomos sąlygos: Kartais gali būti taikomos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, didesnė parama gali būti skiriama, jei kartu su saulės elektrine įrengiama ir energijos kaupimo sistema (baterija) arba jei naudojami efektyvesni, inovatyvesni sprendimai. Taip pat gali būti papildomų balų ar didesnio finansavimo intensyvumo tam tikroms socialinėms grupėms.
  • Inverterio keitimas: Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ne tik naujai elektrinei, bet ir esamos elektrinės inverterio keitimui į efektyvesnį.

Svarbu suprasti, kad parama paprastai nepadengia visų elektrinės įrengimo išlaidų. Ji skirta sumažinti pradinę investiciją, tačiau dalį lėšų reikės skirti pačiam pareiškėjui. Vidutiniškai parama gali padengti apie 30-40% visos projekto vertės.

Paraiškos teikimo procesas: žingsnis po žingsnio

Nors procesas gali atrodyti sudėtingas, susipažinus su pagrindiniais etapais, jis tampa aiškesnis. Štai tipiniai žingsniai, kuriuos reikės atlikti norint gauti paramą:

  1. Informacijos paieška ir sąlygų įvertinimas: Pirmiausia, sulaukite APVA paskelbto kvietimo teikti paraiškas ir atidžiai išnagrinėkite jo sąlygas. Įsitikinkite, kad atitinkate keliamus reikalavimus (nuosavybė, pastato būklė ir kt.).
  2. Preliminarus planavimas ir rangovo paieška: Įvertinkite savo elektros energijos suvartojimo poreikius ir preliminariai nuspręskite dėl norimos saulės elektrinės galios. Pradėkite ieškoti patikimų saulės elektrinių įrengimo įmonių (rangovų). Rekomenduojama gauti kelis komercinius pasiūlymus, palyginti kainas, siūlomą įrangą (modulius, inverterius), garantijas ir rangovų patirtį.
  3. Paraiškos pildymas ir pateikimas: Paraiškos dažniausiai teikiamos per APVA informacinę sistemą (APVIS). Reikės užpildyti nustatytos formos paraišką ir pridėti reikiamus dokumentus.
  4. Reikalingi dokumentai: Dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo kvietimo, tačiau dažniausiai prašoma pateikti:
    • Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
    • Nuosavybės teisę į pastatą patvirtinančių dokumentų (Nekilnojamojo turto registro išrašo) kopijas.
    • Pastato energinio naudingumo sertifikatą (jei taikoma).
    • Technines specifikacijas planuojamai įrangai (gali tekti pridėti vėliau).
    • Kitus dokumentus pagal kvietimo sąlygas (pvz., bendraturčių sutikimus, jei yra keli savininkai).
  5. Paraiškos vertinimas: APVA specialistai vertina pateiktas paraiškas, tikrina duomenų teisingumą ir atitiktį kvietimo reikalavimams. Jei paraiška užpildyta neteisingai ar trūksta dokumentų, gali būti paprašyta ją patikslinti.
  6. Sprendimas dėl paramos skyrimo: Įvertinus paraišką, priimamas sprendimas skirti paramą arba ją atmesti. Apie sprendimą pareiškėjas informuojamas oficialiai.
  7. Elektrinės įrengimas: Gavus teigiamą sprendimą (arba kartais ir anksčiau, priklausomai nuo kvietimo sąlygų – kai kuriais atvejais įrengti galima ir iki paraiškos pateikimo, bet rizikuojant negauti finansavimo), galima pradėti elektrinės įrengimo darbus su pasirinktu rangovu. Svarbu laikytis techninių reikalavimų ir standartų.
  8. Pridavimas eksploatacijai ir dokumentų pateikimas APVA: Įrengus elektrinę, ji turi būti prijungta prie tinklų (jei tai numatyta) ir priduota Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) arba ESO (priklausomai nuo galios ir tipo). Surinkus visus reikiamus dokumentus (įrengimo aktus, sąskaitas faktūras, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, VERT pažymą ar ESO protokolą, garantinius dokumentus), jie teikiami APVA kaip įrodymas, kad projektas įgyvendintas.
  9. Paramos išmokėjimas: APVA, patikrinusi pateiktus galutinius dokumentus, perveda kompensacijos sumą į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

Svarbu atkreipti dėmesį į terminus – tiek paraiškų teikimo, tiek projekto įgyvendinimo ir galutinių dokumentų pateikimo. Pavėlavus pateikti paraišką ar dokumentus, galima prarasti teisę į paramą.

Gaminantis vartotojas: kaip veikia sistema?

Įsirengus saulės elektrinę ir gavus paramą, dažniausiai tampama gaminančiu vartotoju. Tai reiškia, kad saulėtą dieną pagaminta, bet nesuvartota elektros energija yra atiduodama į bendrą elektros tinklą „pasaugoti”. Kai saulės nėra (naktį ar apniukusią dieną) ir elektrinė energijos negamina, ją galima susigrąžinti iš tinklo.

Už naudojimąsi tinklais (už „pasaugojimą”) taikomi tam tikri mokesčiai. Gaminantys vartotojai gali rinktis iš kelių atsiskaitymo planų, pavyzdžiui:

  • Mokėti fiksuotą mėnesinį mokestį už kiekvieną įrengtos elektrinės kilovatą (kW).
  • Mokėti už kiekvieną iš tinklo susigrąžintą kilovatvalandę (kWh).
  • Mokėti už į tinklą patiektos ir iš tinklo susigrąžintos energijos skirtumą.
  • Hibridinis modelis, derinantis kelis elementus.

Pasirinkimas priklauso nuo individualių vartojimo įpročių ir pagaminamos energijos kiekio. Verta pasidomėti ir palyginti skirtingų tiekėjų siūlomus planus gaminantiems vartotojams.

Nutolusi saulės elektrinė ir parama jai

Ne visi gyventojai turi galimybę įsirengti saulės elektrinę ant savo stogo ar sklype (pvz., gyvenantys daugiabutyje, neturintys tinkamo stogo ploto ar orientacijos). Tokiais atvejais išeitimi tampa nutolusi saulės elektrinė.

Nutolusi saulės elektrinė – tai elektrinė, pastatyta kitoje vietoje (pvz., specialiai tam skirtame saulės parke), o gyventojas įsigyja tik dalį tos elektrinės galios (pvz., 5 kW iš 1 MW galios parko). Pagaminta elektros energija taip pat patenka į tinklus ir yra „užskaitoma” pirkėjo sąskaitoje, leidžiant jam naudotis gaminančio vartotojo privalumais.

APVA periodiškai skelbia kvietimus gauti paramą ir nutolusios saulės elektrinės daliai įsigyti. Paramos principai ir dydžiai paprastai būna panašūs kaip ir įsirengiant elektrinę ant stogo – kompensuojama dalis įsigijimo išlaidų pagal įsigytą galią (kW).

Parama energijos kaupimo įrenginiams (baterijoms)

Saulės elektrinės efektyvumą galima dar labiau padidinti įsirengus energijos kaupimo įrenginį – bateriją. Ji leidžia kaupti dienos metu pagamintą energijos perteklių ir naudoti jį vakare ar naktį, taip sumažinant poreikį energiją susigrąžinti iš tinklo ir mokėti už „pasaugojimą”.

Valstybė skatina ir baterijų įrengimą, todėl APVA kartais skelbia atskirus kvietimus arba integruoja paramą baterijoms į bendrus kvietimus saulės elektrinėms. Kompensacija už baterijas taip pat dažniausiai skaičiuojama pagal įrenginio talpą (kWh) ar galią (kW), nustatant fiksuotą įkainį.

Į ką dar svarbu atkreipti dėmesį?

  • Rangovo pasirinkimas: Rinkitės patikimus, sertifikuotus rangovus, turinčius patirties ir gerų atsiliepimų. Pasidomėkite siūlomos įrangos (saulės modulių, inverterių) gamintojais, jų garantijomis ir efektyvumo rodikliais.
  • Investicijos atsipirkimas: Prieš priimant sprendimą, įvertinkite visą investicijos dydį (ne tik tą dalį, kurią padengs parama) ir apskaičiuokite preliminarų atsipirkimo laikotarpį, atsižvelgdami į savo elektros suvartojimą, elektrinės našumą ir pasirinktą atsiskaitymo už tinklus planą.
  • Draudimas: Apsvarstykite galimybę apdrausti saulės elektrinę nuo gamtos stichijų (audros, krušos) ar kitų galimų pažeidimų.
  • Priežiūra: Nors saulės elektrinės reikalauja minimalios priežiūros, periodiškai reikėtų patikrinti jų būklę, nuvalyti susikaupusius nešvarumus (jei reikia), stebėti gamybos rodiklius per monitoringo sistemą.
  • Informacijos šaltiniai: Visada remkitės oficialia APVA informacija. Jei kyla neaiškumų, konsultuokitės su APVA specialistais arba patyrusiais rangovais.

Ateities perspektyvos

Lietuva yra užsibrėžusi ambicingus tikslus didinti atsinaujinančios energetikos dalį, todėl tikėtina, kad parama saulės elektrinėms išliks ir ateityje, nors jos formos ir sąlygos gali kisti. Galima prognozuoti didesnį dėmesį energijos kaupimo sprendimams, efektyvumo didinimui, galbūt atsiras naujų paramos modelių, skirtų bendruomenėms ar verslui.

Saulės elektrinės parama yra puiki galimybė Lietuvos gyventojams ne tik prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir ilgainiui sutaupyti nemažai lėšų už elektrą. Nors paraiškų teikimo procesas reikalauja atidumo ir pastangų, nauda – tiek finansinė, tiek ekologinė – yra akivaizdi. Atidžiai sekite APVA naujienas, įvertinkite savo galimybes ir ženkite žingsnį energetinės nepriklausomybės link!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *